QUOTE(DOMINUKE @ 2010 10 21, 10:01)
Seiki.Turiu tokia beda,kuria sprendziu jau visus keturis santuokos metus ir niekaip neisaukleju saves.Nera niekad buve priezasties nepasitiketi vyru,pavydziu joi tiesiog bet kam ir bet kada.Pavyzdziui jei matau kad jis gatvej paziuri i kokia moteri,pasidarau kaip degtuks,uzsipuolu ji ir jau diena sugadinta.Arba tiesiog jei ziuri per tv kokia laida kur rodo grazias moteris,as ir vel uzsidegu

Nu geda net skyti,bet taip jau yra.Nesuvaldau saves,o vyras sako kad as ypac bjauraus charakterio.Net vienam i miesta vaziuojant pasikivepinti neleidziu,nes jau pas mane mintys gauruotos.Buvau pora men.uzsienyje,palikus ji LT.Gyvenau ramiai,kazkaip nebuvo per daug tu minciu kad gali jis kazkur nuklysti.Grizau ir vel tas pats,toss pacios mintys.Negaliu taip gyventi.Gal kuri buvot pan.situacijoj ir su tuo kazkaip susitvarket?
Zinokit, man irgi buvo panasiai..

ne karta pykau ant MB del nieku: zvilgsnio i kita mergina, pasikvepinimus ir pan.. taciau veliau supratau,kad as negaliu kontroliuoti jo gyvenimo ir pykti uz viena zvilgsni kitur. ypac kai pati kartais netyciom zvilgteliu i kita vaikina

persilauziau ir pradejau pirmiausia labiau pasitiketi savimi, o tuomet atsirado didesnis pasitikejimas MB. suvokiau,kad jei esam kartu, tai abu to norim ir jis priima mane tokia, kokia esu.
DOMINUKE, patarciau labiau pasitiketi savo vyru ir suprasti ji. visiems vyrams reikia pabuti vyriskoje kompanijoje be antrosios puses ir atsipalaiduoti "vyriskai"

Jums tiesiog reikia labiau pasitiketi savimi