QUOTE(wit @ 2011 02 28, 10:06)
savigarbos pas ją -nulis. vyras nesimyli, pasako kad negali į ją žiūrėti, o ji toliau vaidina šeimą ir įsivaizduoja kad iškepus keksą vyro meilę susigrąžins.
labiausiai gaila vaiko. nesupras kas yra šeima , savigarba ir normalūs santykiai. užaugins dar vieną pašluostę kojom.
Nemanau, kad nuo kekso meilė grįš. Nebent kokios stebuklingos šaknelės įdėčiau

, bet ir nuo jos greičiau asilėliu pavirstų...
Dabar aš kepu tik todėl, kad mėgstu tai daryti.
Pirmoji aš jo beveik niekada nešnekinu - jis kada apie vaiką ar taip ką bendro paklausia...
o dėl vilties, kad jis sugrįš. Ji man nedings net išėjus gyventi kitur. Aš tai perkainojau vertybes jo naudai. Gal ir jis kada perkainos, ir rasiu kada laukiantį prie savo išsinuomotos kamurkės su gėlikėm
Ir dar - galite mane vėl vadinti kaip norite, bet ne labai seniai aš girdėjau pasakojimą apie moterį, kuri, žinodama, kad vyras turi kitą ir ruošiasi išeiti, lyg niekur nieko vaidino šeimą, ruošė skanius patiekalus. vyras išėjo (turėjo tokią galimybę). po pusmečio, vieną vakarą grįžusi iš darbo, pamatė "draugelį" prie durų su gėlėm laukiantį. Nežinau, kiek ji pasimaivė, kol atleido, bet priėmė jį atgal, ir, sakė, jis dabar kaip kilimėlis - visur ir visada pildomi tik jos norai, jos žodis šeimolje lemiaimas ir paskutinis.
Aišku, nebūtinai ir man taip bus. Bet viltis - kvailių motina ir miršta paskutinė.