, bet man kartais norėtųsi, kad maniškis daugiau pasakotų apie save, galiausiai apie tokius dalykus, kaip jo vaikystė, kas negero įvyko per dieną, etc.
Būtų labai įdomu išgirsti nuomonę tų, kurios jau ilgiau bendrauja, gyvena su tokiais vyrais, kuriems nėra poreikio dalintis viskuo, apie ką galvoja, kas vyksta. Ar ilgainiui tai labai ima varginti? Viena vertus, vyrams lyg ir nepriklauso tiek į save gilintis, kiek mums , bet man kartais norėtųsi, kad maniškis daugiau pasakotų apie save, galiausiai apie tokius dalykus, kaip jo vaikystė, kas negero įvyko per dieną, etc.
, bet man kartais norėtųsi, kad maniškis daugiau pasakotų apie save, galiausiai apie tokius dalykus, kaip jo vaikystė, kas negero įvyko per dieną, etc.
su tokiu zmogum labai sunku gyventi 
nezinai kur jo mintys, kokios jos..kas naujo..nieko...negaleciau gyevnti su tokiu..pati esu plepute-kumute...vyras nelabai plepa,bet pasnekam visada,ypac vakarais,taip smagu... 
tik kalbantis mes issprendem tiek daug iskylusiu problemu ir klausimu..
nezinai kur jo mintys, kokios jos..kas naujo..nieko...negaleciau gyevnti su tokiu..pati esu plepute-kumute...vyras nelabai plepa,bet pasnekam visada,ypac vakarais,taip smagu... tik kalbantis mes issprendem tiek daug iskylusiu problemu ir klausimu..
mano vyras tokio uždaro būdo. jei kas nepatinka- tyli tyli, ir taip kokius metus, kol po to būbna prasiveržimas, ir po to primena tokių dalykų, kuriuos aš jau seniausiai buvau pamiršus... 
na ir kai draugavom, tai iš vis labai daug nutylėdavo...tai įkalbėjau rašyti raštu...ir padėjo 
na labai jau jie jautruoliai, ir tuo nešnekėjimu tikrai apsunkina santykius...na bet mes stengiamės...moterims su tokiais iš vis reikia daug kantrybės turėti, bet jei myli ir nori, akd viskas susitvarkytų - tai tikrai verta pasistengti 
na ir kai draugavom, tai iš vis labai daug nutylėdavo...tai įkalbėjau rašyti raštu...ir padėjo na labai jau jie jautruoliai, ir tuo nešnekėjimu tikrai apsunkina santykius...na bet mes stengiamės...moterims su tokiais iš vis reikia daug kantrybės turėti, bet jei myli ir nori, akd viskas susitvarkytų - tai tikrai verta pasistengti
aš dabar su tokiu bendrauju, labai sunku ....... Apie jausmus nekalba, nors tu ką 
iš karto pradeda juokelius mėtyti, bet taip nervingai, matosi, kad bijo apie tai kalbėtis. Iš tikrųjų labai vargina, juk moterys myli ausimis, norisi girdėti, kad esi reikalinga, brangi, bet neina išpešti tokių žodžių..... Man pačiai irgi sunku apie tokius dalykus kalbėtis, bet aš stengiuosi, parašiau du laiškus, bet iš jo to paties nesulaukiu.... Nežinau ar galėčiau su tokiu žmogum visą gyvenimą, juk apie problemas reikia kalbėtis, o jei to nebus, tai kaip tada gerinti santykius
iš karto pradeda juokelius mėtyti, bet taip nervingai, matosi, kad bijo apie tai kalbėtis. Iš tikrųjų labai vargina, juk moterys myli ausimis, norisi girdėti, kad esi reikalinga, brangi, bet neina išpešti tokių žodžių..... Man pačiai irgi sunku apie tokius dalykus kalbėtis, bet aš stengiuosi, parašiau du laiškus, bet iš jo to paties nesulaukiu.... Nežinau ar galėčiau su tokiu žmogum visą gyvenimą, juk apie problemas reikia kalbėtis, o jei to nebus, tai kaip tada gerinti santykius
Nors tikiu, kad galima surasti ta takeli i bendrus pokalbius, bet tikriausiai tai neimanoma be abieju noro. Man visgi tos problemos nera, kad nekalbetu apie savo jausmus. Daznai girdziu, kokia as jam svarbi ir vienintele. As, priesingai, taupiai sakau situs zodzius. Bet va siaip, kaip asmenybe, mano draugas nera is plepiuju, o man neretai uzeina "paplepekim" nmuotaika ir taqda sneku.. viena 
