Ką rinktis: CP ar natūralų gimdymą?

man visiskai patiko gimdyti paciai ir jokiu klykavimu nebuvo.. Nei skausmo prisimenu..
Pati pagimdziau mergaite 4.260 kg, nors esu plona ir jauna.
Pilvukas mano buvo milziniskas. Po gimdymo iskart, tai ir vaizdelis visiskai nekoks buvo jo.
Bet dariau manksta pilvo presui, jokiu korsetu nenesiojau ir dabar bet kas pavydetu tokio.
O figura manau, daug geresne dabar: anksciau it lenta vaiksciojau palyginus, o dabar daug geriau
taigi mamytes. as uz naturalu gimdyma!
Aisku buna isimciu, kai negali moteris gimdyti pati - tada aisku CP pateisinamas..

Viešpatie, jau seniai tokių marazmų neteko skaityti... Ko čia ginčytis??

Sakyčiau: pabandyk pirmiausiai gimdyti pati. Negali (sėdmeninė pirmeiga, per žemai placenta, problemos su akimis, širdimi, inkstai ir pan. ) - planinis CP. Neišeina pačiai - komplikacijos gimdymo eigoje - ekstrinis CP. Viskas. Kas svarbiau - sveikas vaikas, ar kokiu būdu jis gimė? Nematau skirtumo tarp natūraliukų ir cezarinukų. Man svarbiausia gyvas ir sveikas mažylis. O skausmas tiek po natūralaus, tiek po CP užsimiršta.
P.s. aš, beje, super ekstrinė cezarinė ir tikrai dėl to nestresuoju - vadinasi taip reikėjo. Didžiausias mano gyvenimo džiaugsmas va dabar guli ant grindų ir graužia morką.

stengiuosi irodyti todel, kad butu kitoms moterims lengviau, kad nesikankintu, kad rinktusi lengvesni kelia, kad i gyvenima ziuretu su sypsena
[/quote]

Nepasiseks-tos,kurios siek tiek turi samoningumo,rinksis ne lengvesni,o naturalesni kelia.Ir...kas jums sake,kad naturalus gimdymas -kancia?????
Lygiai taip pat,kaip ir jus apie savo Cp,taip pat ir as savo naturalu gimdyma galiu APDAINUOTI be galo be krasto-kaklelis veresi puikiai,tolygiai,per saremius dainavau,vaiksciojau,dziaugiaus nuostabiai graziu austanciu vasaros rytu,bendravau su savo kudikiu ,SYPSOJAUSir ttt.ir etc...Liko vien geri,nuostabus prisiminimai,kuriuos prisiminus dar ir dabar noris sypsotis Ir nei laso kancios

Turėjau du natūralius gimdymus. Mano išgyvenimai nekokie... Jei norėsiu trečio vaikiuko, planuosiuos CP.

jūs skaitot, ką rašo kiti ar tik save girdit, kad vis kartojat tą patį?
Aš irgi du vaikus gimdžiau natūraliai, nieko man ant to stalo neatsitiko, iš skausmo nenumiriau, absoliučios euforijos taip pat nepatyriau. Tiesiog normalus, natūralus procesas vyko.
Pirmas vaikas gimė stipriai neišnešiotas, tada, dar ant stalo gulinčiai, gydytoja tarstelėjo, kad darys viską, kad gimdyčiau pati ir nereiktų operacijos - dėl vaiko. Tada nieko neklausinėjau, tik meldžiausi, kad viskas vyktų natūraliai - tikrai negalvojau, koks bus seksas po gimdymo, išplatės ar pliš nors iki bambos kažkas, buvau, kaip jūs sakot, ir apsi...t ant to stalo iš skausmo pasiruošus, kad tik tam vaikeliui geriau būtų. Ir tai joks pasiaukojimas, o norma. Sakot, vaikai išeis, paliks. Išeis, bet tam išėjimui mes turim juos paruošt - pradėdamos nuo gimimo, įgrūsdamos papą (šneku jūsų žodžiais) ir tvirtai priglausdamos.
Bet ką aš čia kalbu, ar ne?

