Sofi Oksanen Valymas
Paklausit , kodėl Valymas?
Žmonės visuomet stengiasi apsivalyti, šitaip knygos pavadinimą aiškina knygos Valymas autorė ekscentriška, suomiškas ir estiškas šaknis turinti Sofi Oksanen.
Valymas tai Stalino aukų trėmimas į Sibirą. Išsivalyti pirmiausia siekia prievartą, smurtą ir kaltę patyrę asmenys.
Romano veiksmas rutuliojasi mūsų kaimyninėje šalyje Estijoje, neseniai paskelbusioje nepriklausomybę. Pasakojama dviejų kartų moterų istorija, dviejų moterų lūpomis : Alvydės, kurios sąžinę slegia pokario metais įvykusi artimųjų išdavystė , bei netikėtai į jos namus užklydusios Zaros, prekybos žmonėmis aukos, bėgančios nuo sąvadautojų. Skaitant paaiškėja, kad šių abiejų moterų likimai glaudžiai tarpusavyje susiję.
Prekyba žmonėmis, žiaurus sąvadautojų smurtas (skaitydama tuos epizodus prisiminiau Wassmo knygą Stiklinė pieno, tik Valyme, mano nuomone, viskas pateikta kur kas įtikinamiau). Moteriškas pavydas. Pokaris su savo baisumais ir žiaurumais, prievarta, trėmimais į Sibirą. Vyrų ėjimas į mišką, ir tų vyrų šeimų terorizavimas bei smurtas prieš jas. Išdavystė. Romane paminėta netgi Černobilio avarija su savo pasekmėmis.
Tai istorija, parodanti pokario metus, sovietmetį turbūt kur kas žiauresnį, negu, kad mes dažnai įsivaizduojame. Kadangi rašoma apie mūsų kaimynę šalį , skaitant visąlaik mane lydėjo mintis tai reišktų, kad panašiai viskas, matyt, buvo ir pas mus, Lietuvoje
Ne vien tik vežimai į lagerius gyvuliniais vagonais...
Šis romanas išties šokiruojantis ir prikaustantis. Beje man pasirodė, kad autorė lyg ir nepiktnaudžiauvo žiauriomis scenomis, kaip kad pasitaiko kartais kitose knygose. Tokių scenų buvo, bet, rodos,tik tiek, kiek reikia. Ir viskas apgalvota iki smulkmenų. Netgi ta musė ant viršelio nugarėlės, kurią radau tiktai perskaičiusi knygą ...
Pabaigai vienas mane visgi prajuokinęs knygos epizodas:
Kai Alvydė atvažiavo į gimdymo namus, rusės moterys šaukė: Batiuška Lenin, pomogi mne! . Nesuprantančioms išversiu - čia taip gimdyvės gimdymo metu šaukėsi Lenino pagalbos: Tėtuši Leninai, padėk man!. Ir tokių vietų, kai žmonės šaukėsi Lenino pagalbos, jį tarsi sudievindavo, buvo ne viena. Visgi tas juokas turėtų būti gal ir pro ašaras, turint omeny, kiek stipriai žmonės buvo paveikti komunistinės propagandos, pararadę sveiką protą ir savastį.
Manau, tai knyga, kurią tiesiog būtina perskaityti. Stipri, gera knyga. Labai ją rekomenduoju
šiaip (nesijuokit 
noriu tos, noriu anos. t
Aš ateinu pas jumi nieko neskaitanti, nežinau kas atsitiko, bet net knygos į rankas nesinori paimti. Matomai, toks periodas. 
)
