Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas ir jo variacijos V

Dėl gartraukio. Nesu PN namų vėdinimo projketuotoja. Tiksliau neprojektavau Veikmės PN vėdinimo. Bet kiek teko vartyti nuorodų, tai vokiečiai, lenkai ir kt. PN staytojai renkasi plokštelinius rekuperatorius, kai kur rodo kad nuo gaubto ateina ortakis į rekupą, bet kokiu principu jis ten praeina nedetalizuoja. Gal kažkokiu būdu atgauna šilumą gal tiesiog taip atsisakoma dar vienos skylės sienoje. Bet jungiant gaubtą prie rekupo reikia turėti omeny, kad gaurtraukiai būna su tam tikro galingumo instaliuotu ventiliatoriumi, kuris gali ištraukti daug m3/h, bet nustumti jų toli nesugebės, arba mažesnis oro kiekis bet išvystomas didesnis slėgis (čia reikia žiūrėti gartraukio charakteristikas). Gartraukio pajungimas per sieną bet kuriuo atveju kaip Kaban minėjo turi turėti uždarymo sklendę, arba atbulinį vožtuvą, kad būtų užkirstas šalčio srautas. Ta pati sklendė pasitarnautų žiemą jei garai būtų recirkuliuojami į patalpą per anglies filtrus. Vasarą (nesinorėtų šios šilumos grąžinti į patalpas) atidaroma sklendė leidžianti orą mesti laukan per sieną.
Iki šiol projektuotiems namams dėl gartraukio nesukdavom galvos, oras keliaudvo per vent šachtas arba per sieną.
Atsakyti
QUOTE(kaban @ 2010 11 28, 13:44)
O zinote, as atrodo radau atsakima i savo klausima, aciu Pagyvenusiai, uzvede ant teisingo kelio.. Ir kaip ir minejo gerb. EVOY (gal galeciau oficialiai ji vadinti Idol - na jei as jau Ikona wink.gif )  jis tikrai slypejo temos pirmame puslapije pirmose eilutese.. o butent:

1. Energijos poreikis šildymui ir karšto vandens ruošimui: mažiau 15 kWh/m² per metus.
2. Energijos poreikis vien tik šildymui: mažiau 10 kWh/m² per metus.
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus.

120 - 15 = 105 Kwh/m2 elektrai! jei bent 20% jos paverciama namo prietaisose siluma (kas visai realu) - tai kaip tik kompensuoja mano ieshkomus 21 Kwh..

is kitos puses 105*150m2/12men = 1300 Kwh elektros per menesi - tai apie 600 lt.. jei paskirstyti ziema/vasara - tai matyt ziema 800 Lt o vasara 400 lt.. Kaip ir viskas aishq pasidaro.. reikia statyti PN - prigrusti ji visokia navorotna technika - ir ta technika sildys namus.. ar man vienam cia atrodo eeee... neekonomishka?

Kodėl "ikona" - nes buvo pabrėžtas "advokato" būtinumas temoj smile.gif
O Idol aš supratau turit omeny dr.W.Feist - bent jau ši persona pagal mokslinį laipsnį bei publikacijas yra vertesnė tokio garbingo vardo smile.gif

