Kogero dar nesinorėtų ,kad gimdytų alkoholikės motinos, kurios negali normaliai auklėti ir aprūpinti savo vaikučių... 
Šiaip nežinau ar kažkas pataisytų tokio žmogaus mąstymą,kuris sugeba nužudyti savo vaiką. Pateisinu tik dvi priežastis-išprievartavimą ir didžiulį pavojų mamos gyvybei. Esu ganėtinai kategoriška šiuo atveju ir manau,kad vaikas yra didelis stebūklėlis,spinduliukas gyvenime,net jei ir yra nepriteklius Kogero dar nesinorėtų ,kad gimdytų alkoholikės motinos, kurios negali normaliai auklėti ir aprūpinti savo vaikučių...
Kogero dar nesinorėtų ,kad gimdytų alkoholikės motinos, kurios negali normaliai auklėti ir aprūpinti savo vaikučių...
Mylimuke, aš vaikų kaip ir neturiu, bet esu tik prieš abortus... Čia gal daug auklėjimas duoda ir su kuo pats žmogus gyvenime susideda... 
QUOTE(mylimuke @ 2008 11 04, 22:39)
Gali būti. Kaip vat kolegė minėjo, kad vyrai įkalbinėja
Maniškis kaip tik prieš. Dar kategoriškesnis negu aš
Maniškis kaip tik prieš. Dar kategoriškesnis negu aš
Labai smagu,kai vyrai prieš
Neskaičiau visos temos bet aš esu už abortus. Vien tik moters teisė yra apsispręsti kiek ji nori auginti vaikų. Ne be tie laikai, kad gimdytume tiek, kiek Dievas davė. Nei valstybė , nei vyras(tėvas) čia negali turėti lemiamo balso, nes visą gyvenimą jais rūpintis turės tik mama. Valstybė tik išmes po kelis litus pašalpoms ir žinokis. Na vyru yra visokių ir kiek jie pasišventę vaikams galima daug diskutuoti. Tačiau visuomenės nuomonė yra tokia, kad vaiku rūpintis turi mama, ir jei ji nesugeba idealiai dėl kažkokių priežasčių pasirūpinti vaiku, visi labai greit mamą pasmerkiame:nesirūpina, nemyli, neprižiūri ir t.t. Palikime moteriai teisę apsispręsti neteisdami jos.
O ką daryti toms, kurios pasidaro ir gailisi? Arba dar geriau toms, kurios jau darydamos gailisi, kurios nenori darytis, bet jas priverčia pavyzdžiui tėvai ar mylimasis?? Gal tokioms toks įstatymas padėtų?
Šiaip aš prieš abortus. Tačiau puikiai suvokiu, kad juos uždraudus jie niekur nedings, tik padaugės mirštančių moterų, kurios abortuosis pas šundaktarius. Todėl nepalaikyčiau tokio įstatymo. (antra vertus, kai kitame forume pamačiau tokią naivią frazę, neva jei įstatymai leidžia, vadinasi abortas nieko blogo, perpykusi pamaniau, kad tokioms gal irgi tas įstatymas praverstų.) Bet iš tiesų, kaip čia kažkas sakė, reikia keisti žmonių požiūrį į gyvybę, o ne pradėti nuo kito galo draudimais.
