Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas ir jo variacijos V

QUOTE(Dario @ 2010 12 03, 11:22)
Pritariu, reiktu palaukt kokio fiziko ar hidraulikos/vedinimo specialisto. Mano zinios prabluke gali but. Vistik 7m jau nuo universitetines fizikos praejo.


thumbup.gif Jei prieš 7m KTU - galėjom teoriškai koridoriuj prasilenkti smile.gif
Papildyta:
QUOTE(Dario @ 2010 12 03, 11:22)
Galeciau duoti kita pvz, tik nzn kiek jus susijes su auto mechanika ir variklio galios didinimu.
Siekint didinti variklio galia, laisvinamas ismetimas, truputi padidinamas vamzdzio skersmuo ir dedami pralaidesni bakeliai. Vamzdzio skersmeniui tolstant nuo gamintojo rekomendaciju, ta prasme didinant diametra, variklio galia zenkliai krenta. Susiduriam su back pressure reiskiniu. Turbavykams isviso ragai buna. Cia is praktikos.
Manau musu pamastymuose perdaug kintamuju. Srautas/slegis priklauso ir nuo irenginio nasumo ir vamzdzio pralaidumo skirtumu, tiksliau ju santykio. Kazkur cia manau isivelia perdaug parametru ir negalim lygint.
O ventiliatorius kad 100m3 nepucia tai duodu kepure pridergt.


Dėl variklių - perteklinio skerspjūvio problemą neteko pajusti. Bet be duslintuvo visai - realus galios bei traukos pagyvėjimas jaučiamas. smile.gif
100m3/h nepučia dėl pneumo nuostolių, arba nekokybiškos konstrukcijos/realiai deklaruoto debito neatitikimo. Gal 100m3/h teorinis debitas be jokio vamzdyno, priklausantis tik nuo menčių ploto bei sūkių skaičiaus? Pajungiam prie vamzdyno su realiais nuostoliais ir turim kritimą.
Atsakyti
zemes silumokaiti pravedus ne 110mm vamzdziu, o 160 aktyvaus zemes pavirsiaus plotas padideja 45 proc. , o oro kiekis vamzdyje padideja daugiau nei 100 proc.
Akivaizdu, kad pravedus 2 vamzdzius po 110 mm oro kiekis beveik pasiekia 160mm vamzdzio oro kieki, o aktyvus zemes pavirsiaus plotas didesnis daugiau 37 proc.

Lyginant irengimo kaina geras 160mm vamzdis dvigubai brangesnis nei analogiskas 110
ir trigubai jei naudosime ne Wawin, o pigesnius analogus.
kadangi vamzdio sieneles storis turi itakos tai tam geriausia naudoti pigesnius vidaus kanalizacijos vamzdzius nes wavin sienesles storesnes.
taigi 1m 160mm silumokaicio atitinka beveik 3m 110mm silumokaicio.
kadangi palyginus pratekancio oro srauta su plotu kuriuo paimam siluma is zemes matyti, kad geriau naudoti keliu plonesniu vamzdziu kolektoriu nei 1 stora tai 160mm gauna i kaulus visais atzvilgiais.

pats planuoju deti maziausiai 2 vamzdziu kolektroriu, o idealiausia del galimo kondensato nuvedimo butu vienas 160mm vamzdis is lauko is jo kokiu 8-10 110mm vamzdziu po 5 metrus kolektorius su nuolydziu i kito 160mm vamzdzio puse kuris islenda prie rekupo. Sis 160mm vamzdis pats su nuolydziu i viena puse ir ten i iskasta duobe uzpilti skaldos ir butu galimo kondensato pasisalinimas. Aisku reiketu sureguliuoti, kad per visus vamzdius butu analogiskas traukimas, o ne per viena viskas eitu. Sitaip gaunasi tiesi trasa, be begaliniu posukiu kuriu kiekvienas kelia pasipriesinima ir galimam kondesatui nereikia 50m vamzdzio vesti ratu ar zigzagais butinai su nuolydziu i viena puse.
logiskai turetu buti tai, bet galbut praktiskai gali ir neveikti ir geriau vesti 1 vamzdziu?

o Evoy nuoroda rimtesniems poreikiams ir skirta rimtesniems poreikia ten su 110 ar 160mm neuzmaitinsi tokiu oro kiekiu kokio reikia.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vyckaju: 03 gruodžio 2010 - 11:41
QUOTE(Dario @ 2010 12 03, 11:22)
Pakaitom jungimas isbrangins sistema, nes reiks "etatinio darbuotojo" kuris perjunginetu arba nebus automaizacijos. Kadangi nuolat vedinimas nebus ijungtas tai zemeje temperatura greitai atsistatys. Svarbu kad momentinis oro pasildymas butu pakankamos galios, o grunto isisotinimo nemanau kad pasieksiu.
Pas mane smelingam grunte vamzdis. Dar geru pusmetriu giliau prasideda priemolis.