na gerai tave suprantu, bet manau kad tame nera nieko blogo, svarbu žinoti, kad esi mylima... aš irgi kartais traukiu už liežuvio kad ką nors pasakytų, bet yra kaip yra. myliu jį tokį. pažiūrėk iš kitos pusės - neplepus, tai nesusuks kitoms moterims 
galvos
galvos
QUOTE(MAUPA @ 2006 01 27, 13:53)
O tau tai susuko
taip kad garantijų nėra Čia aš juokauju, žinoma Šiaip tai sunku su tokiu vyru gyventi. Maniškis irgi ne iš plepiųjų, bet man ir pačiai sunku apie tam tikrus dalykus kalbėti, nors žinau, kad reikia
Va, tik gerai, kad nebijo myliu pasakyti, nes man tai svarbu kažkaip, o jei iškyla problemytės kokios, tai jau aš perlipu per save ir bandau išsakyti, kartais jis tik pasiklauso ir viskas, o kartais ir pats atsako, kas negerai. Šiaip tai išsakydama kokius tai priekaištus, visada pasakau, kad jei jis mano, kad neteisingai kaltinu arba turi ką man šiuo klausimu prikišti, kad nebijotų pasakyti, nes aš situaciją tai tik iš savo pusės matau... kartais padeda Arba bandau kaip ir patarimo klausti, na tipo "kaip tu manai, gal va taip ir taip daryti nereikėtų, nes man nepatinka arba jaučiuosi negerai, kai taip vyksta..." nu kažkas tokiam stiliuje, tada kaip ir priverstas būna atsakyti 
O jei bando nukreipti kalbą kita linkme, tada sakau, "nekreipk kalbos, man tikrai tai svarbu, todėl norėčiau išgirsti ir tavo nuomonę, nes kitaip nuoskaudos kaupiasi 
"
Mano galva,bus labai sunku.Nors neaišku,koks pačios būdas Jei jums tyla prie širdies tai nieko.Bet busgyvenime atvejų,kaip tai knis.Nes būna daug momentų,kaip reikalinga ,kad netik tave išklausytų,bet ir kokią mintį protingą suregstų.Arba šeip,vis tyli,tyli ir nežinia,ką galvoja 
Nu,negerai.Man nepatiktų
Jei jums tyla prie širdies tai nieko.Bet busgyvenime atvejų,kaip tai knis.Nes būna daug momentų,kaip reikalinga ,kad netik tave išklausytų,bet ir kokią mintį protingą suregstų.Arba šeip,vis tyli,tyli ir nežinia,ką galvoja Nu,negerai.Man nepatiktų
turejau toki ex. nu, tai zmogus pats nelabai kalbus, tai ir man labai sunku buvo pasakyti, kas bloga ir t.. tada tyliu, o jis ir nesupranta kodel... zodziu uzburtas ratas gaudavosi. buvo momentas, kai jis pan laiskus rase. ogo, kokie! tik deja, man jie atrode svetimi, nes gyvai niekada to negirdejau.
na, o kad tylusis, kitos nepakabins tai ne garantija. pazystam toki, kuris tik ir tyledavo, rausdavo pries zmona ir jos drauges. nu, manem sitas tai niekur, niekada
bet, tyli kiaule gilia sakni knisa....
be to, psichoterpijos destytuvai sako, kad su tokie tyleniai neprognuozuojami, ta prasme, nes is tylos negali suprasti kaip jis ka vertina ir siaip, tokie ilgai kaupia viska, o kai jau sprogsta, tai jokiu kompromisu nebelieka......
na, gal tau taip ir nenutiks, bet viena aisku, kad pasnekovo tau teks ieskoti uz seimos ribu ir nezinia ar tau tai pades
na, o kad tylusis, kitos nepakabins tai ne garantija. pazystam toki, kuris tik ir tyledavo, rausdavo pries zmona ir jos drauges. nu, manem sitas tai niekur, niekada
bet, tyli kiaule gilia sakni knisa....be to, psichoterpijos destytuvai sako, kad su tokie tyleniai neprognuozuojami, ta prasme, nes is tylos negali suprasti kaip jis ka vertina ir siaip, tokie ilgai kaupia viska, o kai jau sprogsta, tai jokiu kompromisu nebelieka......
na, gal tau taip ir nenutiks, bet viena aisku, kad pasnekovo tau teks ieskoti uz seimos ribu ir nezinia ar tau tai pades
QUOTE(lya @ 2006 01 29, 16:37)
turejau toki ex. nu, tai zmogus pats nelabai kalbus, tai ir man labai sunku buvo pasakyti, kas bloga ir t.. tada tyliu, o jis ir nesupranta kodel... zodziu uzburtas ratas gaudavosi. buvo momentas, kai jis pan laiskus rase. ogo, kokie! tik deja, man jie atrode svetimi, nes gyvai niekada to negirdejau.