Zinot mielosios.Skaitydama jusu (ypac kurios natur.) komentarus toks jausmas, kad jei giditojas jums sakytu reikia CP,jus vis tiek sakitumet pati ir tik pati!!!O jei vaikas gymtu negyvas, ar jums plystu gymda sakytumet kad kaltas gyditojas,ir kreiptumetes i teismus.
Svarbiausia ne tai kai ateina i si pasauli vaikelis.Svarbu kad jis sveikai isnesiotas,ir bus mylimas ir saugomas.Jam nera skirtumo kaip jis ateis i si pasauli.Taigi pasikliaukit gyditoju jie manau geriau zino.Vis delto jei nera jokiu kliuciu gymditi pacioms bandikit pacios (nuo skausmo juk vaistai yra jei jo labai bijot),na o jei vaiko ar jusu gyvibei gresia pavojus neatsisakikit tos operacijos.Ne tokia ji baisi kaip atrodo.
Ir zinot kvaila labai tema, IR SIS JOS KLAUSIMAS.I toki klausima kiekvienu nuomone skirtinga.Yra atskiros temeles paskaitykit geriau ten, apie tai kas jus domina, o nekurkit tokiu beprasmisku temu,kuriose pagaliau prasideda pykciai ir skandalai.
Sekmes jums busimos mamytes, o pilvuku gyventojams sveikatytes.

pagaliau, viena iš nedaugelio protingų minčių man irgi svarbiausia buvo sveikas ir gyvas kūdikis. Tik tiek, kad man CP darytas kaip ir pačiai prašant, bet aš nuo pat pirmos nėštumo akimirkos meldžiau, kad vaikelis išliktų ir man buvo tas pats kas man bus, kaip skaudės, kas pliš, ką siūs. Su fobijomis reikia kovoti, bet nšštumas riboja tą kovos laiką ir jo pritrūksta...
Papildyta:

puikiai pasakyta.
Svarbu ir dvasinis komfortas, kuris sukuriamas skirtingais būdais. Be to sakoma, kad mamiška nuojauta retai apgauna

Na jau tikrai, ka cia kalbat? As save myliu kazkiek, taip kad iki bambos plyst nenoriu, o ir kokybiskas seksas po gimdymo man taip pat laaaabai svarbus. ne viena pora pazistu, kurie po naturaliu gimdymu nebesusikalba kas liecia lytinius santykius. Moteris nebenori santykiauti, nes staiga vaikas tampa pagrindiniu jos gyvenimo valdovu, o vargsas vyras yra numetamas i antra plana.priveda prie skyrybu toks naturalumo aukstinimas ir vaikas nebeturi galimybes augti laimingoje seimoje, matyti grazius tevu santykius.

Radot del ko konfliktuot Kas man priimtiniau, tas ta ir pasirenka.
As nestumo pradzioje buvau nusiteikus, kad man bus tik CP. Bet dabar, artejant pabaigai, man asmeniskai tampa vienodai. Jei viskas gerai, tai ir naturaliai gimdysiu. Bet jei bus kokios kontrindikacijos ar pasiulymai is gydytojo puses, kad geriau CP, tai tikrai is to tradegijos nedarysiu. Kiekvienas is siu gimdymo budu turi savo privalumu ir trukumu, tad tikrai neverta vienai ar kitai pusei irodinet tik savo tiesas
Papildyta:


Zinokit, ir po CP moterys kartais nebenori santykiaut, nes vaikas tampa pagrindiniu valdovu. Cia tiesiog viskas priklauso nuo pacios moters. Bet as tai laikausi to, kad vyras ir seksas tikrai neturi buti numetami i antra plana