Apie tuos nemylimus. ar nemanote, kad moterys mylinčios, laukiančios, norinčios vaikų vėliau juos augindamos irgi klaidų padaro, irgi kartais per neišmanymą pasielgia taip, kad traumuoja savo vaikus. Juk motinos meilė, pilna šeima ar materialinė gerovė tikrai dar negarantuoja tam žmogučiui amžiną gyvenimo laimę. Žinoma, patyręs motinos nemeilę žmogus jausis blogai, bet labai abejoju, kad tik dėl to jis norėtų būti negimęs. Kūdikis, žmogutis turi savo kelią, savo kryžių, niekas negali nei nulemti nei numatyti jo kelio. Beje, dažnai kai kurios moterys ketindamos daryti abortą, nes neva nemylėsiu vaiko, paprasčiausiai būna išsigandusios artėjančių didelių pokyčių, netikėtai užklupusios žinios (tai natūrali reakcija), tačiau vėliau atsitokėjusios arba pagimdžiusios ir pamilsta ir užsinori tų vaikų ir būna puikios mamos. Na o jei vistik vaikutis augs nemylimas, bet gal jis taps visuomenei naudingu, ypatingu žmogumi, puikiu menininku, mediku, mokslininku ar kunigu, kuris praturtins gerais darbais žmoniją. O gal tas meilės nepatyręs žinos ko jam gyvenime trūko ir kaip to ieškoti, kaip tą susikurti, gal jis pats bus kažkam gelbstintis draugas, kažkam puikus vyras/žmona, o gal nuostabiausias tėvas/motina... o nužudydamos jį tiesiog atimate jam bet kokį šansą...
Ir nekiškit dabar man tų asocialių pavyzdžių, kurios gimdo dešimtimis skurde, smurte ir pan., nes tai tėra ugnies (dėmesio) nukreipimas nuo savęs. Tos asocialės neturi internetų ir čia nerašinėja, ir jos nieko nenutuokia nei apie apsaugą, nei apie abortus, nei apie motinystę, nes tam jos neturi nei smegenų, nei pinigų, o ir gimdo kaip tik dėl pašalpų. Taip pat nekalbu ir apie tuos atvejus kai gresia pavojus gyvybei ar sveikatai, kai abortas būtinas medicininui požiūriu. Jūs puikiai žinote, kad čia kalbama apie sveikas normalias moteris ir sveikus jų kūdikius, kuriuos jos lengvabūdiškai nugalabija labai egoistiniais sumetimais, neva tai dėl rimtų priežasčių.
Dar abortų šalininkai mėgsta sakyti, kad geriau dabar abortas nei kai vėliau pagimdžiusi motina į krosnį ar į konteinerį kūdikį išmeta (nors iš principo tai tas pats). Kodėl tada kai dabar abortai legalūs tokių atvejų vistiek pasitaiko, kodėl jie neišnyko, matyt ne nuo draudimų tai priklauso.
Visais laikais, tūkstančius metų moterys darė ir darys abortus. Tik keista, anuomet juk nebuvo tiek ir tokių efektyvių apsaugos priemonių, tačiau drįstu spėti, kad abortų šiais laikais padaroma tikrai ne mažiau nei anuomet, greičiausiai daugiau nei kitais amžiais... paradoksalu, ne?.
Pasikeitė ir motyvacija. Anksčiau moterys dažniausia darydavo juos bijodamos visuomenės pasmerkimo, tame tarpe ir savo sutuoktinio, kai pastodavo nuo kito (nesvarbu ar savo noru su meilužiu, ar priverstinai kokios karinės suirutės metu). Dabar gi atsirado tokie šiuolaikiški motyvai: mėgstu eiti į darbą, noriu keliauti, noriu daryti karjerą, noriu tūsintis, ką tik numečiau svorį, esu egoistė, ir panašūs, kuriuos girdint normaliam žmogui plaukai ant galvos stojasi. Ir nieko tu jai nepasakysi mat jos kūnas, ką nori tą daro. Ji nejaučia jokios netekties, niekada dėl to nesigaili, nepergyvena, neprisimena, ir sako, jei reiks darysiu vėl.
Beje, ilgą laiką siaubingai gailėjau tų vaikelių, kol vieną dieną supratau: tai ne jie pražūva, jie vistiek gaus šansą būti kitur ir kitados, pražūva moteris padariusi abortą. Tai jos siela negrįžtamai pasikeičia, pamynusi žmogiškumo ir moteriškumo pradą (religija čia ne prie ko). Ir man jų labai gaila..
