Kaip išsirinkti patikimą veislyną?

Aš daryčiau taip. Jeigu jau esu nusižiūrėjusi veislyną, kuris man patinka ir randu, kad jis dalyvaus parodoje (būna savininkų sąrašai LKD tinklalapyje), tada parašyčiau žmonėms, kad esu tas ir tas, mane domina tas ir tas, ir paklausčiau, ar galėčiau prieiti parodoje pasišnekėti. Žmonės jau būtų nusiteikę tam ir žvelgtų kitaip.

O jeigu nesu nusižiūrėjusi, tada tiesiog prieičiau parodoje prie patikusių šunų šeimininkų, persimesčiau keliomis frazėmis ir paprašyčiau kontaktų, kad būtų galima tęsti bendravimą. Parodoje iš tiesų žmonės dažnai būna užsiėmę - laukia ringo, ruošia šunis, šneka su bendraminčiais arba paprasčiausiai nerimauja.

Arba kitas variantas - parodoje nusipirkčiau katalogą, atsistočiau prie dominančios veislės ringo ir susižymėčiau viską. Paaiškėtų, kokie man patikusių šunų vardai, kas jų tėvai, savininkų pavardės, o paskui liktų tik pagūglinti.

Nežinau, su kokiais jum teko žmonėmis susidurti parodoje, bet nereikia susidaryti išankstinės nuostatos apie visus. Taip, būna įtampa prieš ringą, tada žmogus ir neturi laiko, ir mintyse jau aplamai ringe- tokio žmogaus tikrai geriau netrukdykit. Nes ir nemalonaus atsakymo galit sulaukti (nervai, nervai...) Pastovėkit, palaukit, kol sudalyvaus, pasiims diplomus ir aprašymus. Jeigu laimėjo, paskui pamatysit, kad gavo dar ir rozetes- drąsiai prieikit, pasveikinkit su pergale, pagirkit šunį. Šeiminikas jau atsipalaidavęs, laimės pilnom k...- jums išpasakos viską apie tą šunelį ir jo protėvius ką žino ir ko nežino. Pasakykit tiesiai, kad ieškote šuniuko- nė vienas normalus veisėjas neatstums potencialaus kliento, o atvirkščiai- duos vizitinę ar bent jau savo kontaktus, pasakys, koks jo svetainės adresas, kad galėtumėte smulkiau ir atidžiau išnagrinėti šuns kilmę ir pasiekimus.
Šuniukų veisime irgi reikalinga rinkodara, mandagus bendravimas, gero įvaizdžio sudarymas ir t.t., kitaip- šnekos greit nueina per žmones ir kas gi norės turėti reikalų su nemaloniu žmogumi?
Kai man skambindavo dėl šuniukų, bet jų tuo metu neturėdavau,ir žmogus paklausdavo, būtinai papasakodavau apie man žinomas vadas šiuo metu. Žmogus turi teisę rinktis. Vieną kartą gavau komplimentą nuo vyruko, kad aš labai malonus žmogus, bet prastas pardavėjas, nes išduodu konkurentus... Bet kai kada įsitikinu, kad tokia taktika- pati geriausia, nes kartais žmonės pajutę atvirą bendravimą ( kai nėra nusižiūrėję konkrečiai kažko, )- nusprendžia palaukti mano šuniukų.

Kilmės dokumentus tai nebūtinai ir nešasi žmonės į parodas
Matot, veisėjui svarbiausia net ne tai, ar pirksit iš jo, ar nepirksit, svarbu apskritai kiek jūs, grubiai tariant, "naudingas veislei". Jei jums to šuniuko prisireikė va DABAR, jūs nenusiteikęs laukti, bendrauti, mokytis, pažinti veislę iš arti, ne tik iš nuotraukų, ir ne tik ringe, bet ir kasdieniame gyvenime (o gal energijos lygis jums pasirodys visiškai nepriimtinas ar pan.) - jūs greičiausiai nesate geras "veislės draugas". Tačiau jūs nuoširdžiai domitės, neskubate, renkatės, bendraujate - manau didžioji dalis tikrai padės ir palaikys.

