Sveikos.,na doriforė, kaip įdomiai sugalvojo.
Tai pirmiausia girsiuos ir būsiu nemandagi

Šiandien nusipirkau kada tai skaitytą knygą
"Voldenas, arba gyvenimas miške".Tai dabar vartinėju ir džiaugiuosi ir prisimenu, ką kadaise skaičiau, bet neužfiksavau, nes tada dar nevedžiau sąsiuvinio ką perskaičiau.
Tarp kitko ten ant nugarėlės parašyta citata tinkanti knygų temai.
"
Yra daugybė knygų, kurias reikia paskaityti.Yra tik kelios knygos, kurias būtina perskaityti.Tokia yra ir ši"
Dorifore, mačiau ieškai šios knygos..Aš pirkau iš sena.lt, tai pardavėjas sakė, kad dar turi. Jei ką galėčiau paimti, jis kaip tik nepertoli manęs gyvena.
Tiesa, nepaminėjau, kad tai esė žanras, savotiškas filosofinis dienoraštis, išpažintis apie gyvenimo prasmę ir ypatingą jo patirtį Voldeno miške, Konkorde, Masačiuseto valstijoje. Nepamiršk ši knyga reikalaujantii susikaupimo, nes tai nebus nei veikėjų, nei dialogų.Atsimenu man ji skaitėsi labai lėtai.Gali erzinti gamtos aprašymai. Gali ir nepatikti gal.

Tačiau ši knyga priskiriama pasaulinės literatūros klasikaii, tai manau verta bent jau pabandyti perskaityti.
Ši knyga "greito maisto mėgėjoms" gali nepatikti,taip pat tai ne istorinis romanas bet siūlau pabandyti ir joms, bus peno pamąstymui.
Va keleta citatų iš šios knygos R.Pavilionio recenzijos apie šią knygą.
"Yra žmonių, kaip kalnų ar miškų, kurių dydį gali suvokti, tik atitolęs nuo jų.Yra knygų, kurių išmintį privalo pažinti kiekvienas.Jos turėtų būti skaitomos taip, kaip išmokstama būtiniausių dalykų, nes jose kalbama apie tai ko negalima nežinoti"
Na aš paskutiniu metu aš nuo "pamišėlio" prie valkatų pripuolus
Registruojuos su Orwelo "Dienos Paryžiuje ir Londone",
pusiau autobiografine knyga, kuri jau nuo pirmų psl įtraukė ir jau negaliu nesijuokti, nors rašo apie liūdnus dalykus
Stilius jėga

Ir kaip meškutė jau rezgu mintį, kad vistik Orwelo knygas eisiu pirktis.Va gabaliukas vienas
"Įsitikini, kad kaip nepatikima turėti dienai tik šešis frankus.Ištinka kokia nors apmaudi nelaimė, ir lieki nevalgęs.Už paskutinius aštuoniasdešimt santimų nusiperki puse litro pieno, virini jį ant spiritinės lempelės.Virindamas pamatai ranka ropojančią blakę; sprigtu numuši ją-pliupt! - tiesiai į pieną.Nieko nepadarysi, pili pieną lauk ir vaikštai alkanas. Dorifore, mane kol kas jau pradžia veža.
QUOTE(Ingėnas @ 2010 10 23, 12:06)
Taip, "Vieneri metai mėšle" linksma knyga (kaip ir jos tęsiniai).
Tačiau, kai perskaičiau "Metai Provanse", daugiau tų
"Mėšlo" serijos knygučių nebenorėjau. "Metai Provanse" man žymiai geriau, subtiliau ir kitaip visaip [i] -iau[

,žinau. Šią knygą paminėjau, nes joje buvo humoro, o šiaip tai ir aš tik šia apsiribojau.
Na kita bus iš savų Metai Provanse, nes turiu ir labai jau visi ją giria.
QUOTE(Dorifore @ 2010 10 23, 12:19)
Man kažkaip užteko "Vieneri metai mėšle" ir tęsinių nebesinorėjo skaityt. Gana vidutinė knyga pasirodė.
Literatūrine prasme, tai tikrai.

Man ten tik patiko, kur traukia per dantį prancūzus.Buvo vietelių pasijuokimui., bet ir aš tik ja apsiribujau
QUOTE(Biancca @ 2010 10 23, 13:17)
Žinot, o man jau nedaug liko, ir būsiu Erlicko "Mano meilė stikliniais kaliošais" pabaigusi. Atsižvelgiant į tai, kad knyga storoka, aš čia visai greit būsiu ją perskaičiusi. Gal dėl to, kad man nuo Erlicko atsitraukt neina.
O Bajorus skaitei? Šitą , tai aš dažnai skaitinėju. Turiu tik tas dvi, bet ypač jo Bajorus dažnai išsitraukiu ir bet kur atsivertus paskaitau vis paskaitau.
"Kaliošuose" atsimenu buvo ir pasikartojimų iš Bajorų.Tiesa neesu poezijos mėgėja, bet ir jo poezija smagiai man skaitėsi.
Jei jau atsitraukt negali, "vadinasi ji prašosi vietos tavo lentynoje".
O ji tavo ar skolinta.?
QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 10 23, 13:59)
Būsiu nekukli ir pasigirsiu, kad šiandiena gavau labai daug gerų knygelių, tai:
1. IRENE NEMIROVSKY - Prancūziška siuita
3. ARTURO PEREZ-REVERTE - Pietų karalienė
Matei su Voldenu pasigyriau.

