QUOTE(ast_alaus @ 2011 01 03, 21:01)
mazute2008,
tikrai suprantu tave. Ir visomis prasmemis.
Ar jus daznai su mazyliu iseinat pasibuti kazkur, ne namu aplinkoje? Ar turi galimybe susitikti su draugemis, kurios turi panasaus amziaus vaikuciu?
tikrai suprantu tave. Ir visomis prasmemis.
Ar jus daznai su mazyliu iseinat pasibuti kazkur, ne namu aplinkoje? Ar turi galimybe susitikti su draugemis, kurios turi panasaus amziaus vaikuciu?
Sveikos, deja, siuo metu ne... Mano drauges so tokio pat amziaus vaikais jau dirba, ju maziai eina i darzelius, be to jie jau nezindomi, o kai pasakau, kad as dar zindau, tai vos ne pirsta pasukioja
tai as ir vengiu tokiu draugiu, man atsibodo, klausytis:"ar tau su galva negerai, tau ka saves negaila? I ka tu panasi??" Tik viena kita, dziaugiasi, kad dar maitinu, o siaip labai vengiu rodytis, kad dar maitinu. Buvom su sunum spektakly pries Kaledas, mano mazius uzsimane papelio, vos ne vos atkalbejau, kad palauk, kol grysim... jei butu reikeje maitint viesoje vietoje, jauciu buciau staciai i zeme sulindusi. Mano sunus atrodo, kaip kokiu 4metu, nors jam 2,7m, tai as isivaizduoju aplinkiniu reakcijas. As ji metuku pliaze maitindavau, tai i mane taip nuskersuodavo, kad galedavau sudekt, atrodydavo, as nusikaltima darau... O as dbr paziuriu i savo sunu ir man taip gera, jis toks tvirtas, dailiai nuauges, manau, kad mano pienelio deka. na as gal ir atrodau siek tiek pavatgusi, bet juk tai laikina, uzaugs sunus, galesiu ir savim labiau pasirupinti 
As visada gailejausi, kad gyvenu Lietuvoje, jei ne mano vyras( jam cia gerai), lekciau ir neatsisukciau, as i TA Musu tevyne, negaliu pakesti "to genialaus musu salies mentaliteto". Ka kalbeti apie salies mentaliteta, jei jau ir mano tevai apie mane galvoja... O ka jiem daugiau galvoti, juk mane tai seneliai uzaugino, o jie abu mokesi, dirbo, abu dbr ir stebisi, kad mes su sese kazkokios nedaaukletos, pastoviai gyvenime ieskom prasmes, nesivaikom standartu, per daug mylim savo vaikus, jiem pataikaujam.
Pastaruoju metu man tikrai sunku sedet namie, bet manau ne todel, kad isvargino buitis, rutina su vaiku, as labiau pavargau nuo kivircu su vyru. Nors pastaruoju metu kazkaip jis pradejo keistis, tikiuosi, kad ne laikinai. kazkoks man lyg ramesnis, padeda daugiau namie, tikriausiai pamate, kad as rimtai kalbu apie skyrybas, susimaste gal? Tik deja, man visu stresu padariniai labai jauciasi? Jauciu kazkokia vidine itampa, nuolatos skauda nugara...
Gal kas zinot, ar galima zindant daryti magnetini rezonansa? As skaiciau, kad ne. O man taip reiketu paziuret, kas yra mano nugarai kartais is po nakties vos is lovos islipu
Papildyta:
QUOTE(ada21lt @ 2011 01 04, 00:16)
Manau vaikai buna skirtingi Mano sunus visada mus su vyro taiko, abu apkabina, nori buti kartu. Jei pykstames sako mama tu su teciu nekalbek kalbek su manimi arba atvirksciai teciui taip sako(nuo 2 metu) 
Dukryte budavo seniau mane apkabina ir neleidzia vyrui apkabinti 
dabar dzniau abu apkabina, gal ,kad ji daugiau musu barniu ir pykciu macius Manau normalu ,kad vaikai vieni nenori buti yra smalsus ir rodo savo charakteri, savo As. Ko jau ko, bet labiausiai nenoriu,kad mano vaikai uzaugtu paklusnus, jei paklus tevams ,paklus ir kitiems. Noriu,kad jie uzaugtu savim pasitikintys, save mylintys ir laimingi 
Vaikams visada sakau, kad jei ka sakau daryti ar nedaryti, tai jau rimta ,nes gali buti kazkoks pavojus apie ka jie dar gal nenumano, ypac kur mieste...O namie, jei nematau rimto pavojaus stipriai susizeisti, tai nematau reikalo ir drausti. Mano vyra ir tai daznai siutina, kad as tipo viska leidziu,del to daug pykstames. Sakau nu atsimink save vaikystej ar klausei tevu. As tai pamenu ,kai tevai mane bardavo, galvojau nu ir dur.... ,nu as uzaugsiu.....