Nei viename savo pasisakyme nežeminau tų, kurios savo valia renkasi CP. Bet daugelis iš jų, žemina "natūralistes". Esu natūralistė iki tol, kol galiu ja būti. Pirmąją gimdžiau pati, antrajį - tikiuos taip pat sekmingai pagimdyti. Jei dėl kokių tais priežąsčių gydytojai patars CP - tikrai neprieštarausiu, svarbu, kad vaikiukui būtų geriau.
Sakote, kad gimdančios natūraliai pateikia "kokius tai nesvarius argumentus": gamta sutvėrė... O atsiprašant, tai nėra pakankamas svarumas? Moters gyvenimas - visas ciklas, kuris jau nuo mėnesinių pradžios ruošia mus tapti mamomis. Tik gamtos dėka galim išnešioti ir pagimdyti vaikus. Bet panašu, kad tokiais pažengusiais laikais natūralūs dalykai - išjuokiami, gražiausias įvykis moters gyvenime - laikomas pasišlykštėjimu, nešvara...
Viskas dėl kokybiško sekso, plokščio pilvuko, patogumo, gražių papų? O gyventi su vyru, patogu? Juk reikia jam valgyt daryti, skalbti, lyginti, pakęsti kai kuriuos trūkumus. Juk gyvenam ne akmens amžiuje, gal geriau įsigyti virbratorių ir mėgautis. Juk tai būtų taip patogu?

Ir išvis, man keista, kad aktyviausios čia tos, kurios vos tik spėję prisiregistruot forume, įlenda į va tokias ( matyt skaudžias) temas ir mėgaujasi įrodinėdamos savo tiesas.
Natūralus gimdymas - puiku, jei tai įmanoma.
CP - irgi puiku, jei yra komplikacijų, ar jos atsiranda gimdymo metu.
Planinis CP - dėl kokybiško sekso, plokščio pilvuko ir patogumo - tiesiog lėkšta ir kvailoka, bet tai asmeninis moters pasirinkimas.

Tikra civilizuota, emancipuota Moteris...is misineliu reklamos...
Dar viena is tu, kuri bet kokiais budais nori isprievartauti Gamta..

ir is tikro viskas bus gerai...tik kai vaikeli isims..gaila, kad Tu po to neisdrisi parasyti...ka jauti...bus geda..
tau vaikelis yra pirmas...per drasu teigti apie Begaline meile...kol tu neisgyvenai tu pirmu menesiu su juo ..
manau cia CEZARIO MINUSAS, apie kuri atvirai mazai mamu uzsimena..taip ligoninej apima euforija..ziuri i savo vaika ir dziugauji, palengvejo....bet realybej namie..nesusimastai is pradziu myli- nemyli...tiesiog gyveni begaliniam tempe ..diena keichia nakti...ir pagrindinis rupestis...tai atsakomybe..uz nauja gyvybe...ir prisitaikymas prie nauju aplinkybiu...tik po kiek laiko...kai nuovargis apmazeja, jau truputi apsipranti su savo nauju vaidmeniu buti Mama ir atsiranda sioks toks ritmas...galu gale imi suvokti..kad taip..tu labai myli ta maza kamuoliuka..bet tai ateina ne is karto...o palaipsniui...

Ir ideja paprasto gimdymo...tame, kad kai tu praeini ta skausma ir pagimdzius tave apima euforija ir palengvejimas, gavus issyk i rankas vaika..apima ''Meile is pirmo zvilgsnio""- jos ismokti, isjausti po truputi nereikia...nes ji jau isjausta...atnesta..ir yra tavo viduje..ji ten tikrai apsigyvena nuo pirmu dienu...
Turedama toki potenciala..MEILE, JEGA IR ISTVERME po tokio didelio darbo..Moteris savaime prisitaiko prie to didelio pirmu menesiu tempo...nes ji jau praejo viena treniruote..del to - zindymas jai ne kancia..o savaime suprantamas budas pasotinti vaika..ji nemasto taip sudetingai...kaip Tu...savo pienu,..bet ne is krutines...ir ka veiks jos vyras..kai ji uzsiims vaiku...[/color]
Tai buna abieju suaugusiu zmoniu darbas..isgyventi si sudetinga laikotarpi..viens kitam padedant ir palaikant..

