per bendrą universiteto mandatinį pasiūlė į chemijos arba energetikos fakultetą 
chemijos aš nelabai bum bum, fiziką - šiek tiek. Nenorėjau praleisti metų veltui, tai ir pagalvojau, po metų pasiprašysiu pervedama į kitą, man priimtinesnį fakultetą.Taigi, tėveliai mane atvežė į bendrabutį dar rugpjūčio 29. Neduokdie, vietų bendrabuty pritrūks
Širdelė drebėjo, viena pati, nieko nepažįstu. Rugsėjo pirmą atvyko mano kambariokės - dvi draugės iš dzūkijos miesto. Aš, kaip "senbuvė", paėmiau keptuvę, kiaušinių ir išėjau kiaušinienės kepti į bendrą bendrabučio virtuvę. Kolidoriuje stovėjo vaikinukai, gerokai "apšilę", nes gi rugsėjo pirmoji 
Tai buvo penktakursiai ir "paskutinę" rugsėjo pirmąją atšvęsti kaip reikiant buvo jų garbės reikalas 
Buvau palydėta kažkokių komentarų, bet susikuklinus ir tyli buvau 
Vienas atsekė paskui mane į virtuvę. Pradėjo aiškint, kaip kiaušinienę reikia kepti, kad neišmanau aš tame nieko ir panašiai Pasakė savo vardą -labai retą- ir paklausė ar neičiau kartu į diskoteką, kuri "bus aikštėj prie radistų fako". Ir aš sutikau
Turiu pasakyti, kad man tai atrodė tikra avantiūra. Išėjau su nepažįstamu, kambariokės akis tik išsprogino, kai tai pasakiau 
...kai šokome, tai vis jaučiau TĄ jo organą, labiau negu turėtų jis jaustis
ir vis galvojau "gal koks sekso maniakas jis, o aš, vištelė, "užkibau" 
Grįždami dar prisėdom ant suolelio prie bendrabučio. Kaip norėčiau atsiminti, ką kalbėjom! tik atsimenu, kad girdėjosi daina Anties "alyvos, alyvos...". Grįžom į bendrabutį, atsidūrėm balkone, jis prispaudė mane prie sienos, norėjo pabučiuoti, aš stengiausi išvengti bučinio. Jis sako "aš juk neprašau tavęs santykiauti, tik bučinio..." jis gavo bučinį ir ne vieną, kol gavo šį tą daugiau - po keturių mėnesių draugystės
Gal tai ir nėra romantiškiausias mano vakaras, bet daugiausia nulėmęs mano gyvenimą, aš jį prisimenu su džiaugsmu, virpesiu širdy(tokio virpesio net tą lemtingą vakarą nebuvo) ir nostalgija. Veiksmas vyko 1992 metais. Po to sekė penkeri metai draugystės: vieneri metai tam pačiam benrabuty, ketveri - 200km atstumu vienas nuo kito..
šio, kaip pasakyčiau, atsitiktinio susitikimo- o kuris susitikimas nėra atsitiktinis
- rezultatas - jau beveik 9 metai santuokoje ir trys 
sūnūs. ...ar galiu kaltint likimą, kad neįstojau, kur norėjau?
turiu tris fainučius vaikus ir vyrą, kuris myli mane ir aš jį, beje, jis skaniai gamina - neveltui priekaištavo dėl kiaušinienės... Ir rugsėjo pirmoji man- ne tik naujų mokslo metų pradžia
