Nezinau, kodel, bet as ir pradedu pasiilgti darbo, man vaiko auginimas tikras darbas, sunkesnis uz bet koki kita. As esu is tu mamu,kurios pergyvena del visokiausiu nieku. pastaruoju metu mazylis pradejo viska daryti atvirksciai, jei sakau-negalima, tai jis specialiai viska daro savaip?ziuri i akis ir piktybiskai daro,na jei as bunu su ju viena namie, tai kazkaip viska labai ramiai uzglaistom, pasisnekam, kartais pasipykstam, bet jei buna vyras, tai tada buna visko...man atrodo, kad mano vyras jam per daug grieztas, jis nuolatos jam viska draudzia, o musu mazius smalsus, nori viska ismeginti, o kartais matau specialiai daro priesingai. Bandziau jau daug kartu su vyru apie tai sneketi, kad sunus smalsus, kad galbut kai kuriuos dalykus reikia pro pirstus nuleisti, sudominti sunu kokia kita veikla, bet jis man sako, kad leidziu sunui lipti ant galvos, na man jo pokstai neatrodo lipimu ant galvos?Manau cia viskas labiau is smalsumo, kartasi is nuobodumo, jis nelabai moka buti vienas, jam pastoviai reikia draugijos, jei lieka kambary vienas, tai labai trumpam, iskart lekia jei nieko nera ir sako. man liudna buti vienam, einam kartu pazaisti. Ziuriu i kitus vaikucius jie sau ramiai zaidzia be mamu, o maniskis be manes ne zingsnio... na kartais smagu, kad vaikas toks prisirises, bet kartais as taip nuo to pavargstu...matau, kad jis nesijaucia saugus.Kartais galvoju, gal cia del to, kad jis patyre opercija visai mazytis ir buvo kiek laiko atskirtas nuo manes, kartais, kad gal zindymas kaltas, o kartais mastau, kad toks vaikas- nieko nepakeisi? Bet kaip reikes i darzeli leist, vasara man jau i darba, o jis be manes ne zingsnio...
Dbr mes sergam, tai maniskis ir mane daznai zinda, jau pastebejau, kad artejant ligai ar sergant jis zinda zymiai dazniau ir kai prasideda nuolatinis zindimas, as jau suprantu, kad su vaiku kazkas ne taip. Man ir kartais atrodo, kad nieko mano krutyse nera, o jis vis ciulpia ir ciulpia, bet mazylis pasiziuri i akis ir sako:skanus pienukas

is kur jis ten atsiranda? nezinau?
O del buvimo su teciu;sunus jo paiilgsta, bet prausiasi ti su manim, maitinu ji ir tik as,migdau ir tik as(uzmiega tik prie kruties) nebent kai nebuna manes namie tai vyrui tenka sis darbas, bet jei as namie tai mazius nori tik su manim. Siaip mazylis teti laiko baisiu konkurnetu, jei vyras prieina prie manes, jis puola ji traukti,saukti ir sako mano mamyte. Baisiai manes pavydi? Gerai cia ar ne? Juk jis dar per mazas kad pasireikstu koks Edipo kompleksas?O gal del to, kad yra mates. kad tetis su manim negraziai klabejo ir sunui auttomatiskai isijungia manes saugojimo instinktas?...
As suprantu, kad mama vaikui nepakeiciama, bet kaip noretusi, kad ir teciai nors kiek daugiau rodytu iniciatyvos buti su vaikais, juk tai dvieju zmoniu kurinys. manau, kad daugumai mamu buna labai sunkiu akimirku, kai norisi nors kiek laiko sau, o pyplys inirtingai reikalauja savo. As 2,5metu jauciau palaima buti su vaiko, bet pastaraji menesi matau, kad kazkas man ne taip, pradejau galvot apie darba, pagaunu save galvojant, kaip noretusi, kad nors kas nors sia akimirka pabutu su vaiku, pradedu gailetis, kad neleidau vaiko i darzeli, gal ten jam butu zymiai smagiau, gal ir as tada galeciau siek tiek leisti pasirupinti savimi...