Įkraunama...
Įkraunama...

Išsiliejimo skyrelis 3

verysad.gif labai labai liūdna... angel_sadangel.gif cray.gif
Atsakyti
..taip.yra viena vienintele iseitis..

S U S I T A I K Y T I..


tik KAIP?
Atsakyti
QUOTE(euphoria_mi @ 2010 11 24, 15:56)
o juk mokė mus,kad VISADA yra kokia nors iseitis..VISADA...

melas.


Tavo atveju išeitis - besąlygiškai mylėt SAVO vaiką, kad ir koks jis būtų.
Užsiimt ugdymu. Tai daug reiškia tokių vaikų gyvenime, nes vaistų kaipo tokių šiai ligai lyg ir nėra. Ir ne liga tai, o sutrikimas.
Logopedai, mankštos, masažai, baseinai, sanatorijos, vrc - daug darbų tavęs laukia smile.gif
Nėra kada nuleist rankų 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(A.B.C. @ 2010 11 24, 14:04)
Tavo atveju išeitis - besąlygiškai mylėt SAVO vaiką, kad ir koks jis būtų.
Užsiimt ugdymu. Tai daug reiškia tokių vaikų gyvenime, nes vaistų kaipo tokių šiai ligai lyg ir nėra. Ir ne liga tai, o sutrikimas.
Logopedai, mankštos, masažai, baseinai, sanatorijos, vrc - daug darbų tavęs laukia  smile.gif
Nėra kada nuleist rankų  4u.gif  4u.gif  4u.gif

Taip. Butent tai ir bandau dabar daryti..Pradedu...Rytoj i vrc mums...

Išgyvensiu. Žinau,kad Dievas neduos man daugiau, nei galiu pakelti, bet norėčiau,kad Jis taip labai manim nepasitikėtų....
Atsakyti
Ir vėl aš.. Ir vėl lieju širdgėlą. Vėl liejasi ašarų upeliai. Tikiuosi niekas labai nesupyks, kad savo bėdas aprašysiu dvejose temose. Ji tinkama ir pas "tėčius", bet ten mažai lankomumo.. O man taip reikia išgirsti ir kitas nuomones..

Taigi..

Situacija tokia, kad turiu draugą beveik 8 metai. Viskas buvo kaip ir gerai, bet jau apie mėnesį išgyvenam kažkokią krizę. Suabejojo ką jaučia man - meilę ar prisirišimą. Kalbėjom daug, priėjo išvados, kad turbūt myli ir nori būt su manimi. Tas pokalbis buvo lyg lietus iš giedro dangaus, tad gal todėl aš iki šiol pilnai neatsigavau. Nors po to jo jausmų pasimetimo ir susitaikymo tikrai pasitaisė mūsų reikalai lovoje
Užvakar kalbėjau, kad man sunku juo pasitikėti. Jis yra uždaras žmogus. Nemoka išreikšti jausmų, mastymų ir t.t. O aš vis prisigalvoju kažkokių nesąmonių po to jo pokalbio.
Vakar vėl prasidėjo pokalbiai, tiksliau, kol dirbo - sms'inimai. "Kažkaip negerai jaučiuosi po vakar. Nežinau kas man darosi ir ko trūksta. Atrodo turiu viską, ko galima dar norėt".. "Noriu, kas nenorėčiau to, ko noriu".. "Nenoriu tavęs prarast. Žinau, kad tokios geros nerasiu. Gal man ta krizė jau ar kas (tipo ta kur apie 30 vyrų metus būna). Nežinau. Tik žinau, kad tu man reikalinga kad ir kaip yra".. Na ką, grįžo namo. Kalbėjo priglaudęs mane.. "Neturiu jokios meilužės, niekas nėra kritęs į akį.. bet norisi kažko kitos, pažiūrėti koks jausmas su kita". Vakar vėl slydo gyvenimas iš po kojų. Vėl kažkokia nežinia. Vėl abejonės ar mes tai įveiksim ir išliksim "mes", o ne tik "jis" ir "aš". Matydamas mano skausmą, gailėjosi tai atskleidęs. Nors kažkada seniai seniai sakiau, kad tokioje situacijoje norėčiau iš kart žinoti kaip yra. Tik vakar suvokiau, kad tas žinojimas labai jau skaudus. Taip, gal pliusas jam, kad jis pasakė kaip jaučiasi, o ne tiesiog "suko į kairę", bet man nuo to ne geriau. Vakar po visų išsiverkimų, nusiraminimų ir bandymų ieškoti išeities (kad ir savaitgalį ėjimas jam į kokį barą ir "grobio" paieškos pasirodė didžiausia nesąmonė. Neįmanoma taip imti, išjungti jausmus, žinojimą, kad namie esu aš.. Tiesiog pati laksčiau, kai buvom išsiskyrę metams laiko ir man prireikė kažkiek laiko kol galėjau atsipalaiduoti) man šovė mintis pabandyti trise. Esu buvusi su mergina, tad taip va kažkaip ir sugalvojau, kad atseit tokiu būdu neskaudintumėm vienas kito. Pusiau juokais pusiau rimtai sugalvojom ieškoti tos trečios. Užsiregistruoti kokiam suaugusių puslapyje ar panašiai.
Bet sako rytas už vakarą protingesnis ir šiandien man nuo tokios minties darosi bloga. Negaliu įsivaizduoti savęs šalia, kai jis liečia kitą. Tai nėra mano svajonė, troškimas ar fantazija. Jaučiu, kad man tai būtų tarsi kažkoks lipimas per save, kad išsaugoti "mus". Aš to negaliu padaryti. Aš negaliu jo įsivaizduoti, nei būnant trise, nei jam sukant į kairę Nežinau ar įstengčiau tai pamiršti ir gyventi toliau. Nebežinau, kaip išsikapstyti iš šios krizės. Jis aiškina, kad manyje viskas gerai, kad čia jam kažkas užėjo. O kodėl nesupranta. O aš myliu. O aš taip myliu tą žmogų. Neabejoju tuo nei kiek. Bet nežinau kaip tai ištverti. Nežinau, ar įmanoma vėl gyventi normalų gyvenimą. Nežinau, ar meilė gali viską įveikti.. Nebežinau ar jam pavyks manęs neprarasti.. Man taip sunku.. Per sunku..
Atsakyti
QUOTE(So_sorrow @ 2010 11 24, 15:28)
Ir vėl aš.. Ir vėl lieju širdgėlą. Vėl liejasi ašarų upeliai. Tikiuosi niekas labai nesupyks, kad savo bėdas aprašysiu dvejose temose. Ji tinkama ir pas "tėčius", bet ten mažai lankomumo.. O man taip reikia išgirsti ir kitas nuomones..

