Išsiliejimo skyrelis 3

kas geras? vyrs geras? nebent kai iseina ryte i darba is namu... as jokio jo gerio nepastebejau...

Oi nesąmonę pritaisiau iš to jaudulio

Geras tu, žmogus, laumiux, bet....

Laumiux, dėl vairavimo - siūlau sėsti važinėti su kokia MOTERIMI. Jos daugiau kantrybės turi, kultūringiau pastabas išsako, nesumenkina kito žmogaus iki begalybės.

Aš išsilaikiau teises bene prieš 10 metų. tai padaryti paskatino KRIKŠTO MAMA, pati kelis kartus davusi man savo mašiniuką pamalti po miško keliukus Visą laiką skatino ir gyrė. Akcentuodavo tai, ką padarau gerai, nors pastebėdavo ir klaidas. Tais pačiais metais išsilaikiau teises žiemą. Išsilaikiau - ir padėjau ant lentynos. Praktikos buvo nulis.

Prieš 4 metus nusipirkom mašiną grynai man vairuoti. Pirkom senučiuką patrešusį Opelį (kad jei sukulsiu - gaila nebūtų). Nusipirkom gruodį ir... iki gegužės mėnesio jis stovėjo nejudinamas Bijojau žiauriai net artyn prieiti, nes pirmą kartą parsivarius mašiną susisodinau vyrą, jo tėtį ir važiavom iki mano vaiko auklytės Užgesau pirmą kartą jau kieme - vidury didžiausios balos. Antrą kartą užgesau sustojusi prie sankryžos. Kai teko važiuoti tarp mašinų kiemo įvažiavime - sustojau ir leidau vairuoti vyriškiams, nes nebepakenčiau jų dūsavimų ir kitų replikų, drebėjau visa kaip epušės lapas.

Kaip jau minėjau, antrą kartą prie vairo sėdau po gero pusmečio, prisikalbinusi kartu pavažinėti DRAUGĘ, kuri turėjo teises, anksčiau buvo gera vairuotoja, bet jau keletas metų neturėjo mašinos. savaitę kasdien sukom ratus po mano mikrorajoną - iki parduotuvės, iki darželio, iki ligoninės... cirkų buvo visokių - ir benzinas vidury kelio baigėsi, ir akumuliatorius išsikrovė, ir nepasukau, kur reikėjo, ir per lietų praeivius maudžiau... Bet viskas vyko su auksine mano draugės kantrybe, iš jos girdėjau tik padrąsinimus.

Po savaitės pas mane buvo atvažiavusi SESUO (jaunesnė 12 metų, studenčiokė, neturinti teisių ir nemokanti vairuoti). Buvo ilgasis savaitgalis, nuostabus oras, leptelėjau jai juokais, kad gerai būtų nuvažiuot nusipirkt mėsainių. Tikėjausi, kad ji išsigąs, o ji, net nemirktelėjusi, sutiko Nebuvo kur trauktis - važiavom. Važiavom man nevažinėtu keliu, ji sėdėjo tvirtai įsikibusi į durelių rankeną bet neišgirdau nei vieno priekaišto Vėl neapsiėjom be nuotykių - pora kartų neįvažiavom į reikiamą posūkį - bet ir vėl niekas manęs višta nevadino

ir po to ilgą laiką prieš sėdant į mašiną man reikėdavo nuodugniai išsistudijuoti maršrutą žemėlapyje, nusiteikti prieš valandą iki važiavimo. Išlipus iš mašinos kojos drebėdavo ir būdavo toks jausmas, lyg būčiau bėgusi kelis ratus aplink stadioną... bet - nebuvo ktos išeities - vairavau.

Nuo spalio mėnesio pradėjau kasdien vežioti vaiką į darželį (15 min. kelio automobiliu) ir pati važinėti į darbą. Visada VIENA. Tik tada po truputį atsipalaidavau. Dabar jau važiuoju normaliai, vairavimo stažas - treji metai. Klaidų pasitaikydavo ir anksčiau, pasitaiko ir dabar. bet - kai važiuoju viena - vairuoju DAUG GERIAU negu tada, kai šalia sėdi koks nors "komentatorius".

Taip kad - neprarask vilties ir būtinai įsigyk teises - tai pirmas žingsnis į išsilaisvinimą. Visokį - tiek fizinį, tiek dvasinį.

...bet geroms mergaitems - dangus, o ne tokioms geroms - viskas be to, per prievarta geras nebusi... vyrams reikia, kad moteris butu dama svetaineje, seimininke virtuveje ir kekse lovoje. bent 1 punkto neispildai, zinok, kad didele tikimybe, jog vyras ieskos kas uzpildo ta tavo spraga...

Uoj, nu, demagogija... As panasiu patarliu daug galiu prirasyt.

kokia demagogija? Laumiux pavyzdys labai aiskiai parode, kad, jei nesi kekse lovoj, tai, kad ir kokia gera seimininke esi, bet tratinsiu as filipiniete...
turi geru ptarimu, tai rasyk, tikrai butu idomu ir gal naudinga paskaityt.

Patarimu sociai prirasyta ir be manes, tik atsirinkti zmogui reikia, kas naudinga. Nemanau, kad vien seksualinis nesuderinamumas cia esme.