Etatinis darbuotojas, kuris taniaklima.pl supeiktas - jie siūlo savo, kitokį už 450PLN. Man greitai jo reikės, tai jei matote būtinumą - padėsiu ir jums.

Idealus gruntas - šlapias gruntas. 4200 vandens specifinė šiluma - man nėra žinoma kita medžiaga, tiek imli šilumai kaip vanduo. Jei SV pakasėt žemiau drenažo - liuks! Ši sąlyga galimai koreguojama statyboj eigoj - juk nedaug turime galimybių SV įrengti tik vandeningame molyje.
Papildyta:
QUOTE(Vyckaju @ 2010 12 03, 12:36)
zemes silumokaiti pravedus ne 110mm vamzdziu, o 160 aktyvaus zemes pavirsiaus plotas padideja  45 proc. , o  oro kiekis vamzdyje padideja daugiau nei 100 proc.
Akivaizdu, kad pravedus 2 vamzdzius po 110 mm oro kiekis beveik pasiekia 160mm vamzdzio oro kieki, o aktyvus zemes pavirsiaus plotas didesnis daugiau 37 proc.



Jei galime grįžti prie draugiško tono ir konstruktyvios diskusijos - įvertinkite dar du parametrus pasirinkdamas vamzdį:
-Vamzdžio šiluminę varžą (arba laidumo koeficientą ir sienelės storį)
-Pneumo nuostolių priklausomybę nuo diametro (atsilieps papildomo/Alaska ventiliatoriaus kwh)
Tuomet manau būtų atlikta pilna studija su litine(LTL) išvada.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 03 gruodžio 2010 - 11:38
Pasirodo, kad reikia kuo mažiau kišti savo trigrašį. Kai klausimas jiems aktualus- žmonės ir patys nesunkiai dasikasa iki esmės. Gal tik priminsiu apie primirštą žemės šilumokaičio išpildymą.

Pliusai:
1. Jokių problemų/galvosūkių su drėgme ar kondensatu.
2. Jokių problemų/galvosūkių su gyvastimi.
3. „Darbuosis“ tik kai tam bus poreikis- gerokai tikslesniu/savalaikiu bus kWh gaudymas (svarbus punktas, kai siekiama mikroklimatą patalpose išlaikyti „prikaltu“).
4. Labai paprasta 100 % automatizuoti tokios sistemos darbą (apie ją pamiršti „visiems laikams“).

Tas ant to:
1. „Amžina“- bent jau kol išprotėję moksliukai vieną dieną neišras plastiku besimaitinančių bakterijų, kuriuos sunaikins visą reikalingą ir nereikalingą plastiką.
2. Žemės darbai- praktiškai vienodi kaštai (kartais tereikia pasirinkti tinkamą techniką).
3. Medžiagos „į žemę“- praktiškai vienodi kaštai.
4. Sistemos įrengimas- praktiškai toks pats elementarus.
5. Lygiai tokia pat efektyvi, kai norima sukurti „šalčio vonios“ efektą (kai prie per karščius atidarytų langų- patalpos išlieka vėsios).

Minusai:
1. Papildoma skarbonkė, bei visumoje mazgas gerokai brangesnis- nei papildoma mechaniškai valdoma sklendė.
2. Cirkuliacinio prisukamos kWh- nors kaštai ir nėra dideli.
3. Beprotiškai brangus brendinis valdymas. Nors yra alternatyvių sprendimų:
* Patys rekupai vis dažniau išleidžiami su valdymu žemės šilumokaičiams.
* Modernesnių šildymo katilų valdymas gali būti pritaikytas žemės šilumokaičio valdymui.
* Yra nebloga China produkcija.
* Yra nebloga Polska produkcija (jau artėja į pabaigą su svetainės ruošimu- galima bus įdėti nuorodą).
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo EVOY©: 03 gruodžio 2010 - 12:57
Sveiki protingieji kurmiai! smile.gif

Tiek pridiskutavote, kad bijau Kalėdų švenčių neužteks viską perskaityti lotuliukas.gif


Klausimas, gal kas žinote kokiu atstumu vienas nuo kito turi būti statomi saulės kolektoriai ant plokščio stogo? Nes įrangos pardavėjai to nesako, sako užsisakyk projektą pas mus, susimokėk, tada pasakysim (įrangos pas juos nebepirksiu, supykau g.gif ).