(nu ir prirašiau
)
Šiaip aš prieš abortus. Tačiau puikiai suvokiu, kad juos uždraudus jie niekur nedings, tik padaugės mirštančių moterų, kurios abortuosis pas šundaktarius. Todėl nepalaikyčiau tokio įstatymo. (antra vertus, kai kitame forume pamačiau tokią naivią frazę, neva jei įstatymai leidžia, vadinasi abortas nieko blogo, perpykusi pamaniau, kad tokioms gal irgi tas įstatymas praverstų.) Bet iš tiesų, kaip čia kažkas sakė, reikia keisti žmonių požiūrį į gyvybę, o ne pradėti nuo kito galo draudimais.
Apie tuos nemylimus. ar nemanote, kad moterys mylinčios, laukiančios, norinčios vaikų vėliau juos augindamos irgi klaidų padaro, irgi kartais per neišmanymą pasielgia taip, kad traumuoja savo vaikus. Juk motinos meilė, pilna šeima ar materialinė gerovė tikrai dar negarantuoja tam žmogučiui amžiną gyvenimo laimę. Žinoma, patyręs motinos nemeilę žmogus jausis blogai, bet labai abejoju, kad tik dėl to jis norėtų būti negimęs. Kūdikis, žmogutis turi savo kelią, savo kryžių, niekas negali nei nulemti nei numatyti jo kelio. Beje, dažnai kai kurios moterys ketindamos daryti abortą, nes neva nemylėsiu vaiko, paprasčiausiai būna išsigandusios artėjančių didelių pokyčių, netikėtai užklupusios žinios (tai natūrali reakcija), tačiau vėliau atsitokėjusios arba pagimdžiusios ir pamilsta ir užsinori tų vaikų ir būna puikios mamos. Na o jei vistik vaikutis augs nemylimas, bet gal jis taps visuomenei naudingu, ypatingu žmogumi, puikiu menininku, mediku, mokslininku ar kunigu, kuris praturtins gerais darbais žmoniją. O gal tas meilės nepatyręs žinos ko jam gyvenime trūko ir kaip to ieškoti, kaip tą susikurti, gal jis pats bus kažkam gelbstintis draugas, kažkam puikus vyras/žmona, o gal nuostabiausias tėvas/motina... o nužudydamos jį tiesiog atimate jam bet kokį šansą...
Ir nekiškit dabar man tų asocialių pavyzdžių, kurios gimdo dešimtimis skurde, smurte ir pan., nes tai tėra ugnies (dėmesio) nukreipimas nuo savęs. Tos asocialės neturi internetų ir čia nerašinėja, ir jos nieko nenutuokia nei apie apsaugą, nei apie abortus, nei apie motinystę, nes tam jos neturi nei smegenų, nei pinigų, o ir gimdo kaip tik dėl pašalpų. Taip pat nekalbu ir apie tuos atvejus kai gresia pavojus gyvybei ar sveikatai, kai abortas būtinas medicininui požiūriu. Jūs puikiai žinote, kad čia kalbama apie sveikas normalias moteris ir sveikus jų kūdikius, kuriuos jos lengvabūdiškai nugalabija labai egoistiniais sumetimais, neva tai dėl rimtų priežasčių.
Dar abortų šalininkai mėgsta sakyti, kad geriau dabar abortas nei kai vėliau pagimdžiusi motina į krosnį ar į konteinerį kūdikį išmeta (nors iš principo tai tas pats). Kodėl tada kai dabar abortai legalūs tokių atvejų vistiek pasitaiko, kodėl jie neišnyko, matyt ne nuo draudimų tai priklauso.
Visais laikais, tūkstančius metų moterys darė ir darys abortus. Tik keista, anuomet juk nebuvo tiek ir tokių efektyvių apsaugos priemonių, tačiau drįstu spėti, kad abortų šiais laikais padaroma tikrai ne mažiau nei anuomet, greičiausiai daugiau nei kitais amžiais... paradoksalu, ne?.
