sudužusios svajonės x

Labai protingai pasakė tavo draugė, kam lipdyt suskilusį puodą, galima bandyt kažkiek, bet iki tokio lygio, kad laukti kol jam nepatiks kitoji ir tada sugrįš pas tave ir jūs vėl būsite laimingi, nesąmonė visiška Labai palinkėčiau tokiose situacijose moterim išlikti oriom ir su savigarba. Juk galima po tokių nesėkmių su kitu vyru sukurti labai gražius santykius.

noretusi tuom tiketi,bet jei vyrai yra avinai,kokia tikimybe kad tai ir vel nepasikartos.
bijau galvoti apie kitus santykius.man atrodo geriau stengtis issaugot senus,kiek man tai bekainuotu.juk tarp musu yra stiprus rysys,mes kalbames,kol kas ir po vienu stogu.ji toli.tikiuosi kad sugebesiu ji susigrazint,dar turiu tam laiko ir jegu.grazinuosi.o jei ir kol kas jis nepasidave mano kerams,tikiuosi kad jei jie nesusitiks bent dar pora men tai turiu sansu.juk jie tik pusantro men pazystami,gal 2 dabar ,bet matesi koki men.jei jis buvo toli nuo manes ir ji tuom pasinaudojo,mes buvom apsipyke.ji kaip papuga kartoja kad ji labai supranta.emiausi ir as sios taktikos.duos dievas ir man pavyks,kunas apie mane nepamirses,gal pavyks prikelt ir dvasia.erzinu ji savo isejimais is namu,telefonu skambuciais ir pan .merginos,tikiuosi nesmergsit manes uz tai.noriu but tik su juo ,nes kitaip nenoriu net gyvent

Bet kokiu atveju nesuprantu tavęs, na bet jei tau taip norisi sėkmės tada

Na, o mano situacija išsispręs manau labai paprastai... šiandien sužinojau, jog tikriausiai teks keltis į kitą miestą dėl darbo, jisai irgi dėl darbo keliasi kitur, tai viskas labai paprasta pas abudu iš mūsų yra kažkokie jausmai vienas kitam, iš mano pusės gal jie stipresni, iš jo labiau neaiškūs, čia toks variantas, kai žmogus nesi tikras, ar čia tikrai TAS/TA. Taigi, kaip ir nebėra ko aiškintis. Žinau, kad visada užims kažkokią vietą mano širdyje ir aš jau dabar jo pasiilgau, bet tikriausiai taip ir geriau. Dabar mes draugiškai bendraujame, be pykčių ir nuoskaudų, nes po skyrybų nebendravome apskritai. Na ir gerai tikriausiai. Tai va tokia labai neromantiška pabaiga sakyčiau

Linkiu tau sekmes ir stiprybes! Jei istversi dar pora menesiu, naujosios vyro meiles sviezumas isbles. O gal dar meiluze prades ji spausti, prasides barniai, atsiskleis kitos charakterio puses, ir vyras prades galvoti, kad gal nebuvo jau taip blogai su zmona.
Teisingai darai, zadindama jo pavyda. Niekas vyru taip neerzina kaip jausmas, kad ju nuosavybe slysta is ju ranku. Tik nieko nepasakok konkreciai, tegu suka galva, kur ir su kuo esi.
Yra tik viena problema: vyra islaikyti galima, tik paskui sunku ji istverti salia, nejauciant jo meiles. Maniskis mane, kad viska padare, kai liko su manim, o man to buvo per maza.

As tau taip pat linkiu stiprybes maniskis dar pats norejo vaiko, o kai pradejo veluoti menesines pasake: tikiuosi, kad tau jos pasirodys, nes man atrodo as isimylejau taigis zmogus isimylejo per 3sav ir jausmas buvo toks stiprus jai, kad mintis jog as laukiuosi jo visiskai negazdino taip kad, pazinojimo laikas dar nieko nesako, gal ten ta tikroji meile? juk ji gera, ji patraukli, ja mato visada susitvarkiusia, kvepiancia ir dar visiskai ant jo nepykstancia, na juk jos buna tikras stebuklas vyrams, kurie pragyvena daug metu seimoje. Isklauso ju, kaip jiems blogai, troksta ju, vaidina nerealius orgazmus, giria kokie jie nepaprasti lovoje ir pan, na o kuom begali suzaveti ta, kuria pazista iki kiekvieno kaulelio? kuri nebekelia siurpuliuku, ja pamacius?? Manau, kad tu anksciau ar veliau pavargsi, galu gale prabusi ir suvoksi, ar tau reikalingas vyro kunas salia, kai jo siela mintimis su kita? Jei dabar tu nori stengtis, tai taip ir daryk, oi bet pasaulis, bet jo tau tik dabar atrodo griunantis

tikrai pritariu šiai minčiai
Papildyta:


Tai jie pažįstami tik 2 mėnesius ir jis bėga su ja gyventi? kažkaip net sunku patikėti. Tokiu atveju - vyras nestabilus... arba kažkuo tokiu pamaitintas...

as irgi taip galvoju.nes su manimi jis rimtu planu nekure kai mes buvom kartu 1,5 men.plius yra vaikai.suprantu as apleidau save,bet ir dirbt turejau fizini vyriska darba ir dar vaikai ,namai.o ji be vaiku,dirba sau svaru lengva darba-turi but visada pasitempusi-o ir po darbo nera pervargusi-gali tiek savimi pasirupint tiek kitu...drauge sako kad tem greiciausiai bus ne menuo ar pusantro-greiciausiai ilgiau .man jis tikina kad tik tiek.nezinau.atrodo anksciau nieko itartino nepastebejau.atskirai prabuvom 3,5 men.taigi greiciausiai ji ji kazkuom uzsere.bet as jauciu kad nepasiduosiu.dar ne...jei viska isbandysiu ir nepavyks-teks susitaikyt.bet kol kas dar ne.netikiu kad tas zmogus su kuriuo tokie artimi buvom taip greit mane nustojo mylejes.as bandysiu.aciu uz paguoda.auksciau galva .

