sudužusios svajonės x

manau kad nebūsit. jei jau abu nusprendėt skirtis, vadinasi, nei vienam nebuvo gerai. jūsų poreikiai ir požiūris į ateitį skiriasi ir tai tikrai nėra smulkmena. natūralu kad sunku, negali būti lengva bet.. ar būnant kartu jautėtės gerai?

Dekui uz nuomone. Be abejo, kai budavom kartu viskas gerai ir gera. Ta ir jis sakydavo (kad nenori pyktis, kad gera, kai nesipykstam ir pan.). Bet kai prasideda kazkokie nesutarimai, tada ir pradedi save itikinet, kad taip negali testis...

matot nesutarti ir kartais pasipykti yra natūralu, taip būna pas visus ir tie kurie teigia kad niekada nesipyksta arba meluoja arba yra tokie svetimi kad net nebeturi dėl ko susipykti
bet.. svarbu yra nesutarimų priežastis.. jei radikaliai skiriasi jūsų gyvenimo vizija, ateities planai ir pan, kažkuris iš jūsų turės daryti didelį kompromisą būdamas kartu. vadinasi nebus gerai.
o šiaip.. jei jaučiate kad liko daug neišsakytų dalykų, galite parašyti laišką padeda

Man regis, kad sprendimas skirtis nebuvo skubotas, jam buta rimtu priezasciu.
"Sukilusiuose jausmuose " yra didele dalis nerimo del ateities, gedulo del zlugusiu vilciu. Tikrai ne tik del meiles einate is proto. Noras taikytis yra diktuojamas poreikio numalsinti mineta nerima. Susitaikiusi greitai prisimintumete, kodel issiskyrete ir anksciau ar veliau reiketu viska pradeti is naujo.
Linkiu stiprybes paklustant protui.

Gerai pagalvojus, jus velniskai teisi.... Kad ir pavyktu viska pradeti is naujo, manau tik laiko klausimas, kada ir vel islystu seni nesutarimai... Turbut reiktu patiketi sena tiesa, kad pabaiga yra pabaiga...

va būtent

Fabyte, tavo situacija kiek ir į manąją panaši, kai traukiame vienas prie kito, tarp kitko jau buvome kartą išsiskyrę, bet vis vien traukia, nors nu realiai iš jo nieko tikėtis negalima, o aš nenorėčiau išsvaistyti dar metų ar dviejų ir vėl su skausmu suvokti, kad santykiai ateities neturi. Siaubingai bijau vėl įsimylėti jį (kad ir kaip keistai skamba ) ir vėl eiti per tas pačias problemas, o jau dabar matau, kad taip gali būti. Nutraukti bendravimą bandau, bet jis pralaukia, kol man praeina pyktis ir tada vėl apsireiškia Taip, kad sunku ir patarti tau, kai ir su juo blogai, bet be jo dar blogiau. Pati norėčiau rasti atsakymą.

sveikos merginos.siandien mano viduj tokia sumaistis-ryt jis iskrenda pas ja.jei paskutiniu metu ir buvau susitaikiusi su situacija-tai siandien kazkokios kates ant sirdies morciu daro.drauge sako kad ryt bus dar blogiau,na o paskui prades lengveti.na o kol kas tik esu pasimetusi.jis kraunasi daiktus.o as ne nezinau kaip man jaustis,ka kalbet,ar nekalbet.namuose visi irgi pakraupe,kaip bus.bandziau as jo klausti,kaip jis jaustusi mano vietoje.aisku pradejo sakyt kad pasistengtu mane suprasti,paskui sakau nei taip butu nei ka.sako na jaustusi keistai.sako ir tu manes jau nemyli tik pripratimas.zinai sakau po 12 metu ta meile jau ir ne tokios pacios formos kaip buvo pirmais metais.snekejausi su kitais zmonem-kaip ju manymu,ju patyrimu jiems atrodo meile po tiek metu-juk jau nebevirpa kojos kaip is pradziu.perauga meile i daugybe kitu israisku kaip pagarba,supratimas,gebejimas pasikalbeti apie bet ka ir zinoma prisirisimas-stiprus rysys.visa tai manau ir vyksta.as prisimenu kaip jis vis dar negalejo susitaikyt su tuom kad gyvenimas keiciasui kai atsirado pirmas vaikas.jam reikejo dar pasilakstyt,o man padetis ir norai asiku verte but namie su vaiku.plius nebuvo kam palikt vaika.na ir dabar manu jam nesuprantamas tas toks jausmu pasikeitimas.isimylejo kaip pauglys ,geras sexas,laisve.ir vel pasijuto kaip pries 12 metu.taigi merginos siandien man sunku.aisku buvo per drasu galvot kad jau pasveikau,juk tai taip sviezia.svarbiausiai ,kad suprantu kad teks su tuo susitaikyt noriu as to ar ne.bandysiu eit toliau.bus dar daug tokiu silpnu akimirku,bet jei taip lemta taip jau ir bus.na ir fabytei palinkeciau but stipriai,juk normalu zinot ka zmogus galvoja apie jusu bendra ateiti.nes kitaip nezinai ka tau planuoti.o jei planai nesutampa tai gal geriau ir nebesikankinti.nes po daugiau metu issiskyrimas gali buti dar skaudesnis.

Isgyvensi.. i duobe nelysi zmogus gyvas juk.. viska iskesi ,susikratys ir nuslugs.. o bus sunku,ta zinok ir nuo to nesislepk.. kiekvienos skyrybos-tai maza mirtis.. sirdyje mes laidojam tuos,kurie iseina .. kiekvienas viduje turim tokias savotiskas kapines,kuriose "ilsisi" tie,kurie kazkada buvo mylymieji,draugai ir pan...
priimk visas emocijas kurios verziasi is taves,neslopink,ir nekaupk viduje-bus blogiau.. pikta-tai pyk,skauda-tai klyk,noresis voztelt jam iseinant-ta ir padaryk.. leisk sau viska

Labai puikiai išsireikšta, taip ir yra, ir kai sutinki tą buvusį mylimąjį, tai lyg būtum sutikus vaiduoklį geriau jau jų nesutikti tų buvusiųjų...

O aš tai vistiek nesuprantu, kodėl reikia vis paniekinti žmogaus naujai atsiradusius jausmus, o tiksliau - kodėl reikia galvoti, kad įsimylėti galima tik paauglystėje, o vyresniame amžiuje jausmai jau nebegalimi??
Suprantu, kad labai skaudu, kai 'nuosavas vyras' pajaučia naujus jausmus naujai moteriai, tačiau nereikia taip nuvertinti - gal tai tikrai didžiulė meilė, gal nenukris tie "rožiniai akiniai', ir gal jie tikrai gyvens ilgai ir laimingai, kad ir kaip jums nesinorėtų, kad taip nutiktų.
Šiaip ar taip, linkiu stiprybės, linkiu susitaikymo su situacija, linkiu rasti dvasinę pusiausvyrą ir linkiu tinkamų tolimesnių sprendimų

O gal tai bus ne itin ilga, bet laiminga istorija, kuria verta isgyventi?

Sluotaplius, gal ir jusu laukia nauja meile? Gal likimas taip padaro jai vietos? Ar jus pati tikrai norite tik tos "subrendusios" meiles? Tikrai nebenorite sviezios, su drugeliais, kaip pries 12- a metu?