Tiesa, isbandziau kokius 5 skirtingus antspenius, kol radau tinkamiausia.
Jau geriau su antspeniu maitinti, nei visa laika nusitraukineti.
Labas vakaras,
Esu viena is tu mamu, pas kurias, deja, speneliai yra ploksti. Jau nuo senu laiku susimastydavau apie tai, kaip reikes maitinti kudiki. Bet vis galvodavau, kad aj, viskas cia savaime susitvarkys, 'atsiras tie speneliai'.
Nestumo metu lankiau zindymo kursus. Ten gavau daug info apie zindymo privalumus. Buvau tikrai nusiteikusi zindyti, nors apie savo situacija net neuzsiminiau, man kazkaip tai atrode per intymu. Nors tiesa pasakius moteris, desciusi apie zindyma, buvo uzsiminusi apie viena mama, kuriai buvo vienas spenelis plokscias,o kitas idubes. Ta mama piena nusitraukinedavo ir duodavo kudikiui, tik tiek ir teisgirdau apie tokia situacija. Tai, galima sakyti, tie kursai, mano atveju, buvo nereikalingi...ir taip zinojau, kaip yra svarbu maitinti vaika MP, bet kruties padavimas man paprasciausiai nuo pat pradziu buvo neaktualus...
Atejo laikas, pagimdziau. Kaip zinia, pirma para kudikiui dar uztenka 'maisto rezervo' ir dazniausiai jis dar nera alkanas, tai buvau rami, bet vis dazniau pagalvodavau kada gi man atsiras pienas. Vis bandziau kudikiui paduodi kruti, tas akivaizdziai norejo ciulpti, bet neturejo uz ko uzsikabinti. Emiau stresuoti. Pieno nebuvo. Jau galvojau, kad visai nebus ir stengiausi save nuraminti. Sunus isalko, reikejo gi kazkaip pamaitinti. Gimdymo namuose patare duoti misinuko ir atnese maza jo kieki. Sunelis pavalge ir nurimo. As irgi. Veliau sunelis vel isalko, vel dave misinuko, nes pieno nebuvo. Tyliai pavydejau palatos kambariokei, kad mazyle eme kruti ir jai atsirado pienelis. Jauciausi beviltiskai, bet to neparodziau.
Grizome namo. Mama ir visos patyrusios moteriskos gimines atstoves vis duodavo patarimus ka valgyti, gerti, kad atsirastu pienelis. Patarimai buvo kuo ivairiausi, nuo kondensuoto pieno iki alaus. Geriau labai daug skysciu, nes vis dar tikejau.
Antra naktis namie. Pabundu ryte nuo skausmo krutyse. Ziauriai skauda, krutine pasidare ne tas zodis didziule, ji buvo gigantiska! Per asaras dziaugiausi, kad galesiu duoti suneliui savo pieno. Deja, laime vis mazejo Bandziau paduoti mazyliui kruti, jis tikrai norejo ciulpti, bet negalejo isikibti I speneli, mano atveju I ta vieta kur turetu buti spenelis. Krutine buvo tokia didele, kad net maziausias prisilietimas keldavo didziuli skausma. Pabandziau rankomis nutraukti piena nepavyko, nes krutys buvo per kietos, per daug skausmingos. Bandziau istraukti spenelius su nupjautu svirkstu, déjà tai irgi nepadejo, nes jie greit grizdavo I ansktesne padeti . Net vyro paprasiau, kad padetu viskas veltui. Verkiau. Krutys buvo lyg akmenines. Pienas bego, bego Net dabar prisiminus pasidaro skaudu.
Radau vieninteli buda, kaip galejau isspresti savo problema. Tai buvo pientraukis. Ta pacia diena vyras su mama nuvaziavo ir nupirko ji. Neapsakoma jausma pajutau nusitraukusi piena. O kiek jo buvo daug! Sunelis valge tikrai noriai, o as dziaugiausi, kad galiu jam duoti savo pienelio. Taip ismaitinau iki 3,5 menesio. Gal buciau ir ilgiau maitinusi, bet tikrai isvargau ir pradejo mazeti pienelio. Po kiekvieno maitinimo eidavau nusitraukineti, tai uzimdavo man pusvalandi, kartais daugiau. Sunelis valge kas 2-3 valandas.
