Kelionė į pasaką arba automobiliu po Europą 2010

Na zinokite seniai nebuvau taip smagiai...sirgusi. Praryjau jusu fotoreportaza per puse dienos taip sakant. Saunus marsruto pasirinkimas, padirbeta is peties. Radau bendraminti - jusu sunu, nes man Neuschwannsteino pilis irgi buvo vaikystes svajone, kuria igyvendinau labai netiketai, priminet pasakiska kelione Italijon, kalnus, Venecija...ir pastumejot aktyviau padirbet ties kita savo svajone - Sveicarija!
Super pasakojimas, geros keliones siais metais!!!!

Sapnuokit, sapnuokit Aš irgi dar karts nuo karto sapnuoju kalnus, bet kas keisčiausia - pati per sapną pagaunu save dvejojant - ar sapnuoju ar iš tikro pasaka vėl kartojasi Ir kažkaip ryte pabudus viską kuo aiškiausiai prisimenu - matyt širdis vėl šaukia sugrįžt

Didziausi pagyrimai reportazo autorei. Manau, kad esu patyrusi kelioniu planuotoja, todel drasiai galiu sakyti, kad kelione suplanuota TOBULAI. Sveikinu. Dekui uz puikius ispudzius. Smagu buvo matyt aplankytas vietas. Nustebino sutapimas - ir mus Italijoje siaubinga krusa buvo "palaiminusi". Sekmes planuojant naujus marsrutus.

Džiaugiuos,kad mano kelionė ir maršrutas patiko
Kažkurią dieną pati viską ką parašiau perskaičiau ir pakraupau - pasijaučiau tikra beraštė - jau tiek gramatinių klaidų privėliau kad žodžių trūksta

Vidiga, linkiu, kad SVAJONIŲ KELIONĖ (manau, kad ją patobulinsite ir ji taps tiesiog FANTASTIŠKA ) taptų realybe - juk svajonės, kaip ir svajonių kelionės, nėra nepasiekiamos - jos tikrai įgyvendinamos - reikia tik LABAI LABAI LABAI norėti ir įdėt truputį pastangų planuojantis maršrutą Svajonių kelionę įgyvendint yra nepalyginamai didesnė tikimybė nei laimėt loterijoje (čia aš taip pati save "įtikinėju" taupydama pinigėlius būsimai kelionei )- nors jaučiu, jei kada nors ką nors laimėčiau - tai tikrai visą laimėjimą PRAKELIAUČIAU Savo fantazijose svajonių kelionių turiu tiek, kad ... geriau patylėsiu Kažkaip tikiu prietaru, kad papasakotai svajonei nelempta išsipildyt, tai, nors galbūt ir kvaila, pasakoju tik apie svajones, tapusias realybe

Sutinku, svajoti reikia, o tos svajones vienaip ar kitaip pildosi ir nebutinai is karto , beje vasara dar toli, taigi ir laiko pataupyti dar yra

Gal galetumet trumpai pakomentuoti del nakvynes ne tik palapinese....

ir gal turite marsruta, nes skaitydama nesizymejau konkreciu Jusu aplankytu vietu, nes kazkur perskaiciau, kad islaidos ir pilnas marsrutas bus gale....

Zinoma kiekviena kelione buna kazkiek kitokia, bet atskirus marsruto gabaliukus noreciau pasiskolinti...

aciu

Na, mūsų vaikinukas jau ne toks mažas - jam jau 13 metų Manau, kad jis truputį skiriasi nuo kitų vaikų - vos ne kūdikystės jį domino visai kiti dalykai nei daugumą vaikų Kažkaip į atmintį man įstrigus viena iš pirmųjų mūsų kelionių palei Nemuną - tai mūsų net dvejų metų neturintis pyplys nuo Sovietsko iki pat Kauno prastovėjo besižvalgydamas ant galinės sėdynės, nes jam labai svarbu buvo pamatyt kas aplink daros - aš vos neišdurnėjau - niekaip nesugebėjau jo pasodint- įsivaizduokit - jis tik žvalgos - jam įdomu, o aš saugoju, kad netyčia nenuskrietų nuo sėdynės Trijų metų daržely piešė visų šalių vėliavas, tiksliau ne tik piešė, bet ir žinojo šalis, kurioms jos priklausė - nežinau, kas jam buvo užplaukę Keturių metų Trakų pily sugebėjo praleist vos ne pusę dienos - neišėjo kol neištyrinėjo visų pilies kampelių, monetų ir kitokių dalykų Penkių metų jau laisvai skaitė knygas, o pačios įdomiausios buvo ... enciklopedijos Kiti tėvai vaikams dovanų tuo metu pirko mašinytes, o aš enciklopedijas iš DK serijos, pvz. gyvūnus, žemę, žmones, augalus, visatą - jam viskas buvo įdomu Neblogas vaizdelis daržely - atėjęs auklėtojai pasakoja apie dinozaurų "fosilijas" ir aiškina, kad užaugęs bus gyvūnų mokslininkas ir gyvens Australijoje Mano parodyti dinozaurų parkai mūsų maršrutuose atsirado labai planuotai - labai ilgai sirgom meile dinozaurams
Atsimenu, seniai, dar pradinėse klasėse pasiknisau po jo sąsiuvinius ir pamačiau rašinėlį "Tėveliams esu dėkingas už..." Viena frazė tiesiog sugraudino iki ašarų - tėveliams esu dėkingas už tai, kad parodė kitas šalis... O tada iš kitų šalių pamatęs buvo tik Latviją, Estiją, Lenkiją ir Slovakiją Tą akimirką supratau, kokios svarbios jam yra kelionės Abu su tėčiu sau pasižadėjom kiek tik galimybės leis tiek plėsim jo akiratį Tai ir laikomės savo žodžio - plečiam kiek galim - kažkaip jam viskas įdomu
Šiemet važiuojant link Romos jis mus labai "suvarė" - sako, tai pasakykit ką reiškia posakis "visi keliai veda į Romą"? Na girdėjom šį posakį daugybę kartų, bet paaiškint taip ir nesugebėjom... Iš vis apie Romą jis mums papasakojo daug istorinių faktų, o kai mes su tėčiu paklausėm iš kur jis viską žino, tai pasipiktinęs atsakė, kaip nesuprantam - juk istorijos mokosi