Taigi..

Situacija tokia, kad turiu draugą beveik 8 metai. Viskas buvo kaip ir gerai, bet jau apie mėnesį išgyvenam kažkokią krizę. Suabejojo ką jaučia man - meilę ar prisirišimą. Kalbėjom daug, priėjo išvados, kad turbūt myli ir nori būt su manimi. Tas pokalbis buvo lyg lietus iš giedro dangaus, tad gal todėl aš iki šiol pilnai neatsigavau. Nors po to jo jausmų pasimetimo ir susitaikymo tikrai pasitaisė mūsų reikalai lovoje
Užvakar kalbėjau, kad man sunku juo pasitikėti. Jis yra uždaras žmogus. Nemoka išreikšti jausmų, mastymų ir t.t. O aš vis prisigalvoju kažkokių nesąmonių po to jo pokalbio.
Vakar vėl prasidėjo pokalbiai, tiksliau, kol dirbo - sms'inimai. "Kažkaip negerai jaučiuosi po vakar. Nežinau kas man darosi ir ko trūksta. Atrodo turiu viską, ko galima dar norėt".. "Noriu, kas nenorėčiau to, ko noriu".. "Nenoriu tavęs prarast. Žinau, kad tokios geros nerasiu. Gal man ta krizė jau ar kas (tipo ta kur apie 30 vyrų metus būna). Nežinau. Tik žinau, kad tu man reikalinga kad ir kaip yra".. Na ką, grįžo namo. Kalbėjo priglaudęs mane.. "Neturiu jokios meilužės, niekas nėra kritęs į akį.. bet norisi kažko kitos, pažiūrėti koks jausmas su kita". Vakar vėl slydo gyvenimas iš po kojų. Vėl kažkokia nežinia. Vėl abejonės ar mes tai įveiksim ir išliksim "mes", o ne tik "jis" ir "aš". Matydamas mano skausmą, gailėjosi tai atskleidęs. Nors kažkada seniai seniai sakiau, kad tokioje situacijoje norėčiau iš kart žinoti kaip yra. Tik vakar suvokiau, kad tas žinojimas labai jau skaudus. Taip, gal pliusas jam, kad jis pasakė kaip jaučiasi, o ne tiesiog "suko į kairę", bet man nuo to ne geriau. Vakar po visų išsiverkimų, nusiraminimų ir bandymų ieškoti išeities (kad ir savaitgalį ėjimas jam į kokį barą ir "grobio" paieškos pasirodė didžiausia nesąmonė. Neįmanoma taip imti, išjungti jausmus, žinojimą, kad namie esu aš.. Tiesiog pati laksčiau, kai buvom išsiskyrę metams laiko ir man prireikė kažkiek laiko kol galėjau atsipalaiduoti) man šovė mintis pabandyti trise. Esu buvusi su mergina, tad taip va kažkaip ir sugalvojau, kad atseit tokiu būdu neskaudintumėm vienas kito. Pusiau juokais pusiau rimtai sugalvojom ieškoti tos trečios. Užsiregistruoti kokiam suaugusių puslapyje ar panašiai.
Bet sako rytas už vakarą protingesnis ir šiandien man nuo tokios minties darosi bloga. Negaliu įsivaizduoti savęs šalia, kai jis liečia kitą. Tai nėra mano svajonė, troškimas ar fantazija. Jaučiu, kad man tai būtų tarsi kažkoks lipimas per save, kad išsaugoti "mus". Aš to negaliu padaryti. Aš negaliu jo įsivaizduoti, nei būnant trise, nei jam sukant į kairę Nežinau ar įstengčiau tai pamiršti ir gyventi toliau. Nebežinau, kaip išsikapstyti iš šios krizės. Jis aiškina, kad manyje viskas gerai, kad čia jam kažkas užėjo. O kodėl nesupranta. O aš myliu. O aš taip myliu tą žmogų. Neabejoju tuo nei kiek. Bet nežinau kaip tai ištverti. Nežinau, ar įmanoma vėl gyventi normalų gyvenimą. Nežinau, ar meilė gali viską įveikti.. Nebežinau ar jam pavyks manęs neprarasti.. Man taip sunku.. Per sunku..

