[quote=neirida,2010 10 18, 08:58]
pakilt tai pakilau, bet vidui pastoviai slopinu save, ne stai jau vilciu suteikiu pati sau, tai slopinu, ad paskui nereiktu skaudziai nusiviti, tai bandau susitaikyti su artejanciom mm tai vejus jas salin. Zodziu pastoviai kariauju su savimi

keistai taip jauciuosi

idomu kuo viskas pasibaigs, NT neigiamas, bet gali paiguosti kad gal ankstoka, bet is kitos puses daug kam bent truputuka vaiduokliuoja....nu zodziu va taip ir kalbuosi su savimi
Papildyta:
Labai suprantu tave, man irgi buna tokios minutes, ypac kai pareina mmm - ai galvoju, nu ir dzin, nu ir nereikia, dar geriau - galiu parukyti

Bet paskui vel pradedu nauja cikla su naujom viltim... ir negalima prarasti tos vilties, nes kaip kitaip? Labai ikvepia kitu cia rasanciu merginu pavyzdziai, ypac tu, kurios ilgai lauke ir pagaliau sulauke...