QUOTE(amber123 @ 2010 10 29, 14:59)
reik pasidomet, kas ten per amerika
QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 10 29, 15:03)
Aš jos irgi užsinorėjau, dėl to jau ir turiu

čia visi šitaip giria filmą pastatyta pagal šią knygą, o dar plius anotacija patiko, kad niekaip negalėjau praeiti pro šalį.
Gegyte, turi dalyvauti

Jokių atsikalbinėjimų
Na aš taip nooooriu dabar tos "Amerikos", kad nebegaliu

Būčiau buvusi šiandien Pegase, gal būčiau ir nebeatsilaikiusi. Turiu juk dar 5 Lt Pegaso kuponą iki spalio 31d.
Dėl Gegytės, tai taip, dalyvavimas būtinas
Na bet, galvoju, visgi atsiklausiu
QUOTE(LEEja @ 2010 10 29, 15:20)
visas liet. klb. skaiciau
siaip politikos yra yra, jam, kiek suprantu aktualu Kasmyro nepriklausomybe ir pan., tai pagrinde apie tai ir raso, bet ne per gausiai, toks lengvas-epizodinis fonas

Geda pokeiste, visos savotiskos, ne viska eina suprast

bet vistiek jis vertas Nobelio premijos
o Klounas Salimaras ir yra lengviausia. kazkaip gal siuzetas paprastenis, vat reiktu paziuret gal ir vertejas kitas verte, nes tikrai lengviau skaitosi. sunkiausia Setoniskos eiles, aisku.
Aš jo skaičiau tik
"Florencijos kerėtoją" ir
"Gėdą". Ir dar porą jo knygų ("Paskut. mauro atodūsis" bei "Vidurnakčio vaikai") turiu savo knygų lentynose. Pasinagrinėjusi anotacijas susigalvojau, kad "Žemė po jos kojomis" bei "Klounas Šalimaras" kažin ar man patiktų
Tai kažkaip "Florencijos kerėtoja" gal visgi skaniau susivaldė, to magiško realizmo truputį daugiau buvo. Tie visi kaukučiai ypač patiko

Tik kad painokas siužetas.
O skaitant "Gėdą" buvo vietų, kur buvo įdomu, bet buvo epizodų, ypač su politika susijusių, kad juos prašokti norėjosi. Tačiau perskaičius "Gėda" kažkaip pati keistai pasijaučiau
Kad Nobelio vertas tai tikiu

Čia aš jaučiuosi dar per silpna i į Rushdie kūrybą labai panirti
Beje, "Klouno Šalimaro" minusas - pasirodė palyginus stora. Nemėgstu storų, o jei dar jos sunkios
Papildyta:
QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 10 29, 15:36)
Čia aš klausiau

na aš ir negalvoju, kad knyga bloga, tiesiog labai įdomu yra kuom ši knyga neįtiko. Na Rushdie stilius ne kiekvienam mielas, priimtinas ir mylimas. Bet šiaip nėra sudėtingas.
Galbūt dažnai jis nulinksta į politiką ir istoriją, o kartais tekstas atrodo padrikas, dėl to dauguma tai atbaido.
Va, va

Būtent šitas mane ir baido
Pamuką skaityti man lengviau. Tik bėda, kad kūriniai, kiek sprendžiu iš dviejų skaitytų knygų, visgi pernelyg melancholiški. Niūroki. Bet pats minčių dėstymas, kalba man priimtinesnis ir kur kas paprastesnis.