QUOTE(Liusii @ 2011 02 09, 00:29)
zodziu ir as save raminu, kad tipo dar yra laiko, dar kalbes, kokie cia gali buti standartai, juk sovietiniais laikais nezinau ar spraude vaikus i kazkokias normas
QUOTE(Liusii @ 2011 02 09, 00:56)
nu gal ir buvo , nezinau 
tik nepamenu nei vieno tokio atvejo is savo vaikystes , o idomu ar buvo tos tarnybos kaip kad dabar ?
tik nepamenu nei vieno tokio atvejo is savo vaikystes , o idomu ar buvo tos tarnybos kaip kad dabar ? Liusii, dar ir kaip buvo. Ir dar kokios normos
Tai šiais laikais mokykla kažkiek atsisuko į tėvus, į vaikus. O kiek aš prisimenu iš savo vaikystės, tai buvo labai griežtai skirstomi vaikai į sveikus ir atsilikėlius, niekas nevyniojama į vatą, duriama pirštu viešai.Tarybiniais laikais mokytojai galėjo diagnozuot mokinius. Tiesiog susėsdavo klasės mokytoja, direktorė ir nutardavo, kad tas ar kitas vaikas turi eiti į spec atsilikėllių mokyklą. Mano klasėj buvo keli tokie atvejai. Tėvai beveik neturėjo teisės net cyptelt, kad nesutinka.
Aš pati dabar turiu spec poreikių vaiką. Tai mano prisiminimai iš vaikystės ir šiandienos situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Arba aš tikrai sutikau stebuklingus žmones, ir taip atėjau iki beveik 8 metų, arba sistema gerokai pasikeitė. Tačiau dabar tikrai labai paisoma tėvų nuomonės. Tiesa, ta nuomonė turi būti stipriai argumentuota. Bet įmanoma, kad tėvus išklausytų ir dirbtų su vaiku taip, kaip tėvai norėtų.
O mes, dabartiniai 35 - 45 mečiai taip ir nesutikom kitokių vaikų, nes jie užaugo izoliuoti. Tai tik dabar siekiama tiek neįgalius vaikus integruoti į visuomenę, tiek tipinius vaikus supažindinti su pasauliu, kuriame gali būti ir kitaip. Vistiek kai suaugs tie mūsų vaikai, tipiniai ir netipiniai, visiems reiks gyventi šalia.
ot kaip prirašiau