TAs įmanoma sutaisyt, tai manau labai maža galimybė..

Kaip galima sakyti, kad jūs buvom tokie artimi, jei jis pirmai progai pabėgo pas kitą ir dar sakot prišėrė kuo

Aš manau jum būtų mažesnis skausmas jei dabar pradėtumėte susitaikyt, kad jis jau jūsų nemyli, nes kad ir grįš pas jus, kur garantija kad vėl pasitaikius progai nebėgs pas kitą

O kai jus isimylejot kuom uzseret savaji??
Jus suvokiat ka kalbat moterys kartais?? Aisku kova del seimos,del meiles -grazu ir gerai,bet kodel atmetat viena paprasta dalyka-kad zmogus gali pamilti kita? gal tai jo zmogus ten?? juk mes ne vienas garantiju negaunam gyvenimui su vienu iki grabo lentos.. 2 menesiai tai nemazai,kad pajaust kazka.. tai net daug.. mes su vyru jau po savaites pazinties ejom is proto vienas del kito ir tokie planai buvo statomi ...
o cia uzsere jinai turbut ji,ir visos jo jo uzsertas tik kai pacias pamilsta kazkas tai jau neuzsertas
eikit eikit.. geda

o as visgi manau kad per tiek metu kartu negali net pagalvoti apie tai kad taip gali ivykt.nesako jis kad myli kita-jaucia dideli prisirisima.o tai ne tas pats kaip meile.
taip buvo blogu momentu per tuos metus,jas daug itakojo susidariusios konkrecios gyvenimo salygos.ir tai kad bukim orios ,isvertus-tegul jis buna laimingas-man neatrodo labai sazininga.kodel vyrai kai mes darom viska seimai ,neleidziam daug ant saves -labai lengvai susiranda tokia kuri budama viena ant saves isleidzia savo uzdarbi.buna grazi ,sexuali-jiems reikia jos.o mes galvodamos apie seimos biudzeta neriames is kailio.daug kas mums tabu.kur teisybe.jei as buciau taip pasielgus tai buciau ir tokia ir anokia.o cia.juk mes buvom atskirai del konkreciu priezasciu,taip turejom tai padaryt del vaiku,pas kuriuos ir mane jis turejo sugryzti.o cia .uzteko tik piktesnio barnio ir jis jau pasieskojo kas ji paguos.as neteisinu tokiu mergu,kurios pasinaudojusios aplinkybem nuvilioja svetimus vyrus.jos yra nieksiskos prigimties,be jokios sazines grauzimo-man gerai.o kaip kitai,kaip vaikams gyvent be tevo.taigi manu turiu pilna teise kovot del to .nes tik toki manau teisinga kelia.jei visi taip galvosim-taip iseina kad bet kas gali pagyvent su tavim kol jam patiks ir mesti.nes yra geresniu,jaunesniu.kokia tikroji meile,jei ji iki to buvo tarp musu.kaip paleist,jei jis atprato per kuri laika nuo musu ir ji prisipratino ji prie saves panaudodama visas savo isgales.jis kaltas nemaziau uz ja ,bet jei as nesutinku but su vedusiu vyru tai niekas ir neprivers.o tokias reikia saudyti.ji dar ir su manim nori pabendrauti,gal kaip seserys pasidarysim.fui kaip slykstu.nesutikau su tuom ir nesutiksiu.juk ji padare viska kad ji pritrauktu prie saves.jei ir neuzsere kuom nes jis labai keistas.as kai mes susipazinom gal koki 3-4 menesius neisgirdau is jo kazkokiu didesniu planu i ateiti,tiko po to isdryso pasakyt kad mane pamilo.musu santykiai buvo grazus,aisku karts nuo karto pasibardavom kaip visi normalus zmones.tai nereiskia kad kazkokia k.....viska turi sugriauti.juolab tik dabar jiems atrodo kad gerai viskas-bet jei meile eina pagal fazes anksciau ar veliau jie prieis ta pacia kaip ir mes,tik gaila bus prarasto laiko.jei tik jis ta suprastu....

Siandien musu vestuviu metines, ir as nerandu sau vietos. Plysta sirdis, prisiminus, kokia buvau laiminga ta diena. O viskas sugriuvo taip staiga. Atrodo, jau buvau iskopusi is duobes, o dabar vel viskas atrodo juoda. Negaliu uzbraukti kartu pragyventu metu, negaliu saves itikinti, kad jis - tik vienas is vyru, kad yra daug kitu. Jis buvo mano dalis, jauciuosi, lyg netekusi rankos ar kojos.