[quote=Skiautelė,2010 11 17, 12:59]
pradžia tikrai buvo daug žadanti.Deja,intrigos neliko net neįpusėjus.Perskaičiau,bet vargu ar rekomenduočiau kam nors
Labas,
Na va, gaila, kad nepatiko.
Man tai tokia ta knyga, chm... senoviška, apie moteriškių gyvenimą.. tokia buvo prie širdies, ir intrigos ten tos pakankamai, kad ir nuspėjamos. O vien Ketė ir Baba tokios, na taip ir nenusprendžiau, ar jos nervina mane, juokina, ar kažkuo patinka.
Na bent man patinka skaityti apie moterų gyvenimus, pageidautina kad būtų tokios alia sagos (Neksės "Ditė", Wassmo "Dina", Fredriksson 'Ana, Hana ir Johana', Gaude "Skortų saulė", Allende "Dvasių namai" ir pan.) - labai gerai pailsiu.
Gal kas nors skaitėte?

Tom Holland Rubikonas
Sudomino aprašymas:
Tomo Hollando Rubikonas suteikia galimybę skaityti istoriją tarsi sukrečiantį mafijos epą.
* Griff Rhys Jones, Books of the Year

Tom Holland Rubikonas
Sudomino aprašymas:
Tomo Hollando Rubikonas suteikia galimybę skaityti istoriją tarsi sukrečiantį mafijos epą.
* Griff Rhys Jones, Books of the Year
Sveikos
Vakar pabaigiau Maggie Stiefvater "Laukimą". Kolkas sakau tik tiek, kad buvo net įdomesnė už pirmąją dalį ir dabar su nekantrumu laukiu trečiosios. Vakare, jei nebus nuotaikos daryt namų darbų, sukursiu žmonišką atsiliepimą.
O šiandien jau apie 100 puslapių Agatos Kristof "Storo sąsiuvinio" perskaičiau. Kolkas nieko dar nesakau, patylėsiu, kol perskaitysiu

Vakar pabaigiau Maggie Stiefvater "Laukimą". Kolkas sakau tik tiek, kad buvo net įdomesnė už pirmąją dalį ir dabar su nekantrumu laukiu trečiosios. Vakare, jei nebus nuotaikos daryt namų darbų, sukursiu žmonišką atsiliepimą.
O šiandien jau apie 100 puslapių Agatos Kristof "Storo sąsiuvinio" perskaičiau. Kolkas nieko dar nesakau, patylėsiu, kol perskaitysiu

Grožinės liter.temoj parduoda Suada- sudeginta gyva.Bet ko tai ji manęs netraukia,turbūt jau tom istorijom persisotinau

40lt nori uz Suada, kazi, ar verta?
QUOTE(linamog @ 2010 11 17, 15:47)
40lt nori uz Suada, kazi, ar verta?
Asmeniškai aš už tokią knygą tiek nemokėčiau - man ji įspūdžio nepadarė