Esu be galo dekinga savo vyrui, kuris palaike, suprato ir labai padejo. Ta problema yra tikrai tokia, apie kuria nesinori kalbeti net su draugemis, nes jautiesi kitokia, nestandartine. Ir dar, yra tikrai mazai informacijos, patarimu, juk as ne vienintele esu su ta beda, tikrai musu yra daugiau.
Su vyru planuojame tureti dar viena vaikeli. Zinau, kad vel susidursiu su ta problema. Bet esu jau dabar tvirtai nusiteikusi, kad maitinsiu savo pieneliu.
Esu viena is tu mamu, pas kurias, deja, speneliai yra ploksti. Jau nuo senu laiku susimastydavau apie tai, kaip reikes maitinti kudiki. Bet vis galvodavau, kad aj, viskas cia savaime susitvarkys, 'atsiras tie speneliai'.
Nestumo metu lankiau zindymo kursus. Ten gavau daug info apie zindymo privalumus. Buvau tikrai nusiteikusi zindyti, nors apie savo situacija net neuzsiminiau, man kazkaip tai atrode per intymu. Nors tiesa pasakius moteris, desciusi apie zindyma, buvo uzsiminusi apie viena mama, kuriai buvo vienas spenelis plokscias,o kitas idubes. Ta mama piena nusitraukinedavo ir duodavo kudikiui, tik tiek ir teisgirdau apie tokia situacija. Tai, galima sakyti, tie kursai, mano atveju, buvo nereikalingi...ir taip zinojau, kaip yra svarbu maitinti vaika MP, bet kruties padavimas man paprasciausiai nuo pat pradziu buvo neaktualus...
Atejo laikas, pagimdziau. Kaip zinia, pirma para kudikiui dar uztenka 'maisto rezervo' ir dazniausiai jis dar nera alkanas, tai buvau rami, bet vis dazniau pagalvodavau kada gi man atsiras pienas. Vis bandziau kudikiui paduodi kruti, tas akivaizdziai norejo ciulpti, bet neturejo uz ko uzsikabinti. Emiau stresuoti. Pieno nebuvo. Jau galvojau, kad visai nebus ir stengiausi save nuraminti. Sunus isalko, reikejo gi kazkaip pamaitinti. Gimdymo namuose patare duoti misinuko ir atnese maza jo kieki. Sunelis pavalge ir nurimo. As irgi. Veliau sunelis vel isalko, vel dave misinuko, nes pieno nebuvo. Tyliai pavydejau palatos kambariokei, kad mazyle eme kruti ir jai atsirado pienelis. Jauciausi beviltiskai, bet to neparodziau.
Grizome namo. Mama ir visos patyrusios moteriskos gimines atstoves vis duodavo patarimus ka valgyti, gerti, kad atsirastu pienelis. Patarimai buvo kuo ivairiausi, nuo kondensuoto pieno iki alaus. Geriau labai daug skysciu, nes vis dar tikejau.
Antra naktis namie. Pabundu ryte nuo skausmo krutyse. Ziauriai skauda, krutine pasidare ne tas zodis didziule, ji buvo gigantiska! Per asaras dziaugiausi, kad galesiu duoti suneliui savo pieno. Deja, laime vis mazejo Bandziau paduoti mazyliui kruti, jis tikrai norejo ciulpti, bet negalejo isikibti I speneli, mano atveju I ta vieta kur turetu buti spenelis. Krutine buvo tokia didele, kad net maziausias prisilietimas keldavo didziuli skausma. Pabandziau rankomis nutraukti piena nepavyko, nes krutys buvo per kietos, per daug skausmingos. Bandziau istraukti spenelius su nupjautu svirkstu, déjà tai irgi nepadejo, nes jie greit grizdavo I ansktesne padeti . Net vyro paprasiau, kad padetu viskas veltui. Verkiau. Krutys buvo lyg akmenines. Pienas bego, bego Net dabar prisiminus pasidaro skaudu.
