Fraktalai-bioenergetiniai piešiniai

Gudrene,nu sitas daug daug lengvesnis ir atrodo Atsipalaidavus matyt buvai

mane irgi žalia vargina, mano pati nemėgiamaidsia spalva , ištraukiau ir sakau ir vėl.............., beje tą trečią kaip piešiau labai išnorėtą , tik gale jau baiginėdama pastebėjau,kad spalvinau tik po vieną gardelę su viena spalva užsisvajojus turbūt

kažin ką tai reiškia nekišu nosies į spalvų reikšmes kol nenupiečiau 21

Ačiū, Linkon.

Aš kaip tik, priešingai, stengiuosi iš paskutiniųjų laikytis taisyklių, nepatekti į apkalbų akiratį, nesukelt niekam pavydo, nieko neprovokuoti, ir t.t. Bet... man labai sunku. Ypač dėl kasdienių dalykų, taip vadinamo gyvenimo būdo. Aplinkiniai manęs nesupranta. Ypač vestuvių klausimu. Na, niekada nemačiau savęs baltas suknele, niekada nesvajojau tekėti, ir dabar nejaučiu poreikio. Tiesa, su jokiu vyriškiu negyvenu, tačiau asmeninį gyvenimą turiu. Kai pasakau, kad nenoriu tekėti, tai manęs nesupranta. Taip pat retas supranta, kodėl pinigus laikau tik materialine vertybe, o nesu prie jų prisirišusi. Man sudėtingiausia bendrauti su moterišku kolektyvu.... nemėgstu apsipirkinėti, parduotuvėse lankausi retai, jei maisto prekės - perku žaibiškai, jei knygynas - galiu šmirinėt kelias valandas. Vaikystėje turėjau vieną lėlę, kuriai nuroviau galvą, išdūriau akis, nukirpau blakstienas ir išploviau sintetinius plaukus. Man nebuvo įdomu žaisti. Žaislai apskritai. Mėgau ir tebemėgstu skaityti. Verkiau, kai neleido lankyti smuiko pamokų. Verkiau, kai neleisdavo skaityti tiek, kiek norėjosi. Nervinuosi ir dabar, kai buitis užgožia man svarbesnius dalykus. Gandų nešiojimas labiausiai erzinanti veikla - šalinuosi kolektyvo būtent dėl to. Draugai ir šeima pyksta, kai bandau nuo jų atsiriboti. Man to reikia. Kad galėčiau kvėpuoti. Pyksta, kai pasineriu į savo veiklas. Man dažniausiai norisi likti nepastebimai. Bet visi likusieji musėt įsivaizduoja kitaip......................... Et. Labai stengiuosi linksėti galvą ir pritarti kitiem, kad nesuktų galvos. Darbe pasakė, kad net nebandyčiau rodyti iniciatyvos, nes jei aš padarysiu, tai ir kitiems lieps. Aplink liūdesys. Labiausiai erzina toks dalykas - nesifotografuoju niekur. Nemėgstu. O visi kritikuoja mano kelionių ir kitas foto. Jų paprastai vos kelios. Net jei ir ilga kelionė. Nelabai suprantu, kodėl turiu aplink viską fiksuoti. O juolab save? Kam to reikia. Ar kam daugiau plaukų ant galvos užaugs, jei būsiu nuotraukoj? Čia tik keli pavyzdžiai. Kasdien tokių smulkmenų begalės.... Tai mane ir kartais stebina, kartais net neprisimenu, kartais pakeliu antakį.... Labiausiai noriu turėti savo gyvenimą, apie kokį svajoju. Tačiau žmonės aplink mane kartais įtraukią į savo slogią aplinką ir prisega sparnus Gal todėl mano paišymuose tiek daug visokių raizgalynių, formų ir t.t.

Atsiprašau už tiradą. Tiesiog... manau, kad gal čia būsiu suprasta. Aš net apie knygas neturiu su kuo padiskutuoti realiame gyvenime - žmonės aplink mane verda savo gyvenimuose. Jiems ir neturiu rūpėti. O diskusijos apie kosmetiką ir t.t - mane vargina, aš stengiuosi, bet man tai nėra aktualu....

man atvirksciai patinka zalia,todel paemusi jos atspalvi,visad stengiuos daugiau spalvint ja,nei kita spalva

Atsiprašau už tiradą. Tiesiog... manau, kad gal čia būsiu suprasta. Aš net apie knygas neturiu su kuo padiskutuoti realiame gyvenime - žmonės aplink mane verda savo gyvenimuose. Jiems ir neturiu rūpėti.

Modestina,gal frakatalų piešimas padės ištrūkti iš uždaro rato..Linkiu sėkmės ir kuo mažiau klausytis ką kalba aplinkiniai

aš irgi sąmoningai nesigilinu dabar , bet užsiėmimas uždega, ir galbūt net kaune mielai sudalyvaučiau seminare

suprasta

ačiū kada nors visi stereotipai išnyks stereotipinis mąstymas taip pat.

Modestina, turbūt praėjusiame gyvenime buvai vyras Man irgi sunku bendrauti su moterimis, mano artimi draugai- vien vyrai.

http://subscribe.ru/...he-tvorchestvo/ Pažiūrėkit- nauja meno rūšis, panaši į fraktalus

žinai skaitau ir galvoju,kad aš rašau , mes kaip buvom su vyru spektaklyje urvinis žmogus, tai jis pasakė taip....viskas teisybė, bet mūsų šeimoje daugumas dalykų (žinoma ne visi) atvirkščiai , nekenčiu parduotuvių, nemėgstu matuotis, todėl viską perku internetu, nemėgstu fotografuotis, kaip reikia rasti savo foto aš jos nerandu, nes aš jų neturiu , nebent dokumentinės , maisto prkes perka vyras mano darbas surašyti ko reikia ir t.t Bet aš mėgstu draugijas bendraminčių , pasimatymus , susimatymus su "savais"

gal... net nežinau.. ) geriausi draugai - vyrai, taip. moterys kažkodėl junta konkurenciją ir šnypščia. Arba ieško naudos. pamenu, kaip vienam darbe buvo: ant kabineto durų pakabino lentelę su klaida mano pavardėje. visą mėnesį ar net daugiau naujame darbe sveikinosi didžioji dalis kolektyvo, maloniai bendravo, netgi paklausdavo, kaip jaučiuosi, ar man viskas aišku - jau ėmiau galvoti, kad va, ir čia, žmonės geba kultūringai, šiltai ir paprastai bendrauti. o pasirodo.... juk klaidingai užrašyta pavardė buvo tokia pati kaip vieno itin aukšto valdininko... kai išaiškėjo, kad jokiais giminystės saitais nesusijusi, tai beliko vos 2 - 5 bendraujantys iš tiesų nuoširdžiai asmenys.... )) kuriozai.

beje, ar jūsų niekada darbe neklausė apie plastines operacijas? pavyzdžiui, biusto: "kiek mokėjai už krūtinės pasididinimą, nes tavo figūrai, mes taip nusprendėm kolektyve, tavo papai per dideli". čia pietaujant tokį klausimą uždavė. ) ech... gyvenimas žavus!