Stoju pas tave į eilę dėl Prancūziškos siuitos ir Revertės "Pietų karalienės.

Ispanų autorius man tiesiog būtina perskaityti.
QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 10 23, 16:31)
O aš ką tik pabaigiau
[b]Arto Paasilinna 'Zuikio metai'

Tai antrojo mano skaityta šio autoriaus knyga. Ir ji neapvylė mano lūkesčių

Paprastas pasakojimas apie žurnalistą, kuris pabėga iš normalaus gyvenimo ir miesto į mišką. Po atsitikimo, kuriuo metu buvo partrenktas zuikis, jis ryžtasi jį globoti ir išgydyti. Po to jie susigyvena ir abu klajoja po Suomija. Vienu žodžiu, gero humoro netrūksta, užtektinai ironijos ir nemažai suomiškų lėbavimų ir pagirių. Bet visą tai sudėjus išėjo labai geras, paprastas ir nuoširdus pasakojimas. Tikrai rekomenduoju.
Po malūninko ir taip ją skaitysiu.O tu Malūnininką skaitei? Vertinu LL
QUOTE(Meskute5 @ 2010 10 23, 18:03)
Kuriai cia
PAJURIO MUZIKA buvo ta knyga, kuria skaitytu ir skaitytu?
Pradejau skaityt, turiu pasakyt kad po 20 psl - knyga jau veza Pati pradzia apie Italija - jau man prie sirdies, o ir siaip viskas labai gerai einasi. Tik turiu bloga nuojauta, kad nepasieksiu nei puses, o jau begsiu i knygyna pirkti savo sios knygos, nes maciau jai 40 proc. nuolaida siaubas kazkoks.
Ne neskaičiau dar, bet kaip tik ją turiu ir laukia eilės. Dar man tai buvo viena iš tų knygų apie kurią vis ėjau ratais knygyne kol nenusipirkau. Lauksiu atsiliepimo. nes labai noriu greičiau ją skaityti
QUOTE(laTulipe @ 2010 10 23, 19:32)
labu.
kaip tik po truputį į suknyga sukurtą lentyną deduos sąrašui 1001 knyga priklausančias į lietuvių kalbą išverstas knygas, tai ,,dienų likučiai'' yra tam sąraše
.
anksčiau tą patį būčiau padariusi, jei būtų kas pasakę, kad klausysiuos mamontovo
jis man nepatiko, o dabar
klasika man (tai, kuriai dar siūlai skaityti bele ką, svarbu, kad tik skaityčiau ) yra dar toks gan baugus dalykas, nors visai nesipurtau. patiko ir puikybė ir prietarai, ir paryžiaus katedra (ši be galo įdomi, neskaitant tų ilgų aprašymų), norėčiau kada perskaityti ir tris muškietininkus, ir dar kažką (dabar galvon neateina ), bet dažnai linkstu prie populiaresnės vien dėl to, kad ji lengviau skaitosi.
nors ir žinau, kad, norėdama perskaityti kai kurias knygas, dar turiu nemažai paaugti, nemažai pragusti literatūroje. nujaučiu, kad Hugo (Vargdieniai, Žmogus, kuris juokiasi) ar kokį Žaną Žaką Ruso (noriu jo knygą perskaityt, tik dabar pavadinimas užstrigo) dabar tikrai net neįpusėjus numesčiau.
tai va, čia tik tarp kitko
dar viena norimų sąraše

Todėl iš patirties sakau Niekada nesakyk niekada, , bet nesijaudink, kad Trijų mušketininkų ir neperskaitysi, nes aš tai pasiguodžių mintim, kad vistiek visų gerų knygų neperskaitysiu, kiek yra..Trijų mušketininkų, tai taip ir neperskaičiau.O Grafą Montekristą visus tris tomus, (seno leidimo) per tris dienas perskaičiau.
Šiaip mano skaitymo spektras labai platus. Dažniausia skaitau ne po vieną knygą, kaitalioju "greitą maistą" su tokiu, kurį "reikia su pasimėgavimu laižyti"
O Žaką Ruso tai turbūt "Išpažintį" turėjai mintį.
Ji yra tame saraše "1001 knyga".T.p turiu ir savo bibliotekoje Lion Feuchtwanger "Keistuolio išmintis arba Žano Žako Ruso mirtis ir triumfas".