Turiu problemą. Kai mane užvaldo pyktis, be jo daugiau nieko nematau, visi jausmai prieš jį tarsi nublanksta. Tada noriu viską daužyt, rėkt, bet viską laikau savy. Kažkada teko padaužyt pas draugę bokso kriaušę - padėjo. Bet tai tebuvo vienas kartas. Kiekvieną kartą, kai man užvaldys įtūžis juk neisiu pas draugę tam, kad padaužyt bokso kriaušę. Skaičiau visur įvairiausius patarimus, kaip valdyti pyktį, bandžiau juos kažkaip pritaikyt sau, bet nepavyko. Bijau, kad vieną dieną įsiutus tiesiog trenksiu kokiam nekaltam žmogui, o tokių norų jau buvo. Prieš kitus smurtaut tikrai nenoriu, tdoėl neseniai pradėjau galvot apie žalojimąsi. Žinau, tai nėra išeitis. Todėl ir prašau Jūsų patarimų, kur nukreipt susikaupusį pyktį be žalos sau ir kitiems.
Tas variantas su bokso kriause, tikrai labai geras, pabandykite isigyti pati toki daikta ir kai susikaups pyktis, is visu jegu ji dauzyti, isivaizduojant, kad tas daiktas yra jusu visu bedu priezastis, tai labai padeda 
Deja, nėra jos kur kabint 
turiu ta pacia problema... tik gal dar blogiau... kai mane kas supykdo (tai dazniausiai mano draugas) padarau blogu dalyku, pvz: sugadinu mano dovanota dovana jam ir dar tai padarau jam matant... o paskui kai nusiraminu gailiuosi del to ka padariau... 
Kai bunu pikta galiu pasakyti viska i akis ka galvoju ir dar daugiau kad izeisciau zmogu kuris mane iskaudino... daug keikiuosi
Dar po to prasideda isterija.. verkiu daug..
Bet dabar bandau pasitaisyt, tai va jau mazdaug savaite prilaikau save rankose, truputi buna kad nesusivaldau, bet tai labai nezymiai...
Bandau maziau reiksti savo mintis, viska sulaikau savyje paverkiu graudziai kada bunu viena ir palengveja...
Ruosiausi eiti pas psichologa, nuejau i ligonine kad pasiimti siuntimo, bet ten man pasake, kad man nereikia pas psichologa, pasake kad viso to priezastis gali buti skydliaukes sutrikimai, atlikau tyrimus, rezultatas neigiamas, pasirodo skydliauke beveik negamina hormonu, del to skydliaukes neveikimo esu tokia irzli, pikta ir nepakenciama...
Tai gruodzio 14 d. vaziuoju pas endokrinologa, kad paskirtu man atitinkanti gydyma...
tai vat, laukiu kuo greiciau pasveikt...
kai mane kas supykdo (tai dazniausiai mano draugas) padarau blogu dalyku, pvz: sugadinu mano dovanota dovana jam ir dar tai padarau jam matant... o paskui kai nusiraminu gailiuosi del to ka padariau... Kai bunu pikta galiu pasakyti viska i akis ka galvoju ir dar daugiau kad izeisciau zmogu kuris mane iskaudino... daug keikiuosi
Dar po to prasideda isterija.. verkiu daug..
Bet dabar bandau pasitaisyt, tai va jau mazdaug savaite prilaikau save rankose, truputi buna kad nesusivaldau, bet tai labai nezymiai...
Bandau maziau reiksti savo mintis, viska sulaikau savyje paverkiu graudziai kada bunu viena ir palengveja...
Ruosiausi eiti pas psichologa, nuejau i ligonine kad pasiimti siuntimo, bet ten man pasake, kad man nereikia pas psichologa, pasake kad viso to priezastis gali buti skydliaukes sutrikimai, atlikau tyrimus, rezultatas neigiamas, pasirodo skydliauke beveik negamina hormonu, del to skydliaukes neveikimo esu tokia irzli, pikta ir nepakenciama...