jetau..
žmonės serga, miršta, vyksta karai, badas.. O jus gyvenate turėdami vienas kitą ir vistiek kažkokie nelaimingi... aisku, suprantu, kad kol pati to nepatiriu-tai ir nesuprasiu, bet vistiek...

Meilė tikrai gali viska..
jei as sugebu mylėti neįgalų vaiką,jus turite sugebėti mylėti... savo gyvenima. Ir neleisti niekam jo sugriauti...Nesvarbu ar liksite su juo ar ne-svarbu,kad butumet laiminga..Kazkaip, kazkokiu budu...
taigi manau širdis jums vistiek padiktuos kaip elgtis..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo euphoria_mi: 24 lapkričio 2010 - 15:45
QUOTE(euphoria_mi @ 2010 11 24, 14:40)
jetau..
žmonės serga, miršta, vyksta karai, badas.. O jus gyvenate turėdami vienas kitą ir vistiek kažkokie nelaimingi... aisku, suprantu, kad kol pati to nepatiriu-tai ir nesuprasiu, bet vistiek...

Meilė tikrai gali viska..
jei as sugebu mylėti neįgalų vaiką,jus turite sugebėti mylėti... savo gyvenima. Ir neleisti niekam jo sugriauti...Nesvarbu ar liksite su juo ar ne-svarbu,kad butumet laiminga..Kazkaip, kazkokiu budu...
taigi manau širdis jums vistiek padiktuos kaip elgtis..


Paskaičiau apie Jūsų sunkumus. Stiprybės Jums. Begalinės stiprybės.

Kiekvienas skausmas yra skausmas. Taip yra skaudesnių, sunkesnių. Bet kol nepatiri skaudesnio, atrodo kitaip. Aš gal jau tiesiog išsekau per tą mėnesį. Pavargau nuo nuolatinio pergyvenimo.. Nežinau.. Paskaitai štai kad ir jūsų išgyvenimus ir atrodo š.. čia kažkoks pas mus, o ne bėdos. Tereikia, tik susivokti ko ir kaip nori. Juk mylim, norim būt kartu. Tai naker viską tik apsunkinam? Bet vis tiek skauda.. Vis tiek nežinai ką daryti.. Vis tiek rodos taip pat dūžti į milijonus smulkių šukių..
Atsakyti
QUOTE(So_sorrow @ 2010 11 24, 15:57)
....Tereikia, tik susivokti ko ir kaip nori. ...

