as kolkas nepadedu. pati kabinuosi i gyvenima, studiju laiku skolas atidavineju. Gerai, kad nedaug ju liko. Manau neuzilgo reiks mamai pagalbos. Ji viena gyvena, dirba, taciau buto paslaugos visos labai stipriai pabrango. Matau, kad jau sunkoka jai darosi. Tai kai parlekiam i svecius su MB vis stengiames kokio maisto "perdaug" atsivesti ar uzsuke i turgu sau ko nupirkti paliekam dali mamai. Gimtinej puikus maisto turgus yra. sostinej vis nerandu kur. Kolkas dar viskas gerai, bet manau pagalbos tikrai reiks. Siuo metu dar ant komunaliniu ir sesuo prisideda. Ji vyresne, bet dar keleta menesiu gyvens su seima pas mama kol namuka isirengs.
Mano vyras retkarčiais paremia savuosius, o maniškiams pagalbos nereikia

o mes paremiam ""daiktais""
naujos durys, kompiuteris pokalbiams su anukeliais , kas nors buiciai, kaip namu valiklis, naujos lekstes, vaza, gele ir pan..
labai smagu juos stebinti ir stebeti kaip jie visko bijo, o po kurio laiko viskas tampa sava
pvz.. pabandyk dabar palikt juos be kompiuterio

labai smagu juos stebinti ir stebeti kaip jie visko bijo, o po kurio laiko viskas tampa sava


Neremiam, greičiau jie mus

As grizdama visada ka nors parvezu teciui(mamos nebeturiu), kai su sese susitinkam - jai negailiu nei rubu, nei parfumerijos, nei kosmetikos
MB savo mamai irgi siek tiek padeda, bet ji taupi moteriske

MB savo mamai irgi siek tiek padeda, bet ji taupi moteriske




Kol kas nereikia tėvams, kad padėtume, užsidirba patys. Ir mūsų niekas neriame, sukame patys kaip įmanoma
dabar mane mama paremia (moka uz buta)

Kolkas teveliai mane islaiko, dziugu kad jiems pagalbos nereikia, bet ateityje tikrai padeciau:)
neremiu ir neremsiu, manau, kiekvienas savo gyvenimo kalvis

QUOTE(mieliauske @ 2009 03 11, 00:54)
o mes paremiam ""daiktais""
naujos durys, kompiuteris pokalbiams su anukeliais , kas nors buiciai, kaip namu valiklis, naujos lekstes, vaza, gele ir pan..
labai smagu juos stebinti ir stebeti kaip jie visko bijo, o po kurio laiko viskas tampa sava
pvz.. pabandyk dabar palikt juos be kompiuterio 

labai smagu juos stebinti ir stebeti kaip jie visko bijo, o po kurio laiko viskas tampa sava