Pasikeitė ir motyvacija. Anksčiau moterys dažniausia darydavo juos bijodamos visuomenės pasmerkimo, tame tarpe ir savo sutuoktinio, kai pastodavo nuo kito (nesvarbu ar savo noru su meilužiu, ar priverstinai kokios karinės suirutės metu). Dabar gi atsirado tokie šiuolaikiški motyvai: mėgstu eiti į darbą, noriu keliauti, noriu daryti karjerą, noriu tūsintis, ką tik numečiau svorį, esu egoistė, ir panašūs, kuriuos girdint normaliam žmogui plaukai ant galvos stojasi. Ir nieko tu jai nepasakysi mat jos kūnas, ką nori tą daro. Ji nejaučia jokios netekties, niekada dėl to nesigaili, nepergyvena, neprisimena, ir sako, jei reiks darysiu vėl.
Beje, ilgą laiką siaubingai gailėjau tų vaikelių, kol vieną dieną supratau: tai ne jie pražūva, jie vistiek gaus šansą būti kitur ir kitados, pražūva moteris padariusi abortą. Tai jos siela negrįžtamai pasikeičia, pamynusi žmogiškumo ir moteriškumo pradą (religija čia ne prie ko). Ir man jų labai gaila..
(nu ir prirašiau
)
QUOTE(mylimuke @ 2008 11 05, 15:28)
Kaip visuomenė nuspręs, taip ir bus, ane? Jeigu vaikas yra grynai mamos reikalas, kaip iki šiol dar nesugebėjot pastot ir gimdyt pačios su savim? Jeigu jau tokia nuomonė apie vyrus, tai gal nereikia iš vis su tais kuiliais susidėt, tai nebus ir tų vaikų nepageidaujamų.
Jeigu vaikas yra grynai mamos reikalas, kaip iki šiol dar nesugebėjot pastot ir gimdyt pačios su savim? Jeigu jau tokia nuomonė apie vyrus, tai gal nereikia iš vis su tais kuiliais susidėt, tai nebus ir tų vaikų nepageidaujamų.Kam taip žiauriai? Mes visos esame moterys, ir visos miegame su vyrais, ir dažniausiai ne vien tam kad giminę pratęstumėm. Tačiau protinga moteris susimąstys kaip skirsis jos gyvenimas turint 2 vaikus ir turint 5 vaikus, jei ji liks viena nelaimės ar skirybų atveju.
QUOTE(limineika @ 2008 11 05, 17:55)
Kam taip žiauriai? Mes visos esame moterys, ir visos miegame su vyrais, ir dažniausiai ne vien tam kad giminę pratęstumėm. Tačiau protinga moteris susimąstys kaip skirsis jos gyvenimas turint 2 vaikus ir turint 5 vaikus, jei ji liks viena nelaimės ar skirybų atveju.
Taip, protinga moteris susimąstys PRIEŠ pastodama
Nepritariu abortų uždraudimui. Nors nepritariu ir jų darymui. Manau, kiekviena turi apsispręst. Teisingai sako, kad protinga moteris prieš pastodama pagalvos, bet visko gi nutinka.Nesuprantu tų, kurios guodžias , kad 3 vaikam maisto užtenka, tai ir 4 užteks. Taip, maisto gal, o kur normalus gyvenimas? Juk suaugęs yra atsakingas už naują gyvybę, atsakingas ir už jos tolesnį likimą. Kiek daug dabar vaikų, kurie turi tik pavalgyt ( kitiem ir to trūksta), o išsilavinimas, būstas, pramogos, galop- apranga?....Abortus daros dažniausiai tos, kurios bent kiek mąsto, iš ko užaugins vaiką, o tos kitos, manau, priklauso tai kategorijai, kur džiaugias, kad atsiras dar papildoma pašalpa- jos abortų nedaro, antraip nebūtų tiek vaikų asocialiose šeimose. Na, o tos, kurios eina darytis ir gailisi, kad paliks, atstums ir t.t, atsakymas - prieš tai reikėjo pagalvot. O apie tas, kurios nori tūsintis ir t.t, kaip kažkuri čia rašė, tai išvis nėr ką kalbėt.
Teisę apsispręst turi turėt kiekvienas žmogus.
