QUOTE(muminukas @ 2010 11 08, 12:19)
nepamenu, su kuo mes Jo Nesbo gerbėjos - gal yra naujienų iš jo fronto?
Kiek pamenu Luiziana yra jo gerbėja
Kiek pamenu Luiziana yra jo gerbėja
QUOTE(linamog @ 2010 11 08, 10:21)
Neskaitysiu šitos knygos, kažkodėl man ji 'smirda' komercija ir propoganda
QUOTE(Dorifore @ 2010 11 08, 11:10)
Ir svarbiausia įvertino 1, nors knygą gavo. Niekada nemaniau, kad suaugusi, ištekėjusi, lietuvių kalbos mokytoja gali šitaip bendrauti ir gąsdinti savo "kiemo draugeliais" 
o tu ją irgi įvertink vienetu ir parašyk komentarą kaip ji elgiasi
QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 11 08, 12:35)
Neskaitysiu šitos knygos, kažkodėl man ji 'smirda' komercija ir propoganda
Neskaicius negalima nieko teigti apie knyga.
QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 11 08, 12:35)
Neskaitysiu šitos knygos, kažkodėl man ji 'smirda' komercija ir propoganda
o tu ją irgi įvertink vienetu ir parašyk komentarą kaip ji elgiasi
o tu ją irgi įvertink vienetu ir parašyk komentarą kaip ji elgiasi
veiksmas vyksta '79 metais, knyga išleista ar tai išversta apie 90 metus. tai kur čia propganda ir komercija?
Sveikos
Pasakiau sau, kad nesiregistruosiu temoj, kol nepabaigsiu knygos. Taigi, vakar baigiau skaityt
Sigurd Hoel "Užburtas ratas".
Be galo keista, niūri, tamsi knyga...
Neišpasakytai keistas kaimas Norvegijos šiaurėje su savo pričiūdnais gyventojais, nusistovėjusiu gyvenimo ritmu, santykiais, bendravimu. Ir vieną gražią dieną į kaimą atvyksta svetimšalis Hovardas, vedęs vietinę gyventoją Renau, gražią ir pasiturinčią moterį, auginančią savo pirmojo vyro dukterį Kjerstę, turinčią didžiulį ūkį ir pulką samdinių. Hovardas atvyksta su gausybe naujų įdėjų kaip pagerinti ūkį, kaip modernizuoti žemdirbystę, pilnas naujovių ir energijos viskam įgyvendinti. Natūralu, kad kaimo žmonėms, įpratusiems prie savo nusistovėjusio gyvenimo ir tvarkos, visa tai ypatingo džiaugsmo nesukelia. Prasideda "pagalių kišimas į ratus", slapčia, tylomis, visos Hovardo pastangos atsitrenkia į tvirtą kaimo žmonių tamsumo sieną. Visas tolesnis Hovardo gyvenimas - grumtynės su negailestingu likimu, jį supančia neapykanta, klasta, skurdu ir prietarais.
Skaitant knygą susidarė absoliučios tamsos, niūrumos įspūdis, toks jausmas, kad tame kaime niekas nesišypso, kad ten niekada nešviečia saulė, kad žmonės nesugeba nuoširdžiai linkėti vienas kitam gero ar padėti vienas kitam, tiesiog, šiaip, iš geros dūšios... Oi ne, to kaimo žmonės be galo tamsūs, pikti, pavydūs, kerštingi, neturintys nė lašelio draugiškumo...
Knyga slogi, be laimingos pabaigos...Tačiau, kaip nekeista, skaityti ją visgi buvo tikrai įdomu, kažkuo kabino, traukė... ir negaliu pasakyti kuo...
Be galo keista, niūri, tamsi knyga...
Neišpasakytai keistas kaimas Norvegijos šiaurėje su savo pričiūdnais gyventojais, nusistovėjusiu gyvenimo ritmu, santykiais, bendravimu. Ir vieną gražią dieną į kaimą atvyksta svetimšalis Hovardas, vedęs vietinę gyventoją Renau, gražią ir pasiturinčią moterį, auginančią savo pirmojo vyro dukterį Kjerstę, turinčią didžiulį ūkį ir pulką samdinių. Hovardas atvyksta su gausybe naujų įdėjų kaip pagerinti ūkį, kaip modernizuoti žemdirbystę, pilnas naujovių ir energijos viskam įgyvendinti. Natūralu, kad kaimo žmonėms, įpratusiems prie savo nusistovėjusio gyvenimo ir tvarkos, visa tai ypatingo džiaugsmo nesukelia. Prasideda "pagalių kišimas į ratus", slapčia, tylomis, visos Hovardo pastangos atsitrenkia į tvirtą kaimo žmonių tamsumo sieną. Visas tolesnis Hovardo gyvenimas - grumtynės su negailestingu likimu, jį supančia neapykanta, klasta, skurdu ir prietarais.
Skaitant knygą susidarė absoliučios tamsos, niūrumos įspūdis, toks jausmas, kad tame kaime niekas nesišypso, kad ten niekada nešviečia saulė, kad žmonės nesugeba nuoširdžiai linkėti vienas kitam gero ar padėti vienas kitam, tiesiog, šiaip, iš geros dūšios... Oi ne, to kaimo žmonės be galo tamsūs, pikti, pavydūs, kerštingi, neturintys nė lašelio draugiškumo...