Šiaip nors ir gėda prisipažinsiu - pats neištvermingiausias žmogus mūsų kompanijoj esu aš Tikrai be vaiko ir vyro pagalbos bei palaikymo būtų sunku įvykdyt tai ką suplanuoju

Mūsiškio vienintelis noras kai pavargsta yra pasimaudyt, todėl visada sakau, jei nėra galimybės arba noro (mūsų vaikinas šiemet griežtai atsisakė Gardalando - matyt dar neišgaravo pernykštis Asterikso adrenalinas ) vaikams suorganizuot kokių kitų pragogų, tai geriausia išeitis yra ežeriukai arba jūros - tikrai jiems niekada šios pramogos nenusibos
Mes per keliones retai vaikštome į kavines, nes nelabai tam turim finansinių galimybių - dažniausiai prekybcentriuose prisiperkam maisto ir patys pasigaminam Pas mus truputį kitaip - mane labiau nei vaiką domina kioskeliai... bet tik tol kol nusiperku savo svajonių magnetuką

Šiaip daugumoj kempingų yra ne tik palapinėms ir kemperiams skirtos vietos, bet ir nameliai arba kaip čia geriau pavadint - tokie ale bendrabučiai - vienam pastate daug kambariukų, blogiausiu atveju kai kur nuomojamos palapinės Mes dažniausiai renkamės nakvynę palapinėj, bet kai prastas oras arba labai tingis užsiimt palapinės statymu - namelis tiesiog nepamainoma išeitis Kelis kartus esam nakvoję nameliuose, tai niekada iš anksto jų nesam užsirezervavę - paprasčiausiai atvažiuodavom į kempingus ir išsinuomodavom (kiek pastebėjom beveik visur patalynės užvalkalus reikia savo turėt)
Aišku nakvynės kaina nameliuose gerokai didesnė nei palapinėse (kiek pamenu prie San Miselio vienuolyno Prancūzijoj už trivietį namelį mokėjom apie 65 eurus, nakvynė palapinėj tam pačiam kempinge būtų kainavus apie 30 eur) , bet bent jau man daug smagiau nakvot kempinguose nei kur nors pas žmones (kažkaip vis prisimenu Zakopanę - jau tada seniai pasakiau, kad pas žmones daugiau niekada nenakvosim ) Kempinguose jaučiasi visai kita turistinė "dvasia" Nameliai yra skirtingi kai kuriuose dušai yra viduje, kitur reikia eiti į bendrus kempingo dušus Kiek mes buvom viryklių niekur nematėm, bet visuose nameliuose yra elektra, tai visai nesunku pasigamint maistą ant elektrinės viryklės (Maximose ar Norfose per akcijas jas net už 20 litų galima nusipirkt ir kas svarbiausia užima labai mažai vietos ) Kai kur, bet tikrai ne visuose, kempinguose yra ir normalios virtuvės

Ačiū už labai išsamius atsakymus

Jūsų vaikutis tikrai nepakartojamas su tokiu tik keliauti ir keliauti, supratau, kad ir jis nemažas Jūsų šeimos varikliukas ,

Savo sūneliui jau parodziau Jūsų aplankytą dino parką (jei gerai atsimenu Lenkijoje), tai ziurejo issiziojes , labai patiko, jau laukia vasaros ir savo sutaupytus pinigelius kėsinasi i keliones kaupyklę įdėti... pagalvojau, kad pačiu laiku apie šiuos parkus sužinojau (kažkaip anksčiau nebuvau aprašymuose radusi), nes musu jaunuoliui jau 9 metai, tai gali greitu laiku dinozaurai ir neberūpėti , beje tai ypač tinka mūsų vaikui, nes jam net mašinyčių nelabai reikėjo, l. daug žaidė su visokiausiais dinozaurais ir be abejo lego .... sakau, butu ir i legolenda neprošalį nuvažiuoti, bet tai jau visai į kitą pusę, o mus visgi traukia kur šilčiau