Tai gruodzio 14 d. vaziuoju pas endokrinologa, kad paskirtu man atitinkanti gydyma...
tai vat, laukiu kuo greiciau pasveikt...
jungiuosi prie patarimo autorei pasikonsultuoti su psichologe. jeigu pyktis toks stiprus, jog neimanoma jo konstruktyviai islieti, ko dar reikia ismokti, o virsta ikiriom mintim apie kitu ar saves zalojima, tai jau pavojaus signalas! zaloti save tai agresija nukreipta atgal.. sunkus sutrikimas..
Manau kad kiekvienas zmogus yra susidures su pykcio priepuoliais,tik skirtumas tas, kaip kiekvienas skirtingai mokame ji suvaldyti.Deja turiu prisipazint ,kad ir man nevisada pavyksta ji nugesint
QUOTE(Hollow @ 2010 11 01, 23:10)
Turiu problemą. Kai mane užvaldo pyktis, be jo daugiau nieko nematau, visi jausmai prieš jį tarsi nublanksta. Tada noriu viską daužyt, rėkt, bet viską laikau savy. Kažkada teko padaužyt pas draugę bokso kriaušę - padėjo. Bet tai tebuvo vienas kartas. Kiekvieną kartą, kai man užvaldys įtūžis juk neisiu pas draugę tam, kad padaužyt bokso kriaušę. Skaičiau visur įvairiausius patarimus, kaip valdyti pyktį, bandžiau juos kažkaip pritaikyt sau, bet nepavyko. Bijau, kad vieną dieną įsiutus tiesiog trenksiu kokiam nekaltam žmogui, o tokių norų jau buvo. Prieš kitus smurtaut tikrai nenoriu, tdoėl neseniai pradėjau galvot apie žalojimąsi. Žinau, tai nėra išeitis. Todėl ir prašau Jūsų patarimų, kur nukreipt susikaupusį pyktį be žalos sau ir kitiems.
Kad užvaldo tokie stirpūs pykčio priepuoliai nėra gerai. Vieni žmonės užsidega kaip degtukai ir dega savyje pykčiu kol sudega arba ant ko nors išlieja..
Pikti žmonės nėra patrauklūs. Pirmiausia reikia spręsti pykčio priežastis, problemas, situacijas, kurios sukelia tokius jausmus.. pamatysite, kad daugiau kaip pusė iš jų net nevertos jūsų tokios reakcijos, yra beprasmės.. tik bereikalingas energijos švaistymas. Kitą kart kai užeis pykčio banga ją išliekite tvarkydamasi namus ir tuo pačiu apgalvodama ar verta save taip viduje kankint?
as ir labai daznai ant visu pykstu... neklauso vaikai, vyras... ir pan. galeciua visad pykti, bet dabar stengiuosi savo pykti tramdyti, bet sekasi sunkiai...
pas mane ir skydliauke truputi patrikusi.
pas mane ir skydliauke truputi patrikusi.
QUOTE(Hollow @ 2010 11 02, 00:10)
Turiu problemą. Kai mane užvaldo pyktis, be jo daugiau nieko nematau, visi jausmai prieš jį tarsi nublanksta. Tada noriu viską daužyt, rėkt, bet viską laikau savy. Kažkada teko padaužyt pas draugę bokso kriaušę - padėjo. Bet tai tebuvo vienas kartas. Kiekvieną kartą, kai man užvaldys įtūžis juk neisiu pas draugę tam, kad padaužyt bokso kriaušę. Skaičiau visur įvairiausius patarimus, kaip valdyti pyktį, bandžiau juos kažkaip pritaikyt sau, bet nepavyko. Bijau, kad vieną dieną įsiutus tiesiog trenksiu kokiam nekaltam žmogui, o tokių norų jau buvo. Prieš kitus smurtaut tikrai nenoriu, tdoėl neseniai pradėjau galvot apie žalojimąsi. Žinau, tai nėra išeitis. Todėl ir prašau Jūsų patarimų, kur nukreipt susikaupusį pyktį be žalos sau ir kitiems.
Eikite sportuoti,i jogos uzsiemimus.Bandykite keisti gyvenimo buda.
