Aš ir mano autistukas

#157
QUOTE(Pareis @ 2010 11 20, 18:10)
Man seniai seniai vienas musu draugas pasakojo anekdota apie vaika. zodziu, auga sau vaikas auga, jau kaip ir kalbeti turetu pradeti, nekalba. Nu nekalba tai nekalba. Veliau jau visi sunerimt pradeda, nu tas vaikas nekalba. Karta susirenka visa gimine, svencia kazka, baliavoja laiudis, vaikas staiga sako" dluskos tluksta" Visi, akis ispute, kalba vaikas!. Sako,- o tai ko tu vaikeli anksciau nekalbejai? tas atsako" dluskos netluko" lotuliukas.gif

lotuliukas.gif
Atsakyti
#158
Ką tik per TV3 žiūrėjau filmą apie suaugusį autisto sūnų..

Svarstau... koks šansas, kad mano anukai bus sveiki... ar aplamai jų turėsiu... ar turėsiu kada marčią... ar jų santykiai bus ilgalaikiai...
Atsakyti
#159
QUOTE(cezi @ 2010 11 21, 02:21)
Ką tik per TV3 žiūrėjau filmą apie suaugusį autisto sūnų..

Svarstau... koks šansas, kad mano anukai bus sveiki... ar aplamai jų turėsiu... ar turėsiu kada marčią... ar jų santykiai bus ilgalaikiai...

Mane taip pat aplanko tokios mintys.Norėčiau ir marčios ir anūkų...Kažin kaip čia bus?
Atsakyti
#160
QUOTE(Atėnė V @ 2010 11 21, 20:25)
Mane taip pat aplanko tokios mintys.Norėčiau ir marčios ir anūkų...Kažin kaip čia bus?

Matyt, visos apie tai susimastom.
Atsakyti
#161
QUOTE(cezi @ 2010 11 21, 02:21)
Ką tik per TV3 žiūrėjau filmą apie suaugusį autisto sūnų..

Svarstau... koks šansas, kad mano anukai bus sveiki... ar aplamai jų turėsiu... ar turėsiu kada marčią... ar jų santykiai bus ilgalaikiai...


Pražiopsojau... O kaip vadinasi?
Aš tai beveik ir susitaikiau su mintim, kad galiu ir neturėti tos marčios. Bet gal ir gerai... Kažkaip sūnui nelabai rūpi kiti žmonės, kad ir kaip žiauriai tai beskambėtų. Šiaip bendravimo taisykles pamažu perptanta, nors kartais ne pačias geriausias, bet gana efektyvias: pasipuikuoti žaislais, prisidėti prie daugumos, net jei ta dauguma elgiasi ne visai gerai ir pan. Nors ir aiškinu, kad taip elgtis nedera, jam, matyt, labai reikia "pritapti prie gaujos".
O su žmona gi kitaip turi būti smile.gif Ai, na toli dar ta žmona smile.gif
Atsakyti
#162
O manęs kartais sūnus paklausia, ar galės jis palikti mano priežiūrai savo vaikus, ar aš jiems kepsiu blynus kol jis dirbs. Dar klausinėja, ką jam daryti jei jam dirbti nesiseks, ar galės gyventi pas mus...Aš jį raminu, kad ir vaikus prižiūrėsiu ir jį, ir gyventi jis galės, kur tik norės. Bet kalbu ir apie tai, kad kai būsiu sena, jam teks mane prižiūrėti biggrin.gif .
O šeip tai jis dabar ant manęs labai supyko, nes perskaitė, ką aš čia rašinėju, kaip aš galiu sau leisti apie jį rašyti.Bandžiau aiškinti, kad niekas čia tavęs nepažįsta, nežinau kaip čia baigsis...Turbūt kuriam laikui dingsiu iš šio sklyrelio doh.gif .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Atėnė V: 22 lapkričio 2010 - 12:16
#163
Mane jau kartais pavadina "Mamyte" wub.gif

Tik štai elgsena vis tiek keista...Dabar serga ir dažniau pabūna pas močiutę, nes į darželį nevedam. Tai mano mama sako, kol manęs nebūna, vis šaukia "mama" arba "mamyte". Einu pasiimti, tai man mojuoja visas patenkintas per langą. Tik ateinu - iš karto šalinasi, pyksta, griūna...Tai kad prisikalbinčiau apkabinimui, tenka pasakyti "nu, tai tada aš išeinu ir sakau ate". Tai tada jau jam netinka, atbėga šaukdamas "Ate Ne" g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ice: 22 lapkričio 2010 - 17:39
#164
Sveikutes,

