sveikos,mielosios, siunciu jums kuo didziausios stiprybes ir optimizmo!!

o cia rasau todel,kad pati savo kailiu isgyvenau panasia situacija, ir gal kam,perskaicius mano patirti, bus siek tiek lengviau.
tai va, as pati gimiau turedama SPD, veliau suzinojau,kadi ir PPD,nenormalu TV, mama apie tai suzinojo,kai buvau keliu savaiciu,ir zinau,kiek ji del to pergyveno, nes visas mintis uzrase dienorastyje. Veziodavo mane kasmet Vilniun, ir is vaikystes prisimenu nostalgiskas naktines keliones traukiniu,nes gyvenom nedideliam pajurio miestely. nebeprisimenu tiksliai,ka gydytojai tada sakydavo mamai, ji savo isgyvenimais nesidalindavo su manimi, bet siulydavo operuotis. mano ydos nebuvo dideles,ir siulydavo stot i eile... bet mama labai bijojo. vis veziodavo pas specialistus,ir vezdavosi namo. juolab,buvo prisiklausiusi liudnu istoriju, ir tai tik gasdino labiau.
o as augau... ir man nieko blogo nesidare.buvau laukinuke - duodavomes po miskus su draugem, dviraciais nulekdavom po keliolika km, organizuodavomes ivairius zygius pajuriu,pelkemis ir t.t. mama pradzioj atsargiai viska vertino,bet pamate,kokia svytinti griztu namo,ir leido elgtis,kaip man atrode geriausia.
visad zinojau,kad kazkas negerai su mano sirdim, kazkada nusiciupau savo medicinine kortele ir susiradau daug literaturos pagal diagnozes, nes buvo idomu suzinoti,kas ir kaip. buvau stebima gydytoju,ir jei tik kas truputi,prasidedavo keliones per kabinetus... bet siaip augau nesirgdama, tik pavasariais sugebedavau persalt, taip,kad prilipdavo koks tracheitas,ir tai trumpam. o daugiau atrodziau sveikas vaikas.niekas net nepatikedavo,kad gali buti ne taip,paziurejes i mane.
tik kai sukako 18, pati pasiryzau,nes mane itikino,kad operacija tikrai reikalinga,nuraminau mama, ir po konsultacijos Santariskiu poliklinikoj prabegus menesiui sulaukiau operacijos.tada atrode,kad pasaulis griuva, gi buvau 12toke, o cia - be jokiu kalbu kitu liepe po menesio atvaziuot. .prisimenu,atsibudau reanimacijoj, ir pridejau ranka prie krutines - sirdis nebeose,o plake ....
buvo liudniausia,kad praziopsojau isleistuviu svente, egzaminus issilaikiau kitamet, baigiau mokslus, zadu ir toliau mokytis, dirbu ten,kur svajojau. planuoju seima, tik reikia rasti ta,su kuriuo butu gera buti maksimaliai

))
Ir dabar nepasakysi,kad man kazkas galejo buti.nes randas sumaniai pasleptas ant sono,ir niekam nekrinta i akis, ir nereikia aiskintis smalsiemiems. o jauciuosi gerai. apsilankau beveik kasmet pasitikrinti, ir dziaugiuosi,kad viskas gerai.
kiekviena istorija ir likimas yra skirtingi. man duota tokia patirtis, ir negaliu buti pavyzdziu,nebent ikvepimu ir viltimi,kad viskas bus gerai. zinau,kad visa ta laika,kol nebuvau operuota, stipriai rizikavau susilaukti laiko,kada bus velu,ir kai nebebus galima opertuoti,todel tokia "sena" nuvaziavusi operuotis buvau jiems visiems labai idomi..