Kai tik mane kasnors neteisingai apkaltina, įrodinėja savo tiesa, nors žinau kaip yra įštikrųjų pasiuntu. Toks pyktis apima, kad išsipučiu kaip burbulas ir atrodo tuoj sprogsiu.
Galiu ginčytis iki nukritimo. Kai tik man kasnors prieštarauja vėl apima toks pat jausmas - išsipučia krūtinė, apima įsiutis ir bijau, kad tuoj apsiputosiu...
seniau to nebuvo. Nekreipdavau dėmesio, nes buvau ramus ir taikus žmogus, bet nuo lapkričio(gal) vos suvaldau pyktį ir pavydą...šiaip esu normali, gera, rami, bet neduok Dieve kas nors supykdys mane....gal čia jau organizmas reikalauja atostogų?