na gal as gavau itin protinga ir jautru vyra...bet mes abu- atsiradus vaikui turejom ka veikti...ir iki siol veikiam abu..nepaisant to, kad jis dar ir dirba..
net kai zindziau...nuo pacios pradzios...jei ne jis...man butu buve gerokai sunkiau..
Cia greichiausiai del to, kad ne visai del sekso mes nusprendem buti kartu...
tiesiog gera buti kartu...net patyleti kartu gera...
..o seksas..del kurio Tu taip pergyveni..taip - jis siek tiek retesnis, reikia derinti kai vaikas miega.....bet Tu net nesuvoki...kokio kokybinio lygio jis tapo...kaip galima pasinaudojant trumpom pauzem, kol mazius miega...panirti i savo zmogu...taip saldziai..megaujantis kiekviena sekunde..nes tai brangi sekunde...kuri buna tik musu su vyru..nemanau..kad Tu tai isivaizduoji...

jei truputi nors laseli..megintum save labiau pazinti..labiau isiklausyti..Tu net butum galejusi savo vaiko judesius atpazinti gerokai ankschiau...

na nieko...kitam gyvenime..ismoksi:)

O man labai patiko Dangės mintys - gaila, kad jos paskendo ginčiose. Tarp kitko, ji turbūt vienintėlė medikė tarp mūsų

Man kažkodėl atrodo, kad yra vis gi ne du, o trys variantai:
x cezaris
x tradicinis vaginalinis gimdymas ligoninėje
x natūralus gimdymas

Dauguma mamų mato ir lygina pirmus du - nes būtent pirmieji du yra populiariausi, ir būtent jie yra aprašyti populiarioje literatūroje (kaip pvz neštumo biblijoje arba "what to expect when you are expecting..). Būtent apie pirmus du kalbama valdyškose neštumo kursose ir būtent juos (ypatingai antrąjį patyrė mūsų mamos ir prisimena kaip košmarą).

Apie trečią (kas tai yra jau tiek rašiau ir turiu pavyzdį savo paraše...kad nenoriu pliestis ir tą patį vėl kartuoti) - yra kalbama visai nedaug, nedrąsiai. Dažniausiai tokį malonumą yra sunku organizuoti ir patirti Lietuvos ligoninėse. Dėl to ir žinančių apie jį - jį patirusių yra labaai nedaug.... Aš taip pat nenoriu raitytis ant stalo.. apsišykti gydytojai į veidą, leisti mane tikrinti kas penkias minutes, gulėti po suleistų svaigalų, kurie nesumažina skausmo, bet padaro taip, kad dvėjanasi akyse, pasirinkti nepatogią pozą per saremius ir užstringti keliom valandom be jokio progreso ant pačio gimdymo piko... nenoriu. Dėl to dabar net svetimoje šalyje, kur gimdymo kultūra kaip pas mus prieš daugelį metų - stengiosi iš visų jėgų, kad nepatektį į tą mesmalę... nesuplišti iki ausų.. jeigu įmanoma, išvengti skatinimo... na bet vėl gi per daug čia apie save.. atsiprašau - man tikrai labai mažai liko laiko..

Kodėl ne cezaris turbūt taip pat - šeimos įtaka Mamai turėjo būti planinis dėl to, kad ji jaunystėje pateko į avariją ir sulaužė dubens kaulus... gimdymas jau prasidėjo, ją paguldė, pradėjo ruošti, tačiau įvyko kažkoks ekstra susitarimas ir kai visi grįžo, vaikas jau nusileido ir turėjo gimti. Teko gimdyti pačiai. Gydytojai paruošė reples, tačiau ji išsigando ir atsisakė. Tada jai pasakė - jeigu nepagimdysi per penkias minutes, vaikas mirs. Ji atstumė visus, atsisėdo ant stalo ir per kelias minutes pagimdė pati. Taip gimė mano brolis. Įsivaizduokit, kad gimdymu savo ji labai didžiojasi. Žodžiu man kažkaip net mintyse nebuvo užsisakyti operaciją Panašiai turbūt buvo ir su žindymu .