Jūsų 21kwh nesąryšis yra kompensuojamas pritekėjimais, ir ne tik nuo el. prietaisų. Jei tikėti Idolu - suaugęs iškvepia apie 0,9kw, pasidauginkite iš šeimos narių, dar vienas punktas - saulutė. Vakar patikrinta - tikrai veikia! Kaip ir židinio oro padavimas iš išorės po pamatu.
Galų gale jei visur sukalsim LEDus ir elektros sunaudojimas drastiškai kris - aš visiškai neverksiu, kad neįtilpsiu į 10W/kv.m, ką sutaupysim elektros prietaisais - aukosim šildymui.
Nors įtilpti į 10W/kv.m yra realu - pakinkom vėją - elektros sąnaudos iš tinklo nulis, o šildymo galia jau šiokia tokia. Panašiai ir su saulės kolektoriais - ką prisuks cirkuliaciniai papuola į 120W grafą. Jūsų nesąrišinis 21kwh aktualus tik tiesiogiai šildantis elektra.
Papildyta:
QUOTE(Giedruolė @ 2010 11 28, 15:38)
Dėl gartraukio. Nesu PN namų vėdinimo projketuotoja. Tiksliau neprojektavau Veikmės PN vėdinimo. Bet kiek teko vartyti nuorodų, tai vokiečiai, lenkai ir kt. PN staytojai renkasi plokštelinius rekuperatorius, kai kur rodo kad nuo gaubto ateina ortakis į rekupą, bet kokiu principu jis ten praeina nedetalizuoja. Gal kažkokiu būdu atgauna šilumą gal tiesiog taip atsisakoma dar vienos skylės sienoje. Bet jungiant gaubtą prie rekupo reikia turėti omeny, kad gaurtraukiai būna su tam tikro galingumo instaliuotu ventiliatoriumi, kuris gali ištraukti daug m3/h, bet nustumti jų toli nesugebės, arba mažesnis oro kiekis bet išvystomas didesnis slėgis (čia reikia žiūrėti gartraukio charakteristikas). Gartraukio pajungimas per sieną bet kuriuo atveju kaip Kaban minėjo turi turėti uždarymo sklendę, arba atbulinį vožtuvą, kad būtų užkirstas šalčio srautas. Ta pati sklendė pasitarnautų žiemą jei garai būtų recirkuliuojami į patalpą per anglies filtrus. Vasarą (nesinorėtų šios šilumos grąžinti į patalpas) atidaroma sklendė leidžianti orą mesti laukan per sieną.
Iki šiol projektuotiems namams dėl gartraukio nesukdavom galvos, oras keliaudvo per vent šachtas arba per sieną.


Dėl papildomos skylės verta gartraukį jungti į rekupo by-pass'ą, arba net už rekupo - į išmetimo magistralę. O patį gartraukį pabandyti (rezultatai nežinomi ir abejotini; todėl rašau pabandyti) įrengti su savu filtrų by-pass'u tam kad vasarą mestų per išmetimo vamzdį, o žiemą recirkuliuotų virtuvės patalpoje. Ar yra logikos?

"kai kur rodo kad nuo gaubto ateina ortakis į rekupą, bet kokiu principu jis ten praeina nedetalizuoja" Gaila, bet galutinio atsakymo vis dar neturime...
Atsakyti
Manau yra logikos antrame variante (su recirkuliacija), nes priklausomai kur stovės jūsų rekupas, gartraukioventiliatorius gali nepatempti iki ten oro, o jei dar kokį papildomą filtrą pastatysit prieš rekupą, kad ir tas bypasas neužsiterštų, tai gali gaubtas efekto neduoti pagrindinei jo paskirčiai.
Tarp kitko. man labai keistas pardavėjų ar vadybininkų, o gal kitų projektuotojų gaubto oro kiekio skaičiavimas pagal patalpos tūrį... Arba aš kažko nežinau, arba tai lengviausias variantas pasiteisinti kodėl toks o ne kitoks oro kiekis turėtų būti ištraukiamas per gaubtą...
Gal šia diskusiją perkelsiu vėdinimo temon, nors oro kiekis manau taip pat įtakoja PN sandarumą ypač orą metant laukan.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2010 11 28, 01:23)
Dėl EVOY argumento - tampymo iš konteksto - neturiu tvirtos nuomonės...

Tiek to- geriau užsiimkime rimtesniais dalykėliais.

Dėl tampymo iš konteksto. PN ir Standarto palyginamoji kainodara kuo tai primena Energijos tvermės dėsnį, kur viskas tarpusavyje surišta tampriais ryšiais: timptelėsi už kokio tai galo- iš karto pakis pusiausvyra pačioje visumoje. Šio teiginio iliustracijai- keli akivaizdesni pvz.:

1. Pataupai namo šiltinimui- daugiau išleidi šildymo/vėdinimo sistemai įrengti, primoki didesniais eksploataciniais kaštais, bei iki kartų pabrangini kelią link energetinės nepriklausomybės.

2. Pataupai ant kokio rekuperatoriaus- 99 % atvejų susimokėsi komfortu, didesniais eksploataciniais kaštais ir didesniais vertės atstatymo kaštais. Juk pvz. kas gali sugesti praktiškai amžinoje aliuminio pilnoje spintoje, kur beveik nėra besisukančių detalių? Ventiliatoriai? Bet juk jų keitimas kainuos vis vien pigiau, nei naujo rekupo paieška, šilumokaičių keitimai ir/ar dėl prastų filtrų užterštų ortakių valymas.

