nerimas

o kas gi tada yra zoloftas ????? o as girdejai, kad xanax negydo ligos priezasties, tik palengvina, apramina, as jo geriu po 0.5 mg. i diena, kartais po 0.25 mg. kai uzeina nerimas. O kokia cia to greito veikimo tablete ????? ar prie ju priprantama ?
Zinai, man net turbut depresija prasidejo, nes ateina juodos mintys, kad neverta kovoti, ir kai pagaunu ta nuotaika, labai sunku atsikratyti jos. vat vakar buvo puiki nuotaika, o siandien, kai nemiegojai visa nakti, ir baladojosi sirdis, atejau i darba ir pradejau zliumbti, baisiausiai bijau, kad gali to viso neistverti, nors logislai mastau, kad gyvenimas puikus ir labai dirbus su savim, bet nesigauna, o dar, kai prisiklausai visokiu istoriju, kai zmones uzdaro i psichuskes, tai isvys sukausto baime. negi cia mano pries 5 metus patirto streso (ant mano ranku mire mama, staigiai ir labai ziauriai) pasekmes, ir negi niekada as nuo ju neatsikratysiu ???

zinai tikrai taip, baisesnes ligos neisivaizduoju, ji labai iskamuoja, aisku reikia eiti pas savo psichiatre, gal ji israsys kokiu nauju vaistu, nes negaliu daugiau taip save alinti it kankintis. reikia laikytis ))

na matai, as kaip ir minejau, as skaitau visokias knygas, tipo metodika, kaip paciam iveikti nerima, eina pas psichologas, kiekviena pirmadieni, bet kol kas man tik blogiau, kartais prarandu kontrole, ypac, kai galva, kai ne sava (dabar stipriai susirgau gripu, tai galva isvys neveikia ir skauda). Del ti ir norejau apsidalinti, kuo dar greptis, skaidau knygas apie neuroze, psichikos treniravimas, jusu pasamones galia (Murphy), kartais viskas eina kaip lyg sviestu, o kartais, viska suduzda per pora miniciu. Atsiranda viena baiminanti mintis, kita ir jau klymstu kaip pelkeje, as tiesiog turbut negaliu su tuo susitaikyti, kad esu ligoniukas, nes visiem as atrodau labai stipri.

nu gal tu ir teisi, reikes pabandyti, o as matau tu istekejus ir turi 2 vaikucius, sakyk, o tave vyras supranta ir vaikai, ar palaiko??? svarbu cia nesijausti vienisai, nes mnao tokia situacija, kad turiu tik teti, sesuo gyvena uzsienyje, o artimo draugo ar vyro neturiu, manau cia irgi viena is preizasciu tu visu negalavimu. Nors tikrai turiu daug draugu, bet tiesiog atsibodo jiems zyzti apie tai, paskiau tikrai ziures i mane, kaip i koktelejusia )

Sveikos sio forumo dalyves, galu gale prisiverciau parasyti i sia tema ir pasidalinti savo isgyvenimais.
Man pries pora metu buvo uzejus panikos ataka, net pasirode, kad as girdziu kazkokius balsus, ziauriai issigandau, pamaniau, kad isprotejau, pasidare bloga su sirdim, iskvieciau greitaja, ta veliau iskviete ta baisiaja brigada, kur i psichuske veza, bet aciu devui, uzteko proto ten nevaryti, mane pripumpavo kazkokiais baisiais vaistais, nuo kuriu paskiau dvi dienas zmoniu bijojau. Nutariau nueiti pas psichiatra, nes pamaniau kad stogas visiskai nuvaziavo, man padare psichotesta, nustate, kas yra padidejes nerimas ir t.t., israse Zolofta, kuri beje as labai ilgai nenorejau gerti, nes nusiteikus pries visokius antidepresantus. Taciau buvo toks didelis nerimas, kad vistik pradejo ji gerti. Kartais kai budavo labai blogai isgerdavau xanax. Geriau 1.5 metu zolofta ir jau galvojau, kad pasveikau, ir bac si gruodi vel viskas prasidejo, nerimas, panikos priepolis, davariau save iki tol, kad negalejau atsikelti is lovos, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas. Gydytoja liepe pagerti xanax, bet as ziauriai nenorejau, tai kankinausi ilgai, kol teko kokia svaite ji pavartuoti. Buvo taip bloga, kad galvojau kraustausi is proto, isiciklinau, kad man yra kazkokia baisesne liga. Pasidariau kompiuterine galvos tamografija neuromedoje, nustate vegetacine distonija, bet jokiu patalogiju nerado, kazkiek palengvejo. Pradejau lankyti psichoterapija ir einu iki siol, jau 2 men. ne labai suprantu kaip ji padeda, taciau mobilizavau visas savo jegas, pradejau skaityti visokia literatura, 2 men. buvo neblogai ir vat praeita savaite vel didziulis nerimas, xanax gerti nenoriu, nes bijau prie jo priprasti, zodziu merginos ir moterys as didziausiai nevilti, vis kankinu save ikiriom mintim, kad man kazkokia psichine liga ir tada tas nerimas sukausto mane, kartais atrodo, kad nebegaliu jau taip gyventi, nes tas kankinimasis yra neimanomas.
Nu vat kiek as jums cia issilejau, tiesiog noriu pasidalinti savo problema, gal kas patars, suteiks kokiu nauju minciu is savo patirties, nes nuo tos nevilties puolu i tokia depresija, kad as niekad nepagysiu ir vel siaubingai bijau su pasikartojanciu nerimo ir panikos priepuoliu    lauksiu jus laiskuciu

nu gal tu ir teisi, reikes pabandyti, o as matau tu istekejus ir turi 2 vaikucius, sakyk, o tave vyras supranta ir vaikai, ar palaiko??? svarbu cia nesijausti vienisai, nes mnao tokia situacija, kad turiu tik teti, sesuo gyvena uzsienyje, o artimo draugo ar vyro neturiu, manau cia irgi viena is preizasciu tu visu negalavimu. Nors tikrai turiu daug draugu, bet tiesiog atsibodo jiems zyzti apie tai, paskiau tikrai ziures i mane, kaip i koktelejusia )