Buvo pasiūlymas prisiminti, kaip mes pirkom pirmąjį šunį. Tai irgi galiu papasakoti. Norėjau šuns, ne pačio blogiausio, kad būtų ne gėda į parodas eiti, kalytės ( o tuo metu ne per didžiausia pasiūla tokios veislės buvo, taigi, norinčių ir daugiau), supratimo neturėjau jokio, tik parodoje buvau nusižiūrėjusi gražų patiną. Taigi, pradėjau visiems pažįstamiems, šnekėti ko noriu. Na va- ir atsirado pažįstama, kuri pažįsta vieną veisėją ( dar kartą pasitvirtino, kad Lietuva- "švogerių kraštas"), suvedė, rekomendavo- ir po kurio laiko aš gavau, ko noriu( pasirodė, kad ir suplanavę kergimą buvo su tuo man patikusiu patinu).

Neužsimaniau aš to šuniuko dabar..Dvidešimt metu apie jį svajoju..Per tą laiką,nemažai apie juos sužinojau..Tiesiog tik dabar galiu savo svajone igyvendinti..O lietuvoje esamu veisles atstovu visus vardus ir kraujus žinau vyrui veislynu istorijas pasakoju,kada kokie sunys[vardais juos vadinu]ir iš kur atkeliavo

Na tai pademonstruokite savo žinias veisėjui - turėtų palikti rimto žmogaus įspūdį ir problemų bendraujant nekils. Tačiau jei taip gerai išmanote veislę, tai negi jums tikrai reikia kitų pagalbos? Kaip bebūtų liūdna, tai, kad žmogus veisia šunis, deja, dar nebūtinai reiškia, kad jis apie juos gerai nusimano...

Žostaute Iš tiesų, žemynasofija, ar jums apskritai čia reikia kokių nors patarimų, jeigu tiek laiko jau domitės veisle ir daug žinot?

aš tai iš veisėjo pozicijų pakomentuosiu.. Aišku smagu, kai žmogs domisi, žino, nori, laukia, svajoja.. Bet veisėjui to neužtenka, kad parduot žmogui patį geriausią vados šuniuką.
Man pvz. svarbu matyt kaip tas žmogus elgiasi su šunimis, kaip su jais gyvena, ką yra jau nuveikęs. Apskritai koks žmogaus požiūris.. Nes žodžiai ir norai yra tik teorija, o veiksmai yra tai ką vertinam. Man yra buvę ne kartą, kai patiki žmogum, duodi rinktis, parduodi perrspektyvų šuniuką, nes buvo prižadėti aukso kalnai ir norai buvo neaprėpiami - kaip ruošis, užsiims, dalyvaus ir t.t. O tikrai ne visi savo pažadus tesi ir gyvenime visaip būna, atsiranda, įdomesnių, aktualesnių dalykų, nei šuo - vyras, žmona, vaikai, studijos, darbas.. Arba paiškėja, kad per sunku žmonėms išlaikyti šunį geroj kondicijoj, nes kartu gyvena močiutė, kuri nuolatos šeria šuniuką nuo stalo ir tas yra nutukęs, o sukūdint per sunku...
Vienu žodžiu man pvz. reikia svarių žmogaus patikimumo įrodymų, kad parduočiau jam tikrai perspektyvų šuniuką. Net rekomendacijom nelabai pasitikiu.
O tie įrodymai tai tokie... Prieš 3 metus pas mane žmonės nusipirko šuniuką. Rinkosi vieni iš paskutiniųjų, pasakė, kad jeigu šuniukas išaugs gražus, dalyvaus parodose. Šuo išaugo į tikrai konkurentabilų, bet tikrai turi trūkumų ir eant rimtai konkurencijai jam sunku laimėti. Bet savininkams ir nežadėjau kad jis bus super ir buvau atvira, kas liečia šuns trūkumus. Svarbiausia tai, kad į šunį buvo įdėta tiek darbo, meilės, energijos, kad jis pasiekė tokių rezultatų, kokių net aš pati nesitikėjau ir tikrai tie rezultatai pranoko mano lūkesčius. Be to šeimininkai užsirekomendavo tik iš geriausios pusės - šuo visada fantastiškos kondicijos, gyvena pilnavertišką, aktyvų gyvenimą, ir kartu ir palepinamas, bet su protu ir saiku. Tai va, kai šitie žmonės užsiminė man, kad gal visai norėtų antro šuns, pasiūliau jiems patį geriausią šuniuką, pati jį išrinkau, laikiau ilgiau, kad įsitikint dėl kokybės ir perspektyvų ir labai tikiuosi, kad tai bus tikrai puikus laimintis šuo. Nes būtent tokie šeimininkai nusipelno būtent tokio šuns. Jie tą įrodė.