3. Kiek daugiau investuoji į rekuperacinę (pvz. įsirengi žemės šilumokaitį) ir/ar saulės kolektorius- reiškia mažiau teks investuoti į šildymo sistemą, ir nebereikės įprasto katilo su visais grindiniai/radiatoriniais.

4. Prisiminus, kad PN tėra tarpinė stotelė link bent jau Zero. Brangesnė, profesionaliai sudėliota pusiausvyra, kai iki minimumo sumažintas energijos poreikis- reiškia didžiulę sutaupytą sumą įrengiant saulės jėgainę (o tai gali tapti dešimtimis tūkstančių sutaupytų litų), ir taip pereinant prie visiškos energetinės nepriklausomybės. Standartui- energetinė nepriklausomybė tampa praktiškai nepasiekiamu tikslu (per brangu).

Tai tik keli momentai. PN viskas susaistyta tokiais ryšiais. Todėl norint Standartui duoti į kaulus- visa ši pusiausvyra privalo būti sudėliota dar iki pirmąkart smeigiant kastuvą sklype. O duoti į kaulus Standartui- tikrai nėra sudėtinga. Jokia paslaptis, kad šiandieninė individuali Standarto statyba: tai džiazo sesija, kai ant scenos lipa kas tik netingi- ir mokantys groti, tiek nelabai. Todėl norint su PN kainodara patvarkyti Standartą, tereikia išpildyti vieną vienintelę sąlygą: procesas turi priminti ilgai repetavusių profesionalų atliekamą klasiką.

P.S. Aišku yra ir išlyga. PN ir Standarto palyginamoji kainodara išliks pusiausvyroje- tik kol visumos balanso nesutrikdo išorės veiksniai. O jais gali tapti: kasmet brangstantis kuras, pingančios šildymo/vėdinimo sistemos, atsirandančios (pradedamos naudoti) naujos statybinės medžiagos ir statybos technologijos. Tokių atveju PN kainodaroje tenka įvesti koeficientą (riebų minuso ženklą eksploataciniams ar statybos kaštams), kad skaičiavimuose atstatyti pusiausvyrą (kai lyginama su Standartu).
Atsakyti
QUOTE(Giedruolė @ 2010 11 28, 16:10)
Manau yra logikos antrame variante (su recirkuliacija), nes priklausomai kur stovės jūsų rekupas, gartraukioventiliatorius gali nepatempti iki ten oro, o jei dar kokį papildomą filtrą pastatysit prieš rekupą, kad ir tas bypasas neužsiterštų, tai gali gaubtas efekto neduoti pagrindinei jo paskirčiai.
Tarp kitko. man labai keistas pardavėjų ar vadybininkų, o gal kitų projektuotojų gaubto oro kiekio skaičiavimas pagal patalpos tūrį... Arba aš kažko nežinau, arba tai lengviausias variantas pasiteisinti kodėl toks o ne kitoks oro kiekis turėtų būti ištraukiamas per gaubtą...
Gal šia diskusiją perkelsiu vėdinimo temon, nors oro kiekis manau taip pat įtakoja PN sandarumą ypač orą metant laukan.


Iš gartraulių temos postų padariau išvadą, kad optimalus gartraukis yra apie 500-650m3/h. Pats su ventiliacijos projektavimu nesu susidūręs, bet atrodo visiškai nelogiška sieti gartraukį su patalpos tūriu ar plotu. Viryklė išskirs kažkokį kiekį garų, kurie užterš kažkokį oro kiekį kurį turim išfiltruoti arba pašalinti - koks skirtumas ar viryklė sporto arenoj ar 5m2 chruščiovkės virtuvėlėj?
Dėl 500-650m3/h neįsivaizduoju jokios galimybės to paduoti tiesiogiai per rekupą (tarkim po idealių 99,99proc filtrų) - nes rekupas bus tik 250-450m3/h, todėl belieka:
-filtruoti ir recirkuliuoti;
-mest lauk, geriau per rekupo by-pass'ą / už rekupo per išmetimo magistralę.

Gartraukio gebėjimai "stumti" - neteko matyti tokių parametrų, dažniausiai apsiriboja tik debitu... Mano gartraukis bus pakankamai toli (apie 9m) nuo rekupo ir šalinimo magistralės, bet jei pratempus 200mm vamzdį manau pavyktų užtikrinti minimalius pneumo nuostolius?
Papildyta:
QUOTE(EVOY© @ 2010 11 28, 16:24)
Tiek to- geriau užsiimkime rimtesniais dalykėliais.