Dabar pagalvojau, turbūt parašysiu labai daug ir bus sunku skaityt (kitų ilgus postus tai kartais ir neskaitau)

Aš puikiai suprantu mamas, kurios dėl senos patirties/arba dėl šeimos narių išgyvenimų/patirties renkasi CP. Taip pat labai liūdna būna dėl mūsų visuomenės spaudimo - pagimdei/nepagimdei... Tačiau truputi gąsdina mane toks sakyčiau "barbiškas" arba kitaip - aristokratiškas požiuris į motinystę. Būtų cezario pjuvis/ar natūralus gimdymas - pagimdyti be skausmo ir kažkokių pasekmių yra neįmanoma. Ir ne visada nuo mūsų priklauso, kiek mums skaudės - abi puses turi savo komplikacijų, gali turėti savo kainą - kažkam sekasi mažiau, kažkam - daugiau...

Tas pat su neštumu, vaikelio auginimu.. neįmanoma išauginti be skausmo... man skauda dabar - daug ir dažnai - nors žinau, kad nešiosiu iki galo - tiesiog čia mano būdas toks... saremiai prasideda anksti.. tai ką dabar daryt - gal operuoti 34 savaičių kūdikį - juk jau gali išgyventi? Auginant kūdikį - net nežindant - reikės guosti jį verkiantį, nešioti, gydyti.. gal atiduoti auklei - juk turi atrodyti gražiai savo vyrui, turi būti kokybiškas sexas - o kur gi tavo beauty sleep? kam sureikšminti tą kūdikystės laikotarpį - juk vistiek jis neprisimins kaip ir su kuo buvo - mažyčiams atrodo nerupi, kieno rankos jį supa...

O gal tikrai - surogatinė motinystė? Kai VISĄ SKAUSMĄ už vaiką priima kita moteris, tarnaitė. Lai ji išnešioja, lai pagimdo, lai maitina. O tau atiduoda, kai jos darbas pasibaigs - vaikutis jau bus trijų-keturių metų, gerai miegos naktimis ir eis į darželį... Santykiai bus kuo puikiausi.. tik kažyn... ai.... ar būtų tokie pat artimi... kažin, kas labiau mylėtų tą vaiką - tu, ar auklė, tarnaitė... Mes čia nieko naujo neatrandam... Aristokratija, prieš šimtą metų būtent taip augino savo vaikučius (tik kad nebuvo galimybės išnešioti..). Tačiau...vienas žymiausių aristokratų/poetų Puškinas nerašė eilių mamai... o rašė tarnaitei, auklei... kaimo močiutei.. Kažyn.. kodėl ta motinystė yra taip išaukštimama.. gal dėl to, kad žinai, gerai žinoti.. kad šalia tavęs yra žmogus, kuris tave myli taip, kad yra pasiruošęs atiduoti už tave gyvybę - rupintis, aukotis, nemieguoti naktimis, praleisti tą vakarinį vaidinimą teatre...) na čia žinoma nuplaukiau filosofiškai

Ir dar kodėl taip dažnai sureikšminami tas gimdymas, žindymas, vaiko nešiojimas.. Juk kaip rašė Leonsija - gyvenime, auginant vaikus yra daaug daugiau dalykų...ir būtų taip lengva, jeigu kūdikį užtektų tik pagimdyti ir išmaitinti krutimi . Pasakyčiau paprastai - sekmingas, natūralus gimdymas, kai veikia visi teisingi hormonai ir gimsta kūdikis, tiesiai mamai į glėbį - tai yra nepamirštama patirtis mama, kuri sukuria visą koktailį moteriškų hormonų, kuri padėda mamai ir kūdikiui prisirišti vienas prie kito... Tas pat su žindymu - yra hormonų, kurie veikia būtent taip ir paskatina mamos ir kūdikio abipusį prisirišimą. Tai - gera meilės pradžia, kopėčiai, kurie padėda mamai ir vaikeliui įsimylėti vienas į kitą... pagristi hormonais. Kadangi mes žmones, mes ir be tų hormonų galim mylėti, auginti globoti, ypatingai savo kūną ir kraują, savo vaikus.. Tačiau ar mes tokios tobulos ir mylinčios, kad galim sau leisti atsisakyti tos natūralios paramos, kurį suteikia mums gamta?