na, o kad tylusis, kitos nepakabins tai ne garantija. pazystam toki, kuris tik ir tyledavo, rausdavo pries zmona ir jos drauges. nu, manem sitas tai niekur, niekada bet, tyli kiaule gilia sakni knisa....
be to, psichoterpijos destytuvai sako, kad su tokie tyleniai neprognuozuojami, ta prasme, nes is tylos negali suprasti kaip jis ka vertina ir siaip, tokie ilgai kaupia viska, o kai jau sprogsta, tai jokiu kompromisu nebelieka......
na, gal tau taip ir nenutiks, bet viena aisku, kad pasnekovo tau teks ieskoti uz seimos ribu ir nezinia ar tau tai pades
na, o kad tylusis, kitos nepakabins tai ne garantija. pazystam toki, kuris tik ir tyledavo, rausdavo pries zmona ir jos drauges. nu, manem sitas tai niekur, niekada
bet, tyli kiaule gilia sakni knisa....be to, psichoterpijos destytuvai sako, kad su tokie tyleniai neprognuozuojami, ta prasme, nes is tylos negali suprasti kaip jis ka vertina ir siaip, tokie ilgai kaupia viska, o kai jau sprogsta, tai jokiu kompromisu nebelieka......
na, gal tau taip ir nenutiks, bet viena aisku, kad pasnekovo tau teks ieskoti uz seimos ribu ir nezinia ar tau tai pades
Mano mama su tokiu vyru gyvena jau beveik 30 metu, t.y. su mano teveliu. Jis issikalbedavo tik tada, kai labai prisigerdavo arba kai jam budavo jau ziauriai ziauriai sunku (tokiu protrukiu per visa ju bendra gyvenima buvo gal kokie 10 kartu max). Visais kitais atvejais mama tiesiog matydavo, kad jam sunku, kad slegia kazkokios problemos ir stengdavosi per daug nespausti ir atsargiai suzinoti, kas negerai, kaip ji galetu padeti. O "as tave myliu" ji girdi labai retai, bet ir mes, ir ji puikiai zinom, kad jis ja tiesiog dievina, bet nemoka to parodyti.
Ir as siek tiek paveldejau is jo to "tylejimo" - nemegstu kalbeti apie savo problemas ir is pradziu viska bandau isspresti pati, o tik po to kreipiuosi pagalbos.
Ir as siek tiek paveldejau is jo to "tylejimo" - nemegstu kalbeti apie savo problemas ir is pradziu viska bandau isspresti pati, o tik po to kreipiuosi pagalbos.
Aišku sunku pamatuoti tą uždarumą, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad uždaresnio būdo vyras tai 
Turėjau aš ir tokį kur per diena 99 kartus paskambindavo pasiskųsti, kad padangą nuleido, kad kursinio neįskaitė, kad raktus pametė ir pan. ir visuomet nepamiršdavo paklausti: "tai ką dabar man daryti?". Nu žinokit po 5 metų stogas kaip reikiant pavažiavo spręsti ir savas ir brangiausiojo problemas.
Dabartinis mano draugas visiška priešingybė - iš jo girdžiu tik malonias žinias, savo problemas jis sprendžia pats, manęs jomis neužkrauna. Draugų, su kuriais beveik kasdien reikia susitikti išgert alaus taip pat neturi, taip, kad visas dėmesys tik man
galvojau, greitai nusibos, bet ką jus, dabar jau net neįsivaizduoju, kad galėčiau gyvent kitaip
Taip, kad mano manymu gyvenimui žymiai geriau uždaras, nei visiems atviras
Turėjau aš ir tokį kur per diena 99 kartus paskambindavo pasiskųsti, kad padangą nuleido, kad kursinio neįskaitė, kad raktus pametė ir pan. ir visuomet nepamiršdavo paklausti: "tai ką dabar man daryti?". Nu žinokit po 5 metų stogas kaip reikiant pavažiavo spręsti ir savas ir brangiausiojo problemas.
Dabartinis mano draugas visiška priešingybė - iš jo girdžiu tik malonias žinias, savo problemas jis sprendžia pats, manęs jomis neužkrauna. Draugų, su kuriais beveik kasdien reikia susitikti išgert alaus taip pat neturi, taip, kad visas dėmesys tik man
galvojau, greitai nusibos, bet ką jus, dabar jau net neįsivaizduoju, kad galėčiau gyvent kitaip Taip, kad mano manymu gyvenimui žymiai geriau uždaras, nei visiems atviras