Dėl tampymo iš konteksto. PN ir Standarto palyginamoji kainodara kuo tai primena Energijos tvermės dėsnį, kur viskas tarpusavyje surišta tampriais ryšiais: timptelėsi už kokio tai galo- iš karto pakis pusiausvyra pačioje visumoje. Šio teiginio iliustracijai- keli akivaizdesni pvz.:

1. Pataupai namo šiltinimui- daugiau išleidi šildymo/vėdinimo sistemai įrengti, primoki didesniais eksploataciniais kaštais, bei iki kartų pabrangini kelią link energetinės nepriklausomybės.

2. Pataupai ant kokio rekuperatoriaus- 99 % atvejų susimokėsi komfortu, didesniais eksploataciniais kaštais ir didesniais vertės atstatymo kaštais. Juk pvz. kas gali sugesti praktiškai amžinoje aliuminio pilnoje spintoje, kur beveik nėra besisukančių detalių? Ventiliatoriai? Bet juk jų keitimas kainuos vis vien pigiau, nei naujo rekupo paieška, šilumokaičių keitimai ir/ar dėl prastų filtrų užterštų ortakių valymas.

3. Kiek daugiau investuoji į rekuperacinę (pvz. įsirengi žemės šilumokaitį) ir/ar saulės kolektorius- reiškia mažiau teks investuoti į šildymo sistemą, ir nebereikės įprasto katilo su visais grindiniai/radiatoriniais.

4. Prisiminus, kad PN tėra tarpinė stotelė link bent jau Zero. Brangesnė, profesionaliai sudėliota pusiausvyra, kai iki minimumo sumažintas energijos poreikis- reiškia didžiulę sutaupytą sumą įrengiant saulės jėgainę (o tai gali tapti dešimtimis tūkstančių sutaupytų litų), ir taip pereinant prie visiškos energetinės nepriklausomybės. Standartui- energetinė nepriklausomybė tampa praktiškai nepasiekiamu tikslu (per brangu).

Tai tik keli momentai. PN viskas susaistyta tokiais ryšiais. Todėl norint Standartui duoti į kaulus- visa ši pusiausvyra privalo būti sudėliota dar iki pirmąkart smeigiant kastuvą sklype. O duoti į kaulus Standartui- tikrai nėra sudėtinga. Jokia paslaptis, kad šiandieninė individuali Standarto statyba: tai džiazo sesija, kai ant scenos lipa kas tik netingi- ir mokantys groti, tiek nelabai. Todėl norint su PN kainodara patvarkyti Standartą, tereikia išpildyti vieną vienintelę sąlygą: procesas turi priminti ilgai repetavusių profesionalų atliekamą klasiką.

P.S. Aišku yra ir išlyga. PN ir Standarto palyginamoji kainodara išliks pusiausvyroje- tik kol visumos balanso nesutrikdo išorės veiksniai. O jais gali tapti: kasmet brangstantis kuras, pingančios šildymo/vėdinimo sistemos, atsirandančios (pradedamos naudoti) naujos statybinės medžiagos ir statybos technologijos. Tokių atveju PN kainodaroje tenka įvesti koeficientą (riebų minuso ženklą eksploataciniams ar statybos kaštams), kad skaičiavimuose atstatyti pusiausvyrą (kai lyginama su Standartu).


Viskas aukščiau išdėstyta yra teisinga, tam 99proc pritariu. Paprasčiausiai taip dažnai naudotas terminas "tampymas iš konteksto" reikalavo tokio paprasto paaiškinimo, prisipažinsiu, iki šiol labai nesigilinau, palikau jūsų-kaban tandemui, nesupratau, ką turėjot omeny...
Dėl rekuperatorių - kuo giliau į mišką, tuo medžių mažiau. Esminių skirtumų surasti nepavyksta. Atmetus visus kitus, nagrinėjant tik plokštelinius, visi labai panašūs konstrukcija, skiriasi tik dydis. Ot ir išsirink būdamas paprastas mirtingasis. Atsirenku pastovią srovę, galią min 200m3/h max 400m3/h, mane tenkinančią apsaugą nuo užšalimo ir vistiek lieku su N variantų, nuo 4000 iki 14000Lt. Vienintelis esminis skirtumas - šilumokaičio medžiaga, dažniausiai aliumas vs spec popierius - kokie čia komentarai būtų?