William Styron. Sofi pasirinkimas. Perskaičiau didžiausią ir įspūdingiausią W. Styrono romaną. Ne tiek jau daug knygų sudomina savo pavadinimais. Ši patraukė mano dėmesį būtent pavadinimu ir baisiąja paslaptimi, apie kurią užsiminta viršelyje. Smalsumas, tiksliau noras susieti pavadinimą su knygos turiniu ir vertė lapus vieną po kito. Nes pati knyga ne tokia, ko aš tikėjausi. Ji ne apie karą, ne apie blogus nacius, ne apie holokaustą. Ji apie karą pergyvenusių žmonių jausmus, bandymą toliau gyventi po karo baisumų.
Dar mane nustebino ir pats pasakojimo stilius. Veiksmas vyksta jau po karo, 1947 m. Viską pasakoja pradedantis rašytojas Stingas, todėl visa knyga atrodo tarsi trečio asmens sukurtas dokumentinis filmas. Su paties autoriaus nukrypimais ir pamąstymais. Su filosofiniais bei istoriniais intarpais. Žinoma, knyga grožinė, ne istorinė, tiesos gal nereiktų per daug ieškoti (beskaitant šią knygą spaudoje pasirodė straipsniai apie Armijos Krajovos žiaurius darbus karo metu).
Man labiau patiko filosofiniai Stingo išvedžiojimai:
Graužė sąžinė, nors, logiškai samprotaudamas, negalėjau savęs kaltinti, kad pasaulio įvykiai mane užkliudė vienaip, o Juzefą kitaip, bet nenoromis ėmiau žiūrėti į savo gyvenimą baisėdamasis. Ką veikė mielasis Stingas, kai Juzefas (ir Sofi, ir Vanda) kankinosi siaubingoje Varšuvos gehenoje? Klausėsi Gleno Milerio, pliaupė alų, trainiojosi po barus, dykinėjo. Dieve, koks neteisingas pasaulis! (psl. 417).
Nors pasakojimas prasideda labai lėtai, įvadas ilgokas, veikėjai (Sofi, Natanas) pasirodo tik po kokių 60 puslapių, bet pamažu istorija įsivažiuoja, įtraukia ir galų gale pribloškia. Palikdama atsakymus susirasti patiems.
Kada nors aš suprasiu Aušvicą. Tai drąsus, bet naiviai tuščias pareiškimas. Niekas niekada nesupras Aušvico. Tiksliau bučiau išsireiškęs, jei bučiau parašęs: Kada nors aš parašysiu apie Sofi gyvenimą ir mirtį, tuo parodydamas, kad absoliutus blogis neišnaikinamas. Pats Aušvicas liks nepaaiškinamas. Iki šiol išmintingiausias apibendrinimas yra visai ne apibendrinimas, o atsakymas klausimu.
Klausimas: Pasakyk, kur Aušvice buvo Dievas?
Ir atsakymas: O kur buvo žmogus?. (psl. 596).
Šiurpiai gera knyga.
Dar mane nustebino ir pats pasakojimo stilius. Veiksmas vyksta jau po karo, 1947 m. Viską pasakoja pradedantis rašytojas Stingas, todėl visa knyga atrodo tarsi trečio asmens sukurtas dokumentinis filmas. Su paties autoriaus nukrypimais ir pamąstymais. Su filosofiniais bei istoriniais intarpais. Žinoma, knyga grožinė, ne istorinė, tiesos gal nereiktų per daug ieškoti (beskaitant šią knygą spaudoje pasirodė straipsniai apie Armijos Krajovos žiaurius darbus karo metu).
Man labiau patiko filosofiniai Stingo išvedžiojimai:
Graužė sąžinė, nors, logiškai samprotaudamas, negalėjau savęs kaltinti, kad pasaulio įvykiai mane užkliudė vienaip, o Juzefą kitaip, bet nenoromis ėmiau žiūrėti į savo gyvenimą baisėdamasis. Ką veikė mielasis Stingas, kai Juzefas (ir Sofi, ir Vanda) kankinosi siaubingoje Varšuvos gehenoje? Klausėsi Gleno Milerio, pliaupė alų, trainiojosi po barus, dykinėjo. Dieve, koks neteisingas pasaulis! (psl. 417).
Nors pasakojimas prasideda labai lėtai, įvadas ilgokas, veikėjai (Sofi, Natanas) pasirodo tik po kokių 60 puslapių, bet pamažu istorija įsivažiuoja, įtraukia ir galų gale pribloškia. Palikdama atsakymus susirasti patiems.
Kada nors aš suprasiu Aušvicą. Tai drąsus, bet naiviai tuščias pareiškimas. Niekas niekada nesupras Aušvico. Tiksliau bučiau išsireiškęs, jei bučiau parašęs: Kada nors aš parašysiu apie Sofi gyvenimą ir mirtį, tuo parodydamas, kad absoliutus blogis neišnaikinamas. Pats Aušvicas liks nepaaiškinamas. Iki šiol išmintingiausias apibendrinimas yra visai ne apibendrinimas, o atsakymas klausimu.
Klausimas: Pasakyk, kur Aušvice buvo Dievas?
Ir atsakymas: O kur buvo žmogus?. (psl. 596).
Šiurpiai gera knyga.
QUOTE(linamog @ 2010 11 17, 15:47)
40lt nori uz Suada, kazi, ar verta?
ohoo

