Dažnai lankausi supermamos forumuose.Noriu paklausti jūsų mielosios: ar šiais laikas dar liko moterų ir merginų ,kurios patenkintos savo kūnu ,myli save būtent dabar ,o ne tada kai numes 5,10 ar 20 kilogramų.Ar šiandien kai aplinkui knbždėte knibžda įvairiausių dietų ,stebuklingų liekninamųjų piliulių(lida ,reductil ir panašių brudų) bei visur kur tik apsidairysi gali pamatyti manekenių,kurios egzistuoja vien tam ,kad galėtų visa dienos dalį praleisti galvodamos ,kiek kas turi kalorijų,dar liko natūraliai lieknų ir save mylinčių moterų.Ar dar liko toks mąstymas ,kad valgau tada kai išalkstu ?ar dar liko tų ,kurios dar nepaveiktos šiuolaikinės visuomenes ir į maistą žiūri kaip į dalyką,kuris naudojamas tada ,kai išalkstama ir tik tam ,kad palaikytų žmogaus energiją ir nenumirtų badu.Pažvelkime į savo vyrus ,vaikus ,juk jie to nesupranta ,kaip daugelis moteru maistą naudoja ne pagal paskirtį ,priešingai nei jie: jie nesuvokia kaip mes galime valgyti kitais tikslais (norėdamos nusiraminti,po nenusisekusios dietos ,iš neturėjimo ką veikti ir pan).Ar nesusimąstėte ,kodėl mes pakliuvome į spastus?Galiu pasakyti,kad į juos pakliuvau ir aš.Tad jei trumpai ir aiškai ,užvedžiau šią temą ,tam ,kad čia susirinktų tos moterys ir panelės ,kurios kaip ir mazi vaikai ar vyrai ,valgo tik tada kai išalksta ,valgo ką nori ir visad išlieka lieknos ,tokių merginu ,kurios neįkliuvusios į užburtą rata ,manau,šias laikais nedaug ,tad pasirodykit mielosios ,mums ,kurioms tai sunkiai pasiekiama ,būtų be galo naudinga sekti jūsų pavyzdžiu ir džiaugtis gyvenimu...
Jungiuosi 
Iš tiesų, labai svarbu valgyti tik tada, kai išalksti. Beje, jau seniai kentėjau nuo "emocinio valgymo", arba valgymo tam, kad išvengti kokių nors darbų
va, reikia kažką padaryti. Aj, pirma pavalgysiu 
čia jau tokia kaip ir vilkinimo priemonė gaunasi 
Esu visom keturiom už valgymą tam, kad išgyventi, ne gyvenimą tam, kad pavalgyti. Ir esu prieš visas dietas. Nes tada moterys yra priverstos galvoti apie maistą. O jei valgai tada, kada nori (aišku, svarbu ne per daug), nesi priverstas galvoti apie maistą visą laiką.
Nors esu dar tik pradedančioji, pasižadu išsilaisvinti iš emocinio valgymo
Iš tiesų, labai svarbu valgyti tik tada, kai išalksti. Beje, jau seniai kentėjau nuo "emocinio valgymo", arba valgymo tam, kad išvengti kokių nors darbų
va, reikia kažką padaryti. Aj, pirma pavalgysiu čia jau tokia kaip ir vilkinimo priemonė gaunasi Esu visom keturiom už valgymą tam, kad išgyventi, ne gyvenimą tam, kad pavalgyti. Ir esu prieš visas dietas. Nes tada moterys yra priverstos galvoti apie maistą. O jei valgai tada, kada nori (aišku, svarbu ne per daug), nesi priverstas galvoti apie maistą visą laiką.
Nors esu dar tik pradedančioji, pasižadu išsilaisvinti iš emocinio valgymo
saunuole kaktuse ,ziuriu ir musu svoriai beveik vienodi (mano 62) bet ne cia esme.tikraij emocinis persivalgymas ,net ir nesant isalkus dbr yra masinis ,taij tas pats kaijp rukymas ir heroino vartojimas ar dar koks brudas .Bet nepaisant visko kaip yra nerukanciu ,negerianciu bei narkotiku nevartojanciu zmoniu manau taip ir like siam pasauli moteru ,kurios vadovaujasi naturalias valgymo instinktais ,nezino ka reiskai persivalgyti ir yra nepakliuvusios i uzburta dietu rata. 
mums ,kurios ten pakliuvo ,manau butu naudinga issifruot visa tokiu naturaliai lieknu moteru psichologija ...ir daryti isvadas
mums ,kurios ten pakliuvo ,manau butu naudinga issifruot visa tokiu naturaliai lieknu moteru psichologija ...ir daryti isvadas
Kažkaip neužsuka čia tos moterys galų gale - ką čia studijuot? Reikia stengtis valgyt tada, kai išalksti. Kaip patikrinti, ar tai tikras alkis, ar tik šiaip? Išgerti stiklinę vandens. Jei po to vis dar ko nors norisi - tai , ko gero, tikras alkis. Kokia dar išeitis? Eiti užsiimti darbais, nes kai neturi ką veikti, tada ir valgai. Vat ir visa psichologija
galų gale - ką čia studijuot? Reikia stengtis valgyt tada, kai išalksti. Kaip patikrinti, ar tai tikras alkis, ar tik šiaip? Išgerti stiklinę vandens. Jei po to vis dar ko nors norisi - tai , ko gero, tikras alkis. Kokia dar išeitis? Eiti užsiimti darbais, nes kai neturi ką veikti, tada ir valgai. Vat ir visa psichologija
bet stengiantis visu pirma reijkia daug valios pastangu ,o kaijp zinia valios pastangomis visa gyvenima taijp nesimaitinsi aties dienu kai ta valia pratruks ,IR VEL VISKAS IS NAUJO.Manau reijkia surast PRIEZASTIS kodel valgoma daug! o kai zinosim pagrindine priezasti tai ir valios maziau reikes ,cia kaip su rukymu 
QUOTE(wiltė0101 @ 2009 03 29, 11:38)
bet stengiantis visu pirma reijkia daug valios pastangu ,o kaijp zinia valios pastangomis visa gyvenima taijp nesimaitinsi aties dienu kai ta valia pratruks ,IR VEL VISKAS IS NAUJO.Manau reijkia surast PRIEZASTIS kodel valgoma daug! o kai zinosim pagrindine priezasti tai ir valios maziau reikes ,cia kaip su rukymu
Mano nuomone, dažniausiai besaikio valgymo priežastys būna psichologinės.