Knyga slogi, be laimingos pabaigos...Tačiau, kaip nekeista, skaityti ją visgi buvo tikrai įdomu, kažkuo kabino, traukė... ir negaliu pasakyti kuo...
QUOTE(linamog @ 2010 11 08, 11:36)
Neskaicius negalima nieko teigti apie knyga.
tai man užtenka anotaciją perskaityti ir atsiliepimus. Kažkaip nelabai aš tikiu tokiomis knygomis. Nes jos vaizduoja tik vieną pusę gerąją. Mat kokia jinai vargšė, nelaiminga (bet kažkodėl man labiau norėtųsi sakyti, kad ji kvaila, o ne vargšelė) o musulmonai tai jau tokie anokie. Neįtikinama, dėl to ir komerciška.
perskaičiau Doriforės "nuotykį"....
kaip baisu. nu niekaip nesuprantu tų priekabių....
nu nusipirkai /pardavei knygą ir viso gero, kam čia dar knaisiotis velniai žino kur ir dar balus kažkokius skirti ?
tai Dorifore, Tau (Jums ?) linkiu ateityje normalių pirkėjų, o jei jau koks pasitaikys, drąsiai siųsk velniop, tikrai atsiras žmonių, kuriems svarbu knyga, o ne kažkas kažkur....
kaip baisu. nu niekaip nesuprantu tų priekabių....
nu nusipirkai /pardavei knygą ir viso gero, kam čia dar knaisiotis velniai žino kur ir dar balus kažkokius skirti ?
tai Dorifore, Tau (Jums ?) linkiu ateityje normalių pirkėjų, o jei jau koks pasitaikys, drąsiai siųsk velniop, tikrai atsiras žmonių, kuriems svarbu knyga, o ne kažkas kažkur....
QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 11 08, 12:42)
tai man užtenka anotaciją perskaityti ir atsiliepimus. Kažkaip nelabai aš tikiu tokiomis knygomis. Nes jos vaizduoja tik vieną pusę gerąją. Mat kokia jinai vargšė, nelaiminga (bet kažkodėl man labiau norėtųsi sakyti, kad ji kvaila, o ne vargšelė) o musulmonai tai jau tokie anokie. Neįtikinama, dėl to ir komerciška.
Todel ir sakau, kad neskaicius negalima nieko teigti apie knyga. Joje tikrai nebuvo juoda-balta principo, kad amerikieciai balti ir pukuoti, o musulmonai - blogio isikunijimas. Autore saves nevaizdavo kaip vargses, didziausia sirdgela buvo matyti besikamuojanti, nelaiminga, stresuojanti, viduriuojanti nuo kasdienes itampos savo vaika.
QUOTE(krika @ 2010 11 08, 12:19)
Ačiū, einu žiūrėt
Ir sveika prisijungusi prie klaipeda region, gal ateisi kada ir į mūsų meetą
QUOTE(krika @ 2010 11 08, 11:38)
veiksmas vyksta '79 metais, knyga išleista ar tai išversta apie 90 metus. tai kur čia propganda ir komercija?
na tuomet kokiu tikslu ši moteris parašė šią knygą?
Beja, paskaitykite kritikų nuomones apie šią knygą
Ir, paštininkas šiandien atnešė Maggie Stiefvater "Virpėjimas". Knygoje buvo įdėtas be galo gražus ir mielas skirtukas, pieštas 18-metės nerginos iš Vėžaičių
Labai labai nudžiugau radusi jį Didžiulis ačiū Only Pabandžiau nupaveiksluoti, kokybė foto ne kokia, visgi mano fotikas - web kamera 
Na, bet bendras vaizdas susidarys 
QUOTE(krika @ 2010 11 08, 13:21)
Skaistau Irving'o "Našlė vieneriems metams" ir kažkaip sunkiai skaitosi. gal aš ko nesuprantu, ar dar "perprasiu" šią knygą?
svarbiausia, kad girdėjusi daug gerų atsiliepimų užsinorėjau jo knygas perskaityti. bet kai pirma "nekabina" tai abejoju, ar kitas skaitysiu
svarbiausia, kad girdėjusi daug gerų atsiliepimų užsinorėjau jo knygas perskaityti. bet kai pirma "nekabina" tai abejoju, ar kitas skaitysiu
Pirmoji skaityta Irvingo knyga "Sidro namų taisyklės", labai sunkiai man skaitėsi,o gal "neskaitadieniai" buvo,taip ir neperskaičiau. Bet labai užsispyriau ir nusprendžiau,kad reikia perskaityti bent kurią nors jo knygą, nuspirikau "Našlė vieneriems metams", vakar kaiptik pribaigiau. Mane kaiptik užkabino knygos pradžia, siūlau skaityti ją iki galo
Manau,kad skaitysiu iš naujo Sidro namų taisykles. O šiandien startuosiu su J.Samarago "Rikardo Rejišo mirties metai".