Na tas domejimasis juk nebuvo istisai dvidesimt metu...Vis skaitydavau info,parodose ziuredavau..Juk as ne kokia tais profesionale..tiesiog labai myliu ta veisle..Kuriam laikui nurimdavau ir vel viskas is naujo..Gink dieve,as nesakau,kad ismanau ta veisle..jai ismanyciau labai gerai,tikrai nesistengciau susidraugat su tais,kurie mane atstume..Butent del to,kad niekas kitas man nepades tiek kiek ,jie..Tikrai esu žalia visose parodu dalykuose..O man tai labai idomu..Kas is to,kas as skaitau..teorijos gal ir žinau,bet praktikos nulis..Nu bet aš vistiek nesuprantu ,ko veisejai nori Siaip čia forume puolami žmonės.kad perka be dokumentu ar iš visokiu daugintoju..Nu tai kas belieka paprastiem žmonėm,kurie gal net nenori parodu karjeros,tiesiog nori savo išsvajotos veislės šuniuko..Ar jie irgi privalo gilintis i krauju linijas,laukti metus laiko ..Man atrodo,kad butu nebloga tema,ne kaip pasirinkti tinkama veislyna,o kaip tapti patikimu veisejo akimis naujuoju šeimininku.

Tai jei reikia "tik namams" - kokio velnio "gilintis į kraujų linijas". Kreipiesi į veisėją dėl pet šuniuko namams ir tiek.
Šiaip tai - o kokios veislės šuns ieškote? Tiesiog įdomu, gal čia esantys galės padėti.

Beje, o kas tie "profesionalai" veisime? Tie, kurie gyvena iš šuniukų? Nesiūlyčiau iš tokių pirkt...

na as parodose dazniausiai esu graibstoma i visas salis, nes ateina pasirodyti ir mano vaikai ir daug pazistamu, bet visada stengiuosi bent trumpai snektelt ir duodu tinklapio nuoroda ar telefona.
Kas del kilmes- jei domites ta veisle, tai pasakius tevu ar seneliu vardus turetumet jau plius minus zinoti kas tai per sunys- aisku ko gero nesitikiu, kad atvardintumet 5 kartas atgal bet kas tai per sunys manau zinosit jei domites.
Jei veisejas domisi veisle ir ja tobulina o ne tik veisia, ir mato, kad zmogus rimtai susidomejes, o ne cia ir dabar - jis ir patars ir pades atsivezti suniuka, kuris pagerins esama populiacija Lietuvoje.
Seteriu mama - va va - sunkiausia duoti ta pirma- po to jei viskas ok - kad ir pati geriausia ir su visokiom islaidom- nes gi pas savus - kaip namuose lieka.

pirmas mano rimtas suo- laukiau 6 metus, konkreciai zinojau ko noriu ir kam bus skirtas ( tiek tevai tiek seneliai buvo atsirinkti)