Baltosios gulbės pilis irgi superinė pasirodė, truputį skaičiau Bavarijos forume, kad ten šalia yra dvi pilys: baltoji ir geltonoji (lyg tai tėvo ir sūnaus) ar Jūs abejose pabūvojote, nes nuotraukos kaip supratau yra abiejų ir jei atsimenat ar reikėjo mokėti už įėjimą, jei vaikšai tik po pilies kiemelius, bet neini į vidų (menes) ir ar būtinas gidas... nes mes šiemt kai buvome Oravos pilyje, tai ekskursija tik sugidu, kuris kalba tik slovakiškai ... bet vistiek l. patiko, ypač sūnui, nes buvo teatralizuota viduržemių dvikova (nebūtų berniukas), beje ir pasigrožėti po apylinkes iš višutinių aukštų labai patiko, dabar truputį gailimės, kad Venecijoje neužlipome į varpinę, sako ten l. gražu, taigi turėsim grįžti, nes nebuvo laiko ir paplaukymams.... o Jūs plaukiojot tais tipo vandens autobusais?

Dar labai patiko kieno tai pasiūlymas vaikus įtraukti į kelionės planavimą (iki šiol tai jie mažai prisidėdavo, kadangi, kelionėje pasitaiko, kad maršrutas ar lankytini objektai kinta, o mūsiškiai tuoj niurna, juk sakei....) ir leisti kiekvienam suplanuoti po pusdienį , kurio galėtų laukti...

Ačiuks Linkiu kad svajonių Šveicarija taptų REALYBE Nors ir tapus realybe, manau ji vistiek išliks svajonių šalimi - kažkokį keistą poveikį ji daro - pirmiausia norisi į šią nuostabią šalį nuvažiuot, o po to ji tiek užvaldo mintis ir protą, kad esi priverstas kurt planus ten sugrįžt
Papildyta:


Gal nepastebėjot, maršrutas (tik šalimis) ir ir išlaidos yra aprašytos 15-16 puslapiuose



Skolinkitės kiek tik širdis geidžia - juk visi taip po dalelę ir susidarinėjam savo svajonių maršrutus

Gal nepastebėjot, maršrutas (tik šalimis) ir ir išlaidos yra aprašytos 15-16 puslapiuose


Iš ties buvai nepastebėjusi, bet dabar jau radau
Laibai įspūdingas maršrutas, tai, žinoma, labai atsispindi ir Jūsų nuotraukose

dar kartą peržiūrėjau išlaidas išvada viena - tikrai mokat keliauti

Ačiū Manau ne kelionės maršrutas tobulas, o paprasčiausiai tobulai susiklosčiusios kelionės aplinkybės T.y. beveik visą kelionę lydėjęs fantastiškas oras Aišku - išskyrus kelionės pabaigą, bet kai dabar pagalvoju, tai tikrai niekis - tikrai užteko to ką pamatėm Prieš išvažiuojant orų prognozuotojai nieko gero nežadėjo, o gavos vos ne idealiai Marsely tikėjaus labai sudėtingų vairavimo sąlygų, jau prieš įvažiuojant į miestą vyrą nuteikinėjau pasiruošti "pirdaletų" atakai, bet lyg tyčia nepastebėjom nieko neįprasto - vyras taip ir nesuprato ko turėjo saugotis Kažkaip nenutylantis mašinų pypsėjimas Juodkalnijoje daug didesnį įspūdį paliko nei pro šalį dzimbiantys motoroleriai Buvau nusiteikus, kad Žydrąja pakrante vilksimės ne daugiau kaip 20 km greičiu, bet karts nuo karto sustodami pagrožėti besikeičiančiais jūros ir nuostabių vaizdų peizažais, pakankamai greitai įrėmės į priekį Netgi "GPS", t.y. aš, per visą kelionę nė karto nenuklydo iš kelio ir lyg tyčia išvesdavo mūsų ekipažą ten kur reikia Ir dar daugybė visokių smulkmenų, kurios per laiką užsimiršo, bet reikiamu momentu padėjo įveikt atsiradusį nuovargį, pyktį, kartais net ašaras, dažniausiai kildavusias dėl mano aistros fotografavimui



Gal kruša ten įprastas reiškinys - juk aplink kalnai Mūsų vaikinas truputį per krušą "paišdykavo" Kol tėtis aikštelėj klausės mano virkavimų dėl blogo oro, tas paslapčiom šoko iš mašinos kad galėtų išsimaudyt "ledukų lietuje" O jau koks laimingas buvo permirkęs iki paskutinio siūlo