O. kad kuo daugiau būtų Lietuvoj LAIMINGŲ VAIKŲ IR LAIMINGŲ TĖVŲ
Čia mano nuomonė
Teisę apsispręst turi turėt kiekvienas žmogus.
O. kad kuo daugiau būtų Lietuvoj LAIMINGŲ VAIKŲ IR LAIMINGŲ TĖVŲ
Čia mano nuomonė
QUOTE(trr @ 2008 11 05, 18:17)
O ką daryti toms, kurios pasidaro ir gailisi? Arba dar geriau toms, kurios jau darydamos gailisi, kurios nenori darytis, bet jas priverčia pavyzdžiui tėvai ar mylimasis?? Gal tokioms toks įstatymas padėtų?
Šiaip aš prieš abortus. Tačiau puikiai suvokiu, kad juos uždraudus jie niekur nedings, tik padaugės mirštančių moterų, kurios abortuosis pas šundaktarius. Todėl nepalaikyčiau tokio įstatymo. (antra vertus, kai kitame forume pamačiau tokią naivią frazę, neva jei įstatymai leidžia, vadinasi abortas nieko blogo, perpykusi pamaniau, kad tokioms gal irgi tas įstatymas praverstų.) Bet iš tiesų, kaip čia kažkas sakė, reikia keisti žmonių požiūrį į gyvybę, o ne pradėti nuo kito galo draudimais.
Apie tuos nemylimus. ar nemanote, kad moterys mylinčios, laukiančios, norinčios vaikų vėliau juos augindamos irgi klaidų padaro, irgi kartais per neišmanymą pasielgia taip, kad traumuoja savo vaikus. Juk motinos meilė, pilna šeima ar materialinė gerovė tikrai dar negarantuoja tam žmogučiui amžiną gyvenimo laimę. Žinoma, patyręs motinos nemeilę žmogus jausis blogai, bet labai abejoju, kad tik dėl to jis norėtų būti negimęs. Kūdikis, žmogutis turi savo kelią, savo kryžių, niekas negali nei nulemti nei numatyti jo kelio. Beje, dažnai kai kurios moterys ketindamos daryti abortą, nes neva nemylėsiu vaiko, paprasčiausiai būna išsigandusios artėjančių didelių pokyčių, netikėtai užklupusios žinios (tai natūrali reakcija), tačiau vėliau atsitokėjusios arba pagimdžiusios ir pamilsta ir užsinori tų vaikų ir būna puikios mamos. Na o jei vistik vaikutis augs nemylimas, bet gal jis taps visuomenei naudingu, ypatingu žmogumi, puikiu menininku, mediku, mokslininku ar kunigu, kuris praturtins gerais darbais žmoniją. O gal tas meilės nepatyręs žinos ko jam gyvenime trūko ir kaip to ieškoti, kaip tą susikurti, gal jis pats bus kažkam gelbstintis draugas, kažkam puikus vyras/žmona, o gal nuostabiausias tėvas/motina... o nužudydamos jį tiesiog atimate jam bet kokį šansą...
Ir nekiškit dabar man tų asocialių pavyzdžių, kurios gimdo dešimtimis skurde, smurte ir pan., nes tai tėra ugnies (dėmesio) nukreipimas nuo savęs. Tos asocialės neturi internetų ir čia nerašinėja, ir jos nieko nenutuokia nei apie apsaugą, nei apie abortus, nei apie motinystę, nes tam jos neturi nei smegenų, nei pinigų, o ir gimdo kaip tik dėl pašalpų. Taip pat nekalbu ir apie tuos atvejus kai gresia pavojus gyvybei ar sveikatai, kai abortas būtinas medicininui požiūriu. Jūs puikiai žinote, kad čia kalbama apie sveikas normalias moteris ir sveikus jų kūdikius, kuriuos jos lengvabūdiškai nugalabija labai egoistiniais sumetimais, neva tai dėl rimtų priežasčių.
Dar abortų šalininkai mėgsta sakyti, kad geriau dabar abortas nei kai vėliau pagimdžiusi motina į krosnį ar į konteinerį kūdikį išmeta (nors iš principo tai tas pats). Kodėl tada kai dabar abortai legalūs tokių atvejų vistiek pasitaiko, kodėl jie neišnyko, matyt ne nuo draudimų tai priklauso.