Mes daznai neleidziam kazko, nes tingim, nes reikia kazka daryti ar pan. JUk lengviau vienai susitvarkyti ar daryti valgyti, bet vaikams irgi juk visa to reikia ismokti
Be to juk zaidimai tai ir yra tam ,kad vaikas ismoktu gyventi musu visuomenej , o ne del paciu zaidimu. Ir ka tiems vaikams kambariuose veikti, va vasara iseina i lauka tai auksiniai vaikai, nei oziuku, nei zyzaluku 
Aisku ir mane isveda is kantrybes, bet suprantu daznai,kad cia mano bedos, vaikas buna teisus, tik as kartais pavargus ar ne nuotaikoj 
Ir kai buvo vienas man daugiau reikdavo uzsiimti, o dabar abu jie daznai vieni zaidzia , bet vis tiek geriausia kai as bent regos lauke O apie darzeli tai man net baisu pagalvoti sunus grieztai pries, sake neis net i mokykla, nes viska ir taip zino Nu ir as pries tai ,kad vaikus svetimi augina... O dukryte is vis su nieko nepasilieka tik su teciu ir tai ne per ilgai, kaip pati sako cia niam niam ir rodo man i krutine O finansine padetis taip spaudzia eiti i darba, tai net nezinau kaip cia bus O dar su vyru didele krize, tai is vis stengiuosi gyventi tik siandien....
Mano sunus visada mus su vyro taiko, abu apkabina, nori buti kartu. Jei pykstames sako mama tu su teciu nekalbek kalbek su manimi arba atvirksciai teciui taip sako(nuo 2 metu) Dukryte budavo seniau mane apkabina ir neleidzia vyrui apkabinti dabar dzniau abu apkabina, gal ,kad ji daugiau musu barniu ir pykciu macius Manau normalu ,kad vaikai vieni nenori buti yra smalsus ir rodo savo charakteri, savo As. Ko jau ko, bet labiausiai nenoriu,kad mano vaikai uzaugtu paklusnus, jei paklus tevams ,paklus ir kitiems. Noriu,kad jie uzaugtu savim pasitikintys, save mylintys ir laimingi Vaikams visada sakau, kad jei ka sakau daryti ar nedaryti, tai jau rimta ,nes gali buti kazkoks pavojus apie ka jie dar gal nenumano, ypac kur mieste...O namie, jei nematau rimto pavojaus stipriai susizeisti, tai nematau reikalo ir drausti. Mano vyra ir tai daznai siutina, kad as tipo viska leidziu,del to daug pykstames. Sakau nu atsimink save vaikystej ar klausei tevu. As tai pamenu ,kai tevai mane bardavo, galvojau nu ir dur.... ,nu as uzaugsiu..... Mes daznai neleidziam kazko, nes tingim, nes reikia kazka daryti ar pan. JUk lengviau vienai susitvarkyti ar daryti valgyti, bet vaikams irgi juk visa to reikia ismokti
Be to juk zaidimai tai ir yra tam ,kad vaikas ismoktu gyventi musu visuomenej , o ne del paciu zaidimu. Ir ka tiems vaikams kambariuose veikti, va vasara iseina i lauka tai auksiniai vaikai, nei oziuku, nei zyzaluku Aisku ir mane isveda is kantrybes, bet suprantu daznai,kad cia mano bedos, vaikas buna teisus, tik as kartais pavargus ar ne nuotaikoj Ir kai buvo vienas man daugiau reikdavo uzsiimti, o dabar abu jie daznai vieni zaidzia , bet vis tiek geriausia kai as bent regos lauke O apie darzeli tai man net baisu pagalvoti sunus grieztai pries, sake neis net i mokykla, nes viska ir taip zino Nu ir as pries tai ,kad vaikus svetimi augina... O dukryte is vis su nieko nepasilieka tik su teciu ir tai ne per ilgai, kaip pati sako cia niam niam ir rodo man i krutine O finansine padetis taip spaudzia eiti i darba, tai net nezinau kaip cia bus O dar su vyru didele krize, tai is vis stengiuosi gyventi tik siandien.... As sutinku, kad vaikam norisi draugijos, jiems liudna vieniems, na mano sunui kuo daugiau zmoniu, tuo smagiau
Tik jis labiau bendra kalba su suaugusiais randa, kazkaip vaiku jam nelabai reikia, tokia ir as maza buvau, augau viena pas senelius, aplink visokios mociutes, diedukai... kam tie vaikai... kai gime sese, buvo sokas, galvojau, o ka man dbr su ja padaryti, yevai ir taip nemyli, o dar ir sese... bet priprtau, pamilau, dbr neiskiriamos drauges Norejau ir as antro vaikelio, bet vyras nenorejo, na negalejau viena nusprest, kad mum reikia dar vieno zmogucio... O dbr matau, kaip sunui butu smagu. Zinau, niekada ne velu, bet vyrui noras dar neatejo, jis man uz mane pavarges labiau 