[QUOTE]
Papildyta:
Nauja tema / techninė problema PN žinovams bei gerbėjams - langų montavimas. Atkreipkite dėmesį - paketas angoje sumontuotas be rėmo.
Privalumai:
- net šilčiausio profilio λ nusileidžia stiklo paketo λ, net iki dviejų kartų
- atsisakydami profilio, sutaupome.
Trūkumai:
- tik nevarstomos konstrukcijos langams, dėl šios priežasties nepatogu valyti antrame ir aukštesniame aukštuose esančius langus.
- estetika - jei šalia (toj pačioj sienoj) turim varstomą langą gali atrodyti nepatraukliai.

Kas dar gali pakomentuoti pliusus ir minusus - prašom, nesidrovėkit. Pati montavimo technologija kol kas nežinoma - gal kas turi minčių?

Netikėtai pavyko įkelti failą - prisegtas prie žinutės smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 28 lapkričio 2010 - 15:50
QUOTE
Vienintelis esminis skirtumas - šilumokaičio medžiaga, dažniausiai aliumas vs spec popierius - kokie čia komentarai būtų?


tiesa galima surasti gan paprastai - skambinate ten kur uz 14000 ir klausiate - o kokio siaip?? kuom jis geresnis uz 4000? Jie jums pasakoja litanija (geriausia butu rastu). oto skambinate tiems, kurie uz 4000 ir isklojate jiems ta litanija - o jie juoksis ir sakys kur nesamone smile.gif ir taip kelis kartus - gausis bendras vaizdas..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kaban: 28 lapkričio 2010 - 15:56
QUOTE(kaban @ 2010 11 28, 16:54)
tiesa galima surasti gan paprastai - skambinate ten kur uz 14000 ir klausiate - o kokio siaip?? kuom jis geresnis uz 4000? Jie jums pasakoja litanija (geriausia butu rastu). oto skambinate tiems, kurie uz 4000 ir isklojate jiems ta litanija - o jie juoksis ir sakys kur nesamone smile.gif ir taip kelis kartus - gausis bendras vaizdas..

Manau tame yra daug tiesos. Joks projektuotojas jums taip gražiai nepriburs kaip pardavėjas ar gamintojas. O jei jau projektuotojas labai gražiai buria apie vieną konkretų gaminį, tai jau interesu kvepia cool.gif .
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2010 11 28, 16:49)
Dėl rekuperatorių - kuo giliau į mišką, tuo medžių mažiau. Esminių skirtumų surasti nepavyksta. Atmetus visus kitus, nagrinėjant tik plokštelinius, visi labai panašūs konstrukcija, skiriasi tik dydis. Ot ir išsirink būdamas paprastas mirtingasis. Atsirenku pastovią srovę, galią min 200m3/h max 400m3/h, mane tenkinančią apsaugą nuo užšalimo ir vistiek lieku su N variantų, nuo 4000 iki 14000Lt. Vienintelis esminis skirtumas - šilumokaičio medžiaga, dažniausiai aliumas vs spec popierius - kokie čia komentarai būtų?

Jei atrasčiau lygiavertę alternatyvą REC (tik su palankesne kainodara)- gal būt ilgai ir nedvejočiau. Šiandienai- yra kaip yra. Panašių aliuminio prikrautų spintų aišku yra- bet tik panašių.

Šiuo konkrečiu atveju- dydis lemia beveik viską (kiek tai paliekant kriterijui „amžinas“/„neamžinas“). Vis tik variantas, kai pastatai skarbonkę (kad ir brangesnę), ir esi garantuotas, kad jos keisti neteks net anūkams (netoli nulinių vertės atstatymo kaštai)- gana rimtas argumentas.

Aliuminis: „amžinas“, bet mažiau efektyvus „atiminėjant“ šilumą (bet pakankamai pvz. REC atveju). Oro srautai neturi jokio tiesioginio kontakto- o tai jau pliusas.
Popierius: „neamžinas“, bet efektyvesnis. Yra dar momentai su drėgme- tačiau nežinau, kodėl šis mano manymu ryškus trūkumas, pristatomas kaip privalumas. Kam tą gražinama drėgmė, jei pvz. sienos iš YTONG blokų ar siekiama pilnai kontroliuoti drėgmę patalpose.
Atsakyti
QUOTE(kaban @ 2010 11 28, 16:54)
tiesa galima surasti gan paprastai - skambinate ten kur uz 14000 ir klausiate - o kokio siaip?? kuom jis geresnis uz 4000? Jie jums pasakoja litanija (geriausia butu rastu). oto skambinate tiems, kurie uz 4000 ir isklojate jiems ta litanija - o jie juoksis ir sakys kur nesamone smile.gif ir taip kelis kartus - gausis bendras vaizdas..