Visais laikais, tūkstančius metų moterys darė ir darys abortus. Tik keista, anuomet juk nebuvo tiek ir tokių efektyvių apsaugos priemonių, tačiau drįstu spėti, kad abortų šiais laikais padaroma tikrai ne mažiau nei anuomet, greičiausiai daugiau nei kitais amžiais... paradoksalu, ne?.
Pasikeitė ir motyvacija. Anksčiau moterys dažniausia darydavo juos bijodamos visuomenės pasmerkimo, tame tarpe ir savo sutuoktinio, kai pastodavo nuo kito (nesvarbu ar savo noru su meilužiu, ar priverstinai kokios karinės suirutės metu). Dabar gi atsirado tokie šiuolaikiški motyvai: mėgstu eiti į darbą, noriu keliauti, noriu daryti karjerą, noriu tūsintis, ką tik numečiau svorį, esu egoistė, ir panašūs, kuriuos girdint normaliam žmogui plaukai ant galvos stojasi. Ir nieko tu jai nepasakysi mat jos kūnas, ką nori tą daro. Ji nejaučia jokios netekties, niekada dėl to nesigaili, nepergyvena, neprisimena, ir sako, jei reiks darysiu vėl.
Beje, ilgą laiką siaubingai gailėjau tų vaikelių, kol vieną dieną supratau: tai ne jie pražūva, jie vistiek gaus šansą būti kitur ir kitados, pražūva moteris padariusi abortą. Tai jos siela negrįžtamai pasikeičia, pamynusi žmogiškumo ir moteriškumo pradą (religija čia ne prie ko). Ir man jų labai gaila..
(nu ir prirašiau )
Šiaip aš prieš abortus. Tačiau puikiai suvokiu, kad juos uždraudus jie niekur nedings, tik padaugės mirštančių moterų, kurios abortuosis pas šundaktarius. Todėl nepalaikyčiau tokio įstatymo. (antra vertus, kai kitame forume pamačiau tokią naivią frazę, neva jei įstatymai leidžia, vadinasi abortas nieko blogo, perpykusi pamaniau, kad tokioms gal irgi tas įstatymas praverstų.) Bet iš tiesų, kaip čia kažkas sakė, reikia keisti žmonių požiūrį į gyvybę, o ne pradėti nuo kito galo draudimais.
Apie tuos nemylimus. ar nemanote, kad moterys mylinčios, laukiančios, norinčios vaikų vėliau juos augindamos irgi klaidų padaro, irgi kartais per neišmanymą pasielgia taip, kad traumuoja savo vaikus. Juk motinos meilė, pilna šeima ar materialinė gerovė tikrai dar negarantuoja tam žmogučiui amžiną gyvenimo laimę. Žinoma, patyręs motinos nemeilę žmogus jausis blogai, bet labai abejoju, kad tik dėl to jis norėtų būti negimęs. Kūdikis, žmogutis turi savo kelią, savo kryžių, niekas negali nei nulemti nei numatyti jo kelio. Beje, dažnai kai kurios moterys ketindamos daryti abortą, nes neva nemylėsiu vaiko, paprasčiausiai būna išsigandusios artėjančių didelių pokyčių, netikėtai užklupusios žinios (tai natūrali reakcija), tačiau vėliau atsitokėjusios arba pagimdžiusios ir pamilsta ir užsinori tų vaikų ir būna puikios mamos. Na o jei vistik vaikutis augs nemylimas, bet gal jis taps visuomenei naudingu, ypatingu žmogumi, puikiu menininku, mediku, mokslininku ar kunigu, kuris praturtins gerais darbais žmoniją. O gal tas meilės nepatyręs žinos ko jam gyvenime trūko ir kaip to ieškoti, kaip tą susikurti, gal jis pats bus kažkam gelbstintis draugas, kažkam puikus vyras/žmona, o gal nuostabiausias tėvas/motina... o nužudydamos jį tiesiog atimate jam bet kokį šansą...
