Sveiki

zinot, as draugavau su turku 5 men, kol gyveno kaune ir buvau pati pati laimingiausia pasaulyje, jis man nieko, kaip gera laika neadejo, bet ji isimylejau iki ausu, jis buvo demesingas, ramus, manm rupinosi, tikrai nekontroliavo, vienas kituo pasitikejome
isvaziavo i Turkija, lb verkiau, galvojau, kaip gyvensiu be jo, bet jis man pradejo rasyti, taip nedrasiai apie jausmus, gyvenima kartu, kol galutinai pasiryzo ir man pasipirso, skraidziau, kaip drugelis padebesiais, nes lb norejau isteketi uz jo, esu lb susipazinusi ir isigilinusi i islama, lb tikiu tuo... tik va, mano seima man neleido pas ji vykti, kai su asaromis ir drebancia sirdim is skausmo pasakiau jam ne

galvojau mirsiu, kaip buvo bloga, nes nieko taip nemylejau, kaip ji....
o db draugauju su libanieciu med studentu, taip pat lb lb geras, linksmas zmogus, bet vis sirdeleje tas mano turkas, as jam pasakiau, kad visa gyvenima ji myesiu, nesvarbu kas be butu

tai negalvokit, kad visi turkai, arabai, musulmonai blogi zmones, ne visi vienodi, kaip mano dabartinis arabas

pasake kaip musu ranku pirstai ne vienodi, taip ir jie visi skirtingi