Logikos yra, bet kai visi pradės savus makaronus kabinti - ausys nusvirs smile.gif Bandau klasikiniu būdu - išmokti, perprasti ir pats išsirinkti atsijojant "pelus nuo gūdų".
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2010 11 28, 16:49)
Nauja tema / techninė problema PN žinovams bei gerbėjams - langų montavimas. Atkreipkite dėmesį - paketas angoje sumontuotas be rėmo.
Privalumai:
- net šilčiausio profilio λ nusileidžia stiklo paketo λ, net iki dviejų kartų
- atsisakydami profilio, sutaupome.
Trūkumai:
- tik nevarstomos konstrukcijos langams, dėl šios priežasties nepatogu valyti antrame ir aukštesniame aukštuose esančius langus.
- estetika - jei šalia (toj pačioj sienoj) turim varstomą langą gali atrodyti nepatraukliai.

Kas dar gali pakomentuoti pliusus ir minusus - prašom, nesidrovėkit. Pati montavimo technologija kol kas nežinoma - gal kas turi minčių?

Įdomus variantas. Tokio profilio (tai vis tik reikėtų vadinti profiliu) kaip tai nebuvau užtikęs. Ryškus pliusas: kone drastiškai sumažėja profilio užimamas % lange, kas teigiamai atsilieps bendroms lango charakteristikoms. Vis tik pasiliksiu prie didžiulio tankio PIR/PUR labai panašaus varianto, nes ten nelieka ir menkiausio šalčio tiltelio, o patys „profiliai“ puikiai įsikomponuoja bendrame šiltinime. Dėl lietaus vandens nuleidimo- užduoti klausimų galima ko gero abiems variantams.

P.S. Nedidelis papildymas. Profiliai gali būti ir su geresnėmis λ nei stiklo paketų- kai naudojamos vakuumo technologijos. Nežinau, kas ten pas juos kol kas nesigauna (kol kas nesertifikuota), bet vis tik judama ta linkme- ir stiklo paketas, ir profilis galės būti vakuuminiais. O tai- praktiškai tokios pačios varžos, kaip ir pasyvios sienos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo EVOY©: 28 lapkričio 2010 - 16:47
QUOTE(Vilienė @ 2010 11 28, 16:49)
Viryklė išskirs kažkokį kiekį garų, kurie užterš kažkokį oro kiekį kurį turim išfiltruoti arba pašalinti - koks skirtumas ar viryklė sporto arenoj ar 5m2 chruščiovkės virtuvėlėj?


Skirtumas yra.
Kai gartraukis (600m3/h) veiks 5m2 (12,5m3 turis) virtuvikeje, 17 litru per sekunde istraukimas sukels VISO patalpoje esancio oro judejima (letesni ar greitesni) link gartraukio - garai nuo virykles maziau sklaidysis i sonus o ir pasiskleide toli nenukeliaus.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2010 11 28, 16:49)
Iš gartraulių temos postų padariau išvadą, kad optimalus gartraukis yra apie 500-650m3/h.

Gal vertėtų truputi patikslinti: kartais skaičiuojama/retkarčiais praverčia- galios atsarga „prisvilinimams“. Todėl nieko nenustebintumėte ir su gerokai virš 1.000 m³.

Kadangi kadaise buvote nukreipęs kiek daugiau pasidomėti gartraukiais- trumpas „tyrimo“ reziume: PN realiai naudoja visus variantus, tačiau pagal susidariusį įspūdį (neradau statistikos)- dažniausiai naudojamu bus vis tik angliniai filtrai ir šilumos grąžinimas į patalpas (ne tiesiogiai į rekuperacinę).

Šios problemos sprendimo variantų pasirodo yra gerokai daugiau nei trys. Bet kadangi kainos dažniausiai tokios, kad brangiausias rekupas pasirodys дешовк'e- tik užvedimui ant kelio:
Šiaip- įdomi svetainė virtuvės tematika.
GUTMANN.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo EVOY©: 28 lapkričio 2010 - 17:43