seniai bebuvau, jau ziuriu ir i dvi temas pasidalinti spejote ax.gif Dar neskaiciau kas dalyvauja anoje temoje ir ka raso, bet pamaciau cia Pareis, ir pagalvojau, kad noriu i sita tema biggrin.gif
Tai va. Mano maziukui suejo 18m, vaiku psichiatre sutvarke dokumentus, nusiunte i NDNT jau kaip suaugusi, o ten man parode lapus, kuriuose musu diagnoze neitraukta i sarasus, ir darbingumo procentu nustatyti mums kaip ir neturi pagrindo. Kad bent protiskai atsilikes butu - mazdaug taip nuskambejo komisijos gydytojo pasakymas... Siandien ryte kaip tik buvome. Dabar vaikstau visa diena ir mastau - nu gal ir neblogai, kad sunus jau nebe neigaliukas lotuliukas.gif Bet tai kuriu galu gydytoja negalejo iskart pasakyti, kad neigalumo negausime, kam dar gaisome laika ir vaiksciojome pas gydytojus, fotografavomes ir t.t. g.gif Ir aplamai... Keista kazkaip, kai suejus pilnametystei, iki siol buves nepakankamai savarankiskas, ir vis dar ganetinai nenuovokus viakas staiga tampa pilnaverciu, visiskai darbingu zmogumi vien todel, kad praranda vaiko statusa. Taigi, dziaugsma, kad mano vaikas nebeneigalus, temdo nerimas - kas su juo bus toliau. Tures ieskotis darbo kaip pilnavertis zmogus, o juk net i darbo birza be manes nenueis... Kaip jums, mamytes atrodo tokia situacija? As tai pasimetus jauciuosi ax.gif
Papildyta:
QUOTE(Pareis @ 2010 11 20, 17:10)
tas atsako" dluskos netluko" lotuliukas.gif

thumbup.gif lotuliukas.gif
Atsakyti
#165
Linabalt, aš žinojau, kad AS kitaip dar vadina vaikystės autizmu.Mūsų protingoje visuomenėje AS turėti gali tik vaikas, o vėliau ši liga pervardinamo ŠIZOFRENIJA. Tai didžiausia nesamonė, kokią galėjo sugalvoti mūsų protingoji visuomenė. Mums reikia vienytis ir kažkaip kovoti. Jei turi kokių minčių, būtinai parašyk.Mielai prisijungsiu pagalboje, nes mano vaiko laukia tokia pat ateitis kaip ir tavojo.
Atsakyti
#166
Nu nesamones tai tikrai. Juk zinoma visame pasaulyje, akd ir suauge jie autistais lieka.
Atsakyti
#167
QUOTE(Pareis @ 2010 11 22, 21:53)
Nu nesamones tai tikrai. Juk zinoma visame pasaulyje, akd ir suauge jie autistais lieka.

mat Lt jie kitokie - ir suejus 18 - vyksta stebuklas ir vaikai tampa sveiki ir pilnai igalus doh.gif
Atsakyti
#168
QUOTE(Ice @ 2010 11 22, 17:36)
Mane jau kartais pavadina "Mamyte"  wub.gif



vistiek-tai yra saunu..
QUOTE(linabalt @ 2010 11 22, 18:40)
Sveikutes,

seniai bebuvau, jau ziuriu ir i dvi temas pasidalinti spejote ax.gif  Dar neskaiciau kas dalyvauja anoje temoje ir ka raso, bet pamaciau cia Pareis, ir pagalvojau, kad noriu i sita tema  biggrin.gif 
Tai va. Mano maziukui suejo 18m, vaiku psichiatre sutvarke dokumentus, nusiunte i NDNT jau kaip suaugusi, o ten man parode lapus, kuriuose musu diagnoze neitraukta i sarasus, ir darbingumo procentu nustatyti mums kaip ir neturi pagrindo. Kad bent protiskai atsilikes butu - mazdaug taip nuskambejo komisijos gydytojo pasakymas... Siandien ryte kaip tik buvome. Dabar vaikstau visa diena ir mastau  - nu gal ir neblogai, kad sunus jau nebe neigaliukas lotuliukas.gif Bet tai kuriu galu gydytoja negalejo iskart pasakyti, kad neigalumo negausime, kam dar gaisome laika ir vaiksciojome pas gydytojus, fotografavomes ir t.t. g.gif Ir aplamai... Keista kazkaip, kai suejus pilnametystei, iki siol buves nepakankamai savarankiskas, ir vis dar ganetinai nenuovokus viakas staiga tampa pilnaverciu, visiskai darbingu zmogumi vien todel, kad praranda vaiko statusa. Taigi, dziaugsma, kad mano vaikas nebeneigalus, temdo nerimas - kas su juo bus toliau. Tures ieskotis darbo kaip pilnavertis zmogus, o juk net i darbo birza be manes nenueis... Kaip jums, mamytes atrodo tokia situacija? As tai pasimetus jauciuosi ax.gif
Papildyta:

žinok aš tikrai nuoširdziai manau,kad tai šaunu...Na suprantu-o ka stoliau, bet vistiek...Juk smagu-paprastas vyrukas, gal kiek keistokas, savotiskas, bet vistiek... wub.gif


žinok aš tikrai nuoširdziai manau,kad tai šaunu...Na suprantu-o kas toliau, bet vistiek...Juk smagu-paprastas vyrukas, gal kiek keistokas, savotiskas, bet vistiek... wub.gif

Papildyta:
QUOTE(Pareis @ 2010 11 22, 21:53)
Nu nesamones tai tikrai. Juk zinoma visame pasaulyje, akd ir suauge jie autistais lieka.

taip, sudetinga kaip zmogus gyvens toliau, bet juk smagu, kad bent "ant popieriaus" jis daugmaz toks kaip visi... unsure.gif
Atsakyti