Butas priklauso abiems. Paskola - jo vardu. Todėl jis ir norėjo skirdamasis perrašyti tą jam priklausančio buto pusę dukrytei, o pats a lia mokėti paskolą bankui. Visi kiti mokesčiai būtų tekę man. Bankas suabejojo, kiek ilgai jis mokės paskolą už turtą, kuris jam nebepriklausys, todėl sutikimo nedavė. Bankui nesutikus, teismas neišskyrė.
Kol kas moka viską, išskyrus mano telefoną. Net už darželį. Maisto - sudarau produktų sąrašą, ir nuperka. Vaiką daugiau rengiu aš. Ir maisto kartais nuperku.
Papildyta:


Aš panašiai ir suprantu. Ir nebemiegu jau.
Bet pasiruošti reikia. Va, nubyrėjo šiek tiek papildomų pinigėlių - vadavau sergančią mokytoją. Iš pradžių ketinau už juos pirkti iš kolegės padėvėtą sekciją vis dar mūsų butui, bet paskaui pamaniau, kad išeidama jos neišsinešiu, vyrui jos nerekia, tai tuos pinigėlius dėsiu į kitą sąskaitą. Nežinau, kiek tiksliai gausiu už tą pavadavimą. Bet jei 500 - vadinasi mano buvimo čia laikas sutrumpės vienu mėnesiu. Jei dar kur ką pavyks užsidirbti - dar greičiau.
Aš skaičiau išsiskyrusių moterų mintis šiame forume. Aišku, nerviškai lengviau. Bet pinigėliai iš dangaus nebyra. Tai reikia bent jau pradžiai pasikaupti, kol tokios galimybės yra.
O išėjusi pagaliau galėsiu pradėti jį užmiršinėti.
Nors tikrai ne idealas, ne tobulas, bet toks savas ir man... mielas

Savigarba Lietuva atsiskirdama nuo Rusijos irgi parodė savigarbą. Ir ką dabar turime? Arba ne visi galime išgyventi iš savo darbo be papildomų darbų, arba lekiame į užsienius...
Papildyta:

Gal su damos pozicija man sunkiau buvo
Bet kiek mačiau jos nuotrauką (kaip tik šalia maniškio sėdėjo) - tai išvaizda dar už mano baisesnė: plaukeliai nutriušę kaip nusvilę, dantys dideliausi - kaip vargonai, nosis - kaip už trečioką agurkas (cituoju Žemaitę). Rankoje - alaus butelis, ant stalo - praimta vodke. Kam jam mano viralai, jei jie ten "puotavo" ant stalo prisidėję dėžių su pirktine mišraine
(čia buvo fotkės iš Amerikos. Iš vizito į Filipiniją nieko neklausiau ir nežiūrėjau).

Labutis mergaites,siandien man laisva namie,pagaliau vaika nuveziau i mokykla,po 2savaiciu atostogu namie,ir vyras isejo i darba,tai tinginiauju..reikia tvarkytis o taip nesinori..planuoju pas mama vaziuot,prie kompo pasedet..vakar vyras pries einat mieggot apkabino ir pasake,kad padarys man sia savaite kompiutery,jis turbut galvoja kad man nuo to depresija..o gal jis teisus?kai neturiu su kuom pabendraut,tai dar ir be kompo likau,gal nuo cia ir prasidejo negalavimai mano..
Ir dar vis negaliu atsikratyt mynciu del Anglijos:(ir suprantu kad nieks nelaukia,ir kalbos nulis,bet juk kiek tokiu kaip as isvikes yra?sugalvojau kad reikia aplankyt nuvykt ta saly,tik kur apsistot?na vienu zodziu..

Jums ne geda tokius dalykus rasyt?Jeigu taip vienodai savigarba-tai seskit i kalejima,ten uz dyka valgyt duoda ir komunaliniu moket nereik.O Lietuva atsiskirdama ne nuo Rusijos,o nuo TSRS-ne "parode savigarba",o ATKURE nepriklausoma valstybe.
Dar man keista,kad budama mokytoja,nezinot,kad nera "Filipinijos",o tik Filipinai

O tu nepagalvoji, kad jam 100 kartų mieliau valgyt parduotuvinę mišrainę užgeriant alum, bet su JA, nei 3ų patiekalų vakarienę su tavimi?

Dėl savigarbos, tai neturiu žodžių ir jei taip mąstai, tai nėra ką šnekėt tik dar baisiau pasidarė kokioj aplinkoje gyvena tavo dukra

Bet,panos,kaip ten bekalbėt-Laumiux daro išvadas po truputį.Žiūrėkit-kaupia pinigėlius atsiskyrimui,bando kažką galvot...juk Maskva irgi ne per dieną pasistatė...
ne visos gali per dieną kaip kardu nukirst,oi ne visos.Manau,su laiku ir mintys pradės keistis,tik reikia pasitikėjimo savim įgaut,ir tiek.Sunkiausia yra nukirst tada,kai dar myli-tada ieškai pateisinimų bet kokiam poelgiui.
Manau,kad Laumiux turėtų pasveikt...