QUOTE(-ELI- @ 2010 11 30, 16:54)
I UK atvaziavom kai jam buvo 4 metai. Iki tol augo Lietuvoje.
Kalba veluoja, echolalija, nemoka bendrauti su kitais vaikais, man atrodos,kad ne viska supranta...Na nezinau kaip cia pasakyti, bet kartais atrodo,kad daiktu pavadinimu nesusieja su daiktais. Tai dabar kai kalbam tai zodzius palydim veiksmais, jei sakom kasa zeme tai ir rodom kad kasa zeme... Cia buvo toks logopedes patarimas. Nes namie paprasai,kad ka paduotu,o jis atrodo pasimetes: bega sen, bega ten, o tas daiktas jam pries akis guli.
Jo paliesti negalima, nepatinka. Gydytojas negali paklausyt sirdutes plakimo ir panasiai... Kai jo klausi, tai jis pakartoja ta klausima, atsakymo-0. Tiesa kai paciam ko reikia, tai ziuri i akis ir sako. Kaip zaidzia tai dazniausiai kalba savo kalba. Nors dabar daznai zaidzia mokykla, tai jau normaliai...
Valgo tik kelis produktus, ne viska aprengsi, neturi saugumo jausmo. Bega i gatve pries vaziuojancias masinas. Buvo isdauzes su masina sekcijos stikla ir buvo labai suzalota rankos riesas, o kitos rankos pirstas, bet dabar vistiek stiklu nebijo. Nei ugnies, nei sunu....
Su kirpimu plauku yra problemos, sunku rasti kirpeja, kas tures kantrybes klausyti rekimo. Gerai,kad jau be dideliu stresu kerpam ranku ir koju pirstu nagucius
Dabar jau pazysta skaicius iki 10, bet ne visada pasako tiksliai parodzius skaiciu koks jis yra. Va spalvas ir atspalvius pazysta. Moka parasyti savo varda ir pavarde. Jau mokykloje zaidzia su vaikais.
Masinos jau praeitas etapas, dabar yra piesimas. Piesia su sirdele isimta is tusinuko
Tik atsikelia ir piesia. O piesia namus musu, visa buitine technika vonioje arba virtuveje. Ir dar ten visada buna katinas Na jei ka daro tai buna manija 
Turi gera atminti ir yra labai pastabus. Nukopijuoja visus nuo daiktu pavadinimus su kokia 1 klaidele. Toks tas mano Nojus 
Kalba veluoja, echolalija, nemoka bendrauti su kitais vaikais, man atrodos,kad ne viska supranta...Na nezinau kaip cia pasakyti, bet kartais atrodo,kad daiktu pavadinimu nesusieja su daiktais. Tai dabar kai kalbam tai zodzius palydim veiksmais, jei sakom kasa zeme tai ir rodom kad kasa zeme... Cia buvo toks logopedes patarimas. Nes namie paprasai,kad ka paduotu,o jis atrodo pasimetes: bega sen, bega ten, o tas daiktas jam pries akis guli.
Jo paliesti negalima, nepatinka. Gydytojas negali paklausyt sirdutes plakimo ir panasiai... Kai jo klausi, tai jis pakartoja ta klausima, atsakymo-0. Tiesa kai paciam ko reikia, tai ziuri i akis ir sako. Kaip zaidzia tai dazniausiai kalba savo kalba. Nors dabar daznai zaidzia mokykla, tai jau normaliai...
Valgo tik kelis produktus, ne viska aprengsi, neturi saugumo jausmo. Bega i gatve pries vaziuojancias masinas. Buvo isdauzes su masina sekcijos stikla ir buvo labai suzalota rankos riesas, o kitos rankos pirstas, bet dabar vistiek stiklu nebijo. Nei ugnies, nei sunu....
Su kirpimu plauku yra problemos, sunku rasti kirpeja, kas tures kantrybes klausyti rekimo. Gerai,kad jau be dideliu stresu kerpam ranku ir koju pirstu nagucius
Dabar jau pazysta skaicius iki 10, bet ne visada pasako tiksliai parodzius skaiciu koks jis yra. Va spalvas ir atspalvius pazysta. Moka parasyti savo varda ir pavarde. Jau mokykloje zaidzia su vaikais.
Masinos jau praeitas etapas, dabar yra piesimas. Piesia su sirdele isimta is tusinuko
Tik atsikelia ir piesia. O piesia namus musu, visa buitine technika vonioje arba virtuveje. Ir dar ten visada buna katinas Na jei ka daro tai buna manija Turi gera atminti ir yra labai pastabus. Nukopijuoja visus nuo daiktu pavadinimus su kokia 1 klaidele. Toks tas mano Nojus Su baimės jausmo neturėjimu šiurpinom Vilnių kai buvom VRC. Ugnius ir kitas toks pat berniukas (su t.o problemom). Vesdavom juos pasivaikščioti po užsiėmimų, tai už vieno namo tvoros būdavo didžiulis piktas šuo. Kai eidavom pro šalį jis baisiai lodavo ir šokdavo visu ūgiu į tvorą. Aš ir to kito berniuko mama iš pradžių persigandom, o Ugnus su tuo berniuku pribėgo prie tvoros ir tiek juokėsi
. Jie buvo tiesiog sužavėti tuo žvėries draskymuisi 
. Po to kasdien turėdavom juos nuvesti pasijuokti iš ti šuns . Žaidimų aikštelėje vėl košmaras: pasilipo ant aukštų kopėčių kurios vedė ant pavėsinės stogo (nu ten skirta didesniems vaikams turbut). Jie fiziškai labai vikrūs, karstosi kaip beždžioniukai, o nukritę nelabai pergyvena. Toks jausmas, kad susilpnintai jaučia skausmą. Bet keisčiausia, kad Ugnius taip sutarė su tuo berniuku, kad paneigė visus mitus, kad autistai nebendrauja. Apsikabinę vaikščiodavo koridoriais. Galų gale nusprendė kartu miegoti pokaitį, - nusirengdavo, abu į tą pačią lovą ir gulėdavo laimingi. Tik atsibudę bėgdavo vienas pas kitą į palatą. Ir abu nemokėjo pasakyti nei žodžio .