Radau vieninteli buda, kaip galejau isspresti savo problema. Tai buvo pientraukis. Ta pacia diena vyras su mama nuvaziavo ir nupirko ji. Neapsakoma jausma pajutau nusitraukusi piena. O kiek jo buvo daug! Sunelis valge tikrai noriai, o as dziaugiausi, kad galiu jam duoti savo pienelio. Taip ismaitinau iki 3,5 menesio. Gal buciau ir ilgiau maitinusi, bet tikrai isvargau ir pradejo mazeti pienelio. Po kiekvieno maitinimo eidavau nusitraukineti, tai uzimdavo man pusvalandi, kartais daugiau. Sunelis valge kas 2-3 valandas.
Esu be galo dekinga savo vyrui, kuris palaike, suprato ir labai padejo. Ta problema yra tikrai tokia, apie kuria nesinori kalbeti net su draugemis, nes jautiesi kitokia, nestandartine. Ir dar, yra tikrai mazai informacijos, patarimu, juk as ne vienintele esu su ta beda, tikrai musu yra daugiau.
Su vyru planuojame tureti dar viena vaikeli. Zinau, kad vel susidursiu su ta problema. Bet esu jau dabar tvirtai nusiteikusi, kad maitinsiu savo pieneliu.
aš irgi viena iš tų, nestandartinių. Su pirmu vaikeliu labai dėl to kompleksavau ir pergyvenau, ir maitinau nusitraukinėdama beveik 10 mėn. būčiau da ir ilgiau, bet paprasčiausiai pavargau pati.
Dabar turiu antrą mažiuką. Galvojau padės Nipplette, bet veltui. tik speneliai suskilo, o rezultatas buvo nulinis. Bet ligoninėje patarė bandyt su antspeniais ir tikrai-per jį suformuojamas spenelis ir mažylis sėkmingai žindo
mintį nusitraukinėti mečiau lauk ir džiaugiuosi, kad galiu maitinti kaip visos 
Dabar turiu antrą mažiuką. Galvojau padės Nipplette, bet veltui. tik speneliai suskilo, o rezultatas buvo nulinis. Bet ligoninėje patarė bandyt su antspeniais ir tikrai-per jį suformuojamas spenelis ir mažylis sėkmingai žindo
mintį nusitraukinėti mečiau lauk ir džiaugiuosi, kad galiu maitinti kaip visos
QUOTE(mylu-mylu @ 2011 05 31, 08:57)
aš irgi viena iš tų, nestandartinių. Su pirmu vaikeliu labai dėl to kompleksavau ir pergyvenau, ir maitinau nusitraukinėdama beveik 10 mėn. būčiau da ir ilgiau, bet paprasčiausiai pavargau pati.
Dabar turiu antrą mažiuką. Galvojau padės Nipplette, bet veltui. tik speneliai suskilo, o rezultatas buvo nulinis. Bet ligoninėje patarė bandyt su antspeniais ir tikrai-per jį suformuojamas spenelis ir mažylis sėkmingai žindo mintį nusitraukinėti mečiau lauk ir džiaugiuosi, kad galiu maitinti kaip visos
Dabar turiu antrą mažiuką. Galvojau padės Nipplette, bet veltui. tik speneliai suskilo, o rezultatas buvo nulinis. Bet ligoninėje patarė bandyt su antspeniais ir tikrai-per jį suformuojamas spenelis ir mažylis sėkmingai žindo
mintį nusitraukinėti mečiau lauk ir džiaugiuosi, kad galiu maitinti kaip visos Man tai antspeniai nepadejo, gal tiesiog buvo blogai priderinti...nes pirko mama, kai dar ligoninej buvau...man jie pasirode per dideli, gal paprasciausiai reikejo maziausius imti...o kokiso firmos emet? kaip dydi priderinote?
