QUOTE(mamute @ 2010 10 15, 14:01)
Sutartys reformos:
1987 m. Vieningas Europos aktas
1993 m. Europos Sąjungos (Mastrichto sutartis)
1999 m. Amsterdamo sutartis
2003 m. Nicos sutartis
2009 m. Lisabonos sutartis
Papildyta:
gal kas pakomentuos subsidiarumo principa ir direktyvu tiesioginį taikymą?
Siekiant uþtikrinti, kad Bendrija nepersistengtø reglamentuodama sritis,
kurias galima visiðkai sëkmingai reglamentuoti nacionaliniu lygiu, ir
kartu apriboti Bendrijos kompetencijà, buvo áteisintas subsidiarumo
principas. Jis yra nustatytas EB sutarties 5 straipsnyje ir iðplëtotas ðios
Sutarties 30 protokole dël subsidiarumo ir proporcingumo principø taikymo.
Jo esmë, cituojant ðá straipsná, yra ta, kad srityse, kurios nepriklauso
Bendrijos iðimtinei kompetencijai, Bendrija, vadovaudamasi subsidiarumo
principu, veikia tik tada, kai valstybës narës negali tinkamai ávykdyti
pasiûlytà veiksmà, o Bendrija dël pasiûlyto veiksmo masto ar poveikio já
atliktø geriau. Vadinasi, reglamentavimas Bendrijos lygiu yra prasmingas
tuomet, kai konkreti problema perþengia nacionalines sienas ir negali bûti
tinkamai iðspræsta vienos ar keliø valstybiø nariø nacionalinëmis priemon
ëmis, taèiau gali bûti iðspræsta Bendrijos priemonëmis.
Subsidiarumo principas turi bûti uþtikrintas ir tuo atveju, kai pagal EB
sutarties 308 straipsná Taryba imasi priemoniø, kad pasiektø tikslus, kuriuos
ágyvendinti Sutartis Bendrijai nëra nustaèiusi pakankamai igaliojimus
o apie direktyvu tiesiogini taikyma yra skaidrese, esme kad tieisoginis negalimas, taciau jei valstybe nare neivykde direktyvos inkorporavimo ar netinkamai ivykde, bei yra aiskiai apibrezta direktyva, gali buti taikoma tiesiogiai. nu kazkas panasaus