Ir nekiškit dabar man tų asocialių pavyzdžių, kurios gimdo dešimtimis skurde, smurte ir pan., nes tai tėra ugnies (dėmesio) nukreipimas nuo savęs. Tos asocialės neturi internetų ir čia nerašinėja, ir jos nieko nenutuokia nei apie apsaugą, nei apie abortus, nei apie motinystę, nes tam jos neturi nei smegenų, nei pinigų, o ir gimdo kaip tik dėl pašalpų. Taip pat nekalbu ir apie tuos atvejus kai gresia pavojus gyvybei ar sveikatai, kai abortas būtinas medicininui požiūriu. Jūs puikiai žinote, kad čia kalbama apie sveikas normalias moteris ir sveikus jų kūdikius, kuriuos jos lengvabūdiškai nugalabija labai egoistiniais sumetimais, neva tai dėl rimtų priežasčių.
Dar abortų šalininkai mėgsta sakyti, kad geriau dabar abortas nei kai vėliau pagimdžiusi motina į krosnį ar į konteinerį kūdikį išmeta (nors iš principo tai tas pats). Kodėl tada kai dabar abortai legalūs tokių atvejų vistiek pasitaiko, kodėl jie neišnyko, matyt ne nuo draudimų tai priklauso.
Visais laikais, tūkstančius metų moterys darė ir darys abortus. Tik keista, anuomet juk nebuvo tiek ir tokių efektyvių apsaugos priemonių, tačiau drįstu spėti, kad abortų šiais laikais padaroma tikrai ne mažiau nei anuomet, greičiausiai daugiau nei kitais amžiais... paradoksalu, ne?.
Pasikeitė ir motyvacija. Anksčiau moterys dažniausia darydavo juos bijodamos visuomenės pasmerkimo, tame tarpe ir savo sutuoktinio, kai pastodavo nuo kito (nesvarbu ar savo noru su meilužiu, ar priverstinai kokios karinės suirutės metu). Dabar gi atsirado tokie šiuolaikiški motyvai: mėgstu eiti į darbą, noriu keliauti, noriu daryti karjerą, noriu tūsintis, ką tik numečiau svorį, esu egoistė, ir panašūs, kuriuos girdint normaliam žmogui plaukai ant galvos stojasi. Ir nieko tu jai nepasakysi mat jos kūnas, ką nori tą daro. Ji nejaučia jokios netekties, niekada dėl to nesigaili, nepergyvena, neprisimena, ir sako, jei reiks darysiu vėl.
Beje, ilgą laiką siaubingai gailėjau tų vaikelių, kol vieną dieną supratau: tai ne jie pražūva, jie vistiek gaus šansą būti kitur ir kitados, pražūva moteris padariusi abortą. Tai jos siela negrįžtamai pasikeičia, pamynusi žmogiškumo ir moteriškumo pradą (religija čia ne prie ko). Ir man jų labai gaila..
(nu ir prirašiau
)pilnai palaikau tavo poziuri i abortus.Pati niekada,jokiom aplinkibem jo nedaryciausi,bet manau cia viena medalio puse, reikia nepamirsti ir kitos.Cia manau moters sperndimas ir vienareiksmiskos nuomnes cia negali buti.Nesuprantu kaip gali valstibe kuri yra nepasiruosusi priimineti tokius kardinalius sprendimus-juos priima.jiegu mastyti blaiviu protu......gal moterys ir nezudys vaiku,bet,kad vaiku namu gretos padides tai garantuota,o is kur musu valstybe paims pinigeliu ju islaikimuj?ka gali ji duoti zmoguciuj? cia ir NOMEDA nepades.........o vaiku bus gaila,nes jie gims niekam nereikalingi,o psixologiniam vystimuisi manau tai turi reiksmes.ir is kur jie tures pinigu tapti daktarais? duok die,kad jie taptu neasoceliais piliecias,bet deje tik vienetai pakila aukscau....