QUOTE(LittleMiracle @ 2011 06 07, 10:11)
Man tai antspeniai nepadejo, gal tiesiog buvo blogai priderinti...nes pirko mama, kai dar ligoninej buvau...man jie pasirode per dideli, gal paprasciausiai reikejo maziausius imti...o kokiso firmos emet? kaip dydi priderinote?
ėmiau standartinius, Avent, nors mano speneliai maži, bet juos ten leliukas įtraukia ir labai gerai jam gaunasi. O kai pabandžiau mažus, tai man su jais skaudėjo, tad vėl grėžau prie standartiniu, nors pagal formą jie man didoki, bet užtat komfortiškesni...
Dziaugiuos, kad radote sprendima ir tikiuosi, kad ateity, su antru vaikeliu man irgi pavyks..nes nusitraukinejimas ziauriai vargino... 
manieji buvo įtraukti visiškai - maitinau pirmąjį mėnesį su antspeniais - nes buvo ir nugriauži ir krūti be spenelio mažylei buvo sunku paimti - bet man pasiselė - manoji buvo tikra siurbikė 
- net sesutė gimdymo namuose stebėjosi kad taip geria per antspenį (turėjau chicco firmos), toliau valgėme be antspenių. O vat antrojo laukiantis ėmė ir išsoko abu speneliai lauk - taigi nuo pirmos dienos valgėme be antspenių (turėjau atsargai - bet pirkau kitokius... netiko visai - buvo per maži 
)
tad tikrai svarbu išsirinkti tinkamus antspenius....
o speneliai man susiformavo - taigi netiesa kad jei anatomiškai neturi tai ir neatsiras... ne visada taip
man atirado 
- net sesutė gimdymo namuose stebėjosi kad taip geria per antspenį (turėjau chicco firmos), toliau valgėme be antspenių. O vat antrojo laukiantis ėmė ir išsoko abu speneliai lauk - taigi nuo pirmos dienos valgėme be antspenių (turėjau atsargai - bet pirkau kitokius... netiko visai - buvo per maži )tad tikrai svarbu išsirinkti tinkamus antspenius....
o speneliai man susiformavo - taigi netiesa kad jei anatomiškai neturi tai ir neatsiras... ne visada taip
man atirado
Mano vienos kruties spenelis irgi buvo itrauktas. Dar ligoninje sesute patare su antspeniu pabandyti, tai Avento vidutinio dydzio nuspirkusi buvau, tiko Dar gryzusi namo maitinau su antspeniu, po to pabandziau duoti be antspenio Taip po truputuka ir pripratom maitinti be jo, maziuke mano speneli istrauke, dabar mums jau 8 men. vis dar maitinu is kruties ir tas spenelis jau issokes i pavirsiu Reikia siek tiek kantrybes ir viskas bus gerai
Dar gryzusi namo maitinau su antspeniu, po to pabandziau duoti be antspenio Taip po truputuka ir pripratom maitinti be jo, maziuke mano speneli istrauke, dabar mums jau 8 men. vis dar maitinu is kruties ir tas spenelis jau issokes i pavirsiu Reikia siek tiek kantrybes ir viskas bus gerai
QUOTE(Minėja @ 2011 02 18, 10:30)
Mano abu speneliai itraukti. Pusantru metu maitinu su antspeniu ir dziaugiuosi neatsidziaugiu, kad galiu maitinti.
Tiesa, isbandziau kokius 5 skirtingus antspenius, kol radau tinkamiausia.
Jau geriau su antspeniu maitinti, nei visa laika nusitraukineti.
Tiesa, isbandziau kokius 5 skirtingus antspenius, kol radau tinkamiausia.
Jau geriau su antspeniu maitinti, nei visa laika nusitraukineti.
LAbas , o kokios firmos naudojot antspenius?
nes as pirmaja mazyle savo maitinau su jais nepasiteisino, gal netinkamus naudojau nes labai jai sunkiai traugdavosi pienukas,db laukiuosi antro ,sita tikrai noriu maitinti pati, ir ieskau budu kaip tai butu galima padaryti,
