Na pirmiausia tai turbūt ankstesniame poste reikėjo parašyti, kad turi būti kažkokia pusiausvyra tarp tėvų-vaikų norų ir realybės. Juk kai tau 18ka, kad ir kaip nori mokytis universitete kažkokios specialybės, realaus supratimo kas tai yra - nulis. Dažniausiai

Užtai reikia tėvams su vaikais nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti apie ateitį, perspektyvas, lūkesčius, vaikai turi nebijotė pasakyti apie ką svajoja ir kaip įsivaizduoja savo gyvenimą po dešimtmečio, o tėvai turi patarti naudodamiesi savo gyvenimiška patirtimi, bet jokiais būdais neprimesti savo norų, savo svajonių.
ErinaN, čia nėra apie Jus, tik pamąstymas bendrai, bet sukeltas Jūsų išsireiškimo
Dėl ko sutinku su Jumis, tai dėl grįžimo į Lietuvą ir popieriaus reikalingumo, tada taip, esi niekam nereikalingas. Bet iš dalies tai priklauso ir nuo patirties, jei 5 metus dirbai žinomoj tarptautinėj firmoj, pakilai bent vienu laipteliu, turi patirties ir pagal tą patirtį darbintis Lietuvoj, popierius tampa netiek svarbus. Sakote einant laikui ar bus tie nieko nebaigę žmonės taip pat reikallingi kai ateis jauni ir veržlūs? Pirmiausia, tai jauni pradeda nuo žemiausio laiptelio (čia aš kalbu apie tiesiai iiš universiteto), o tie, kurie nieko nebaigę, jei turi bent kiek košės galvoj, jau bus pakilę karjeros laiptais, todėl tiesioginės konkurencijos nėra. Atėję iš universiteto teturi teorines žinias, praktiškai jas pritaikyti geba ne kiekvienas, skirtingose firmose yra skirtingi nuostatai, darbo principa, galiausiai naudojama skirtinga programinė įranga, kitaip tariant vistiek reikės mokintis viską iš pagrindų. Jei esi gabus, imlus ir turi košės galvoj, kam gaišti 3 metus universitete, kai gali eiti dirbti, išmokti ko reikia darbo vietoj (tiek teoriją tiek praktiką) ir kelti kvalifikaciją kursuose, kuriuos dar ir bent dalinai apmoka darbdavys? Arba kodėl būtinai į universitetą, jei galima į koledžą? Susitaupo laiko, pinigų, o žinių gauni panašiai. Bet tai aišku priklauso nuo norimos specialybės
Dėl magistro taip pat. Jau sakiau, kad ne visiems jis būtinas. Nes ką jis realiai duoda? Rinkoje, kur visi turi bakalurus (neretai ir nupirktus) tai gali būti privalumas, bet atliekant patį darbą daugeliu atvejų jis nieko nepriduoda

Mano galva tai yra tik dar vieni metai kai nedirbi, neuždirbi ir tik leidi pinigus, grimsti giliau į skolas
Apie skirtingas pakraipas teisingai pastebėjot, bet galima mokytis dvigubą bakalaurą

Arba reikiamas žinias įgyti kursų forma jau dirbant (padirbus geriau ir matosi kokios žinios praverstų).
Per mets mokslams tikrai neužsidirbsi, o jei noras dings tai gal ir nereikia tų mokslų? Jei reikia, tai šeima nesutrukdys (pilna ir besilaukiančių studenčių ir su vaikais ir net po kelis), o iš mano patirties tie, kurie turėjo rimtesnius darbus tai ir į mokslus žiūrėjo kitaip, savo laiką efektyviau tvarkė, geriau ir greičiau įsisavindavo pateiktą informaciją. Jie juk neturėjo laiko po x kartų skaityti tą patį skyrių, kai reikia į darbą, reikia su antra puse praleist laiko ir dar norisi ir to studentiško gyvenimo lašo su baliukais, pavakarojimais ir t.t. Bet priklauso nuo situacijos
Laimės niekam nėra pažadėta. Gyvenimas kiekvienam skiria laiko ir erdvės. Pats žmogus turi pasirūpinti kuo juos užpildyti.