Būtent - reikia susivokti... Paanalizuokite savo tarpusavio santykius. Jums - viska sbuvo gerai. Vadinasi jūs pilnai tsiskleidėte santykiuose. Jam - negerai, vadinasi jūsų santykiai jį trikdo... Virtualiai čia nieko nepatarsi, reikia daug informacijos... Galiu pasakyti taik tiek, kad JUMS reikia ne verkti, ne scenas kelti, ne nusileidinėti ar trečia asmenį į lovą guldytis, o paprasčiausiai IŠGIRSTI ką sako mylimas žmogus. Ne tik klausyti bet ir IŠGIRSTI. Tai ne taip paprasta. Nes dabartinėj jūsų krizinių santykių metu jūs rizikuojate nukrypti į kraštutinumus. Tikėtina, kad jūsų draugas taip nori jus paspausti, kad - įgautų daugiau laisvės, arba įgautų daugiau valdžios jūsų santykiuose, kad galėtų daugiau kontroliuoti jus (beje - tas jau vyksta, nes jūs bandote "perlipti per save", kad tik jam įtiktumėte). Ir panašu, kad jis gali imti psichologinio ir emocinio spaudimo, nes dabar jis ŽINO, kad jūs paniškai bijote jo netekti ir sutiksite su bet kokiomis jo sąlygomis...
Aš tą jau pergyvenau -- ir jau žinau, kad TAI buvo didžioji klaida mūsų bendrame gyvenime. Nes tada, kai aš saviškui nusileidau, paklusau, pataikavau ir žeminausi -- visiškai subyrėjo mūsų šeima.
Jūsų draugas - kaip mažas vaikas - dabar bando ribas, kiek jūs leisite jam atitolti, kiek leisite išsikeroti... Jei neleisite - jis dar labiau maištaus, o jei leisite - iš karto ant galvos užsilips...
Jei galvojate, kad su tuo žmogumi norite nugyventi visą gyvenimą -- mylėkite SAVE, nepaminkite SAVO orumo, pasakykite jam -- mielasis, tau reikia susivokti savyje, suprasti ko TU nori, o aš tau galiu padėti ir palaukti. Bet aš NESIKEISIU, nes aš esu AŠ. Jei pasikeisiu - nebebūsiu ta MOTERIS, kurią tu pamilai, ir tu nustosi mane mylėti...
Atsakyti
QUOTE(Vilusa @ 2010 11 24, 15:27)
Būtent - reikia susivokti... Paanalizuokite savo tarpusavio santykius. Jums - viska sbuvo gerai. Vadinasi jūs pilnai tsiskleidėte santykiuose. Jam - negerai, vadinasi jūsų santykiai jį trikdo... [...]


Tame ir problema, kad jis aiškina, jog viskas gerai. Kad jam nieko netrūksta manyje. Kad esu gera ir geresnės neras. Vakar vis klausiau, gal tas jį pastūmėjo norėti laisvės, gal anas.. Bandžiau išsiaiškinti kur problema. Bet jis sako, kad jos nėra. Tiesiog taip užėjo ir viskas.
Šiandien netikiu, kad galėčiau perlipti per save.. Gal kažkada ir esu užsiminusi apie "trise", tada jam ta idėja nepatiko. O aš taip galėčiau, tik žinant kad čia abiejų noras patirt kažką naujo, o ne kaip dabar griebimasis šiaudo.
Vakar galvojau vienaip.. Šiandien galvoju, kad arba jam reikia manęs, arba kitų. Negali visko turėti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo So_sorrow: 24 lapkričio 2010 - 16:51
QUOTE(So_sorrow @ 2010 11 24, 16:45)
...Šiandien galvoju, kad arba jam reikia manęs, arba kitų. Negali visko turėti.

Teisinga kryptis -- taip ir laikykitės thumbup.gif Dabar jūs turite būti tvirtai žinanti ko norite, o jis - galiausiai apsispręs nurimęs... Viskas - tik į gerą.
Atsakyti
Myliu ir nenoriu prarasti, bet lipti per save negaliu.. Jis sako, kad problema jame, o ne manyje. Tad turbūt tik jis pats turi apsispręsti. O aš nekeliu scenų. Nerėkiu ir kitaip nesidraskau. Tik daug kalbu.. Viską analizuoju.. Taip ašaros vakar liejosi laisvai, bet pati buvau gan rami.. Tik kalbėjau, kalbėjau. O jis toks žmogus. Nežinau nei kaip apibūdinti. Nerodantis jausmų ir gal net nelabai mokantis pats savyje juos suprasti ar pasakyti kitam. Aš klausiu vienaip, kitaip.. Kalbu, lyginu situacijas, tiesiog ieškau už ko užsikabinti, kad suprasti.. O jis nieko nežino..

Vakar po to jo pasakymo pasimečiau ir tikrai turbūt panašiai kaip ir jis nieko nežinojau.. Nieko nesupratau. Bet aš jam sakiau savo mintis. Sakiau ir kad skauda, kai jis prisiliečia prie manęs ir kad skauda, kai jis atsitraukia. Kad nesuprantu kada skauda labiau.. Tokių prieštaringų minčių ir jausmų buvo begalė.. O jis tyli.. Jis nežino.. Jis nesupranta.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo So_sorrow: 24 lapkričio 2010 - 16:56
QUOTE(*Naktis* @ 2010 11 24, 01:43)
O draugių gerų irgi nelabai yra?  verysad.gif



pazystami, o drauges kitame mieste gyvena.
Atsakyti