Yra ir filmas Sofi pasirinkimas
QUOTE(Creed @ 2010 11 17, 09:20)
Labas rytas
Tikiuosi nemesit manes lauk,kad as cia tik skaitau,bet nieko nerasau
Na nemoku as aprasyt knygos
kaipaskaitau jusu gtooookius atsiliepimus,tai man tik po lapais sleptis su savo patinka nepatinka

Tikiuosi nemesit manes lauk,kad as cia tik skaitau,bet nieko nerasau





laba
kažkaip nujaučiu, kad dėsiu Gyvulių ūkį į šoną, nes baisiai noriu ko nors lengvo. Aišku, ne šiandien skaitysiu (nėr kada
).
čia mane gasdino namie, kad jei neimsiu rusų kalbos, apie Vilnių galiu tik pasvajoti
bet vis tiek nesimokau jos. Tai žiūrėsim kaip čia bus su tuo Vilnium
tiesa, norėjau pasiimt ją kaip trečią kalbą, bet grupė nesusidarė, tad teko pamiršt
man tai viskas normaliai. Vos ne visada turiu maksimumą. Paskutinį kartą užsisakiau knygą, nors turėjau maksimumą, bet dėl to nieko man nerašė
o kai nuėjau pasiimti užsakytosios tiesiog vieną gražinau , o tą pasiėmiau.
šitos geros
numanau, kad filmus jau matei
Papildyta:
o dar būna taip, kad atsiranda nuotaika namų darbams?

kažkaip nujaučiu, kad dėsiu Gyvulių ūkį į šoną, nes baisiai noriu ko nors lengvo. Aišku, ne šiandien skaitysiu (nėr kada

QUOTE(Skaitanti @ 2010 11 16, 20:13)
Dabar darbe raudonuot tenka, jus ką galvojat, su artimuoju užsieniu (latviai, estai, dalis lenkų) angliškai pašnekėsit? Niekas nesivargina angliškai kalbėti, visi žino, kad lietuviai gerai šneka rusiškai...
čia mane gasdino namie, kad jei neimsiu rusų kalbos, apie Vilnių galiu tik pasvajoti



QUOTE(aistuliaa @ 2010 11 16, 21:54)
laTulipe, keistuma su tom knygom. Man net kai atsiunčia laišką, kad atsilaisvino rezervuota knyga, jei turiu tuo metu 5, primena, kad turi kažką atiduoti, nes neduos naujos.
man tai viskas normaliai. Vos ne visada turiu maksimumą. Paskutinį kartą užsisakiau knygą, nors turėjau maksimumą, bet dėl to nieko man nerašė


QUOTE(Masako @ 2010 11 16, 23:05)
šitos geros




Papildyta:
QUOTE(AgnĖ.** @ 2010 11 17, 16:32)
Sveikos
Vakar pabaigiau Maggie Stiefvater "Laukimą". Kolkas sakau tik tiek, kad buvo net įdomesnė už pirmąją dalį ir dabar su nekantrumu laukiu trečiosios. Vakare, jei nebus nuotaikos daryt namų darbų, sukursiu žmonišką atsiliepimą.

Vakar pabaigiau Maggie Stiefvater "Laukimą". Kolkas sakau tik tiek, kad buvo net įdomesnė už pirmąją dalį ir dabar su nekantrumu laukiu trečiosios. Vakare, jei nebus nuotaikos daryt namų darbų, sukursiu žmonišką atsiliepimą.
o dar būna taip, kad atsiranda nuotaika namų darbams?