QUOTE(wiltė0101 @ 2009 03 29, 12:36)
manau geriau reijkejo ta tema pavadint trumpai ir aiskai: kodel persivalgom?kad cia butu surasomos priezastys ,kodel tai darom ...manau butu daug skirtingu priezasciu
Mieloji, aš nesuprantu, koks buvo tikslas tau užvesti tokią temą. Tu tiesiog eisi TAIP įsigilinus į tą persivalgymą, kad aplink daugiau nieko nematai. Aš tau sakiau, kokios gali būti persivalgymo priežastys. Negi tu tikiesi, kad dabar tau kas nors surašys 20 priežasčių, kodėl persivalgome? Gal kas ir surašytų, nežinau. Ir tada tu galėsi atsirinkti, kas tau tinka?
SAVYJE ieškok tų priežasčių. KADA tu dažniausiai persivalgai? Kokiu metu? Kaip tada jautiesi? Gal tu nemoki MĖGAUTIS maistu, tuo ką valgai, prisiryji ir tiek?
Savęs klausk, o ne kitų. Kas yra man, nebūtinai bus ir tau.
Ir šiaip, mažiau galvok apie tą persivalgymą. Jei valgysi visada ir galvosi: va dabar tai turbūt persivalgysiu, tai tu tikrai persivalgysi.
Mėgaukis maistu. Mėgaukis tuo, ką darai. Čia yra pagrindinė gyvenimo taisyklė.
tai va, noriu papasakoti savo istoriją- visų pirma esu linkusi tukti, turiu šiek tiek bereikalingų kg, kuriuos pastebiu tik pati, na ir gal vyras, pastebėjau, kad valgau " maratonais", dažniausiai kai kamuoja nerimas, sausio mėn. po didžiųjų metų švenčių , atkreipiau dėmesį, kad nors valgiau labai daug, bet nėra jokio soties jausmo, beje ir persivalgymo jausmo tp. Norėjau padaryti tvarką "apsiryjimuose", ty valgyti " su saiku", manau, kad tai yra kur kas sunkiau nei visai nevalgyti...atsitiktinai aptikau SM " sistemą minus 60", jos laikausi, po truputį kilogramai tirpsta, bet svarbiausia, kad kažkur dingo mano " apsirijimo maratonai", sugrįžo natūralūs soties ir alkio jausmai. labai patinka, kad tai nėra dieta, tiesiog sveikos mitybos ir gyvensenos mišinys, kuris man padeda...( galit ignoruoti mano žinutę, jei jusų manymu ji yra 
, tiesiog norėjau pasidalinti tuo kaip susigrąžinti kas buvo įgimta ir dėl įvairių priežasčių prarasta...)
, tiesiog norėjau pasidalinti tuo kaip susigrąžinti kas buvo įgimta ir dėl įvairių priežasčių prarasta...)
Dekui Voras ,tavo zinute tikraij i tema ir nebus ignoruojama o kas tai per sistema minus 60? taip tu teisi zymiai lengviau yra visiskai nevalgyti negu valgyti su saiku,o dbr ypac kai meciau rukyti atrodo ,kad turiu du skrandzius ...bet zinau ,kad nera padeties be iseities viskas bus ok
o kas tai per sistema minus 60? taip tu teisi zymiai lengviau yra visiskai nevalgyti negu valgyti su saiku,o dbr ypac kai meciau rukyti atrodo ,kad turiu du skrandzius ...bet zinau ,kad nera padeties be iseities viskas bus ok
Linkiu ,kad visos ismoktume vadovautis savo kuno signalais ,atsirinktume tai ,kas mums tinka ,uzmirstume visokias "delcios", "grikiu" ar dar kokias absurdiskas dietas ir valgytume tik tam ,kad gyventume ...atrodo taip paprasta...manau ,kad ir yra paprasta tik reikia ta suvokt ...Na as jau kelias dienas butent taij gyvenu...ir sio jausmo nesulyginsi su tuo kai atsikeli ryte su skaudanciu pilvu po vakaryksciu valgymu...ziaurus jausmas ... 
Stengiuos save mylėti tokią, kokia esu Vienintelė gera dieta - normalus valgymo režimas ir tokia emocinė būsena, kad persivalgyti nė nesinorėtų, manau.
O kai save myli tokią, kokia esi, būna lengviau gyventi (:
Vienintelė gera dieta - normalus valgymo režimas ir tokia emocinė būsena, kad persivalgyti nė nesinorėtų, manau. O kai save myli tokią, kokia esi, būna lengviau gyventi (:
taip tu visiskai teisi, SAVES NEMYLEJIMAS,SMERKIMAS IR NIEKINIMAS YRA PAGRINDINIS SALTINIS ,KURIS SUKELIA EMOCINI ALKI , kurio kaip zinia maistu toli grazu neuzkisi 