Kadangi sklypo orientacija PR, buvo nuspręsta projektuoti plokščią stogą ir jį, kiek įmanoma daugiau padengti PV, bei kiek reikia vakuuminiais kolektoriais. PV bus palaukta jau trečios kartos. Vakuuminiai bus naudojami šildymui, bei vandeniui ruošti. Kolkas dar nesu apskaičiavęs (nes nemoku) kiek vakuuminių reikės, namas 185kvm.

Šildymo poreikius tikiuosi apskaičiuos špicialistai, jei protingų rasiu, nes kai pasikalbi su kokias prapisanalais, tai sako PN yra nesąmonė, saulės baterijos nesąmonė, vėjas nesąmonė, geriausia geoterminis arba dujinis katilas ir t.t ir pan. smile.gif

Sienos, jei niekas nepasikeis iš liktinių klojinių. Kieme vertikali (namas mieste) vėjo jėgainė. Rekuperatorius, bei po testinio šildymo sezono, jei reikės oras-vanduo šs. Geriamas vanduo vandentiekio,o wc, skalbimui, laistymui surenkamas lietaus vanduo.

Siekiamybė energy +


Kadangi daugiau klausinėju, tai diskusijose nesu aktyvus dalyvis, kaip viskas gausi realybėje, būtinai pasidalinsiu, gal net kokį blog'a užvesiu...
Atsakyti
QUOTE(gllop @ 2010 12 03, 14:33)
Sveiki protingieji kurmiai!

Tiek pridiskutavote, kad bijau Kalėdų švenčių neužteks viską perskaityti  lotuliukas.gif
Klausimas, gal kas žinote kokiu atstumu vienas nuo kito turi būti statomi saulės kolektoriai ant plokščio stogo?  Nes įrangos pardavėjai to nesako, sako užsisakyk projektą pas mus, susimokėk, tada pasakysim (įrangos pas juos nebepirksiu, supykau...

... gal net kokį blog'a užvesiu...

Sveiki, tikėjimo broli! Vis vien sekta vadina- tad galime be baimės nusimesti kaukes.

Dėl saulės kolektorių- daugelį atsakymų rasite čia. Na gal dar galite peržvelgti šį failą- jei sugalvotumėte saulės kolektoriais pasipuošti fasadą.

O šitas dalykas- tai jau privalomai...
Atsakyti
Ačiū už greitą atsakymą. Perskaitau ir atiduodu architektui.

Dar audžiu mintį kokį mechanizmą pasidaryti kad visa tai galėčiau vartyti pagal sezonus, ar sukinėti pagal rytas/vakaras...
Žinau, yra gamyklinių variantų,gali padaryti. Bet gamykliniai tiek kainuos kad, bijau kad atsipirkimo ir nebesulauksiu, nors gyventi ir taip neatsiperka biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(gllop @ 2010 12 03, 15:03)
Ačiū už greitą atsakymą. Perskaitau ir atiduodu architektui.

Dar audžiu mintį kokį mechanizmą pasidaryti kad visa tai galėčiau vartyti pagal sezonus, ar sukinėti pagal rytas/vakaras...
Žinau, yra gamyklinių variantų,gali padaryti. Bet gamykliniai tiek kainuos kad, bijau kad atsipirkimo ir nebesulauksiu, nors gyventi ir taip neatsiperka biggrin.gif

Nelabai yra tikslas juos vartyti. Naudos iš tokio saulės gaudymo- tikrai ne stebuklai (ankstesniame faile yra tikslesni paskaičiavimai). Pasinaudokite tuo, kad vasarą nežinosite ką su tuo efektyvumu daryti- susimontuokite „orientuotą į kalėdas“ variantą. O kaip teisingai spėjote dėl sukinėjimo, už tą kainą pridėkite kokį kvadratą kitą kolbų- gausis tas ant to (jei kalbame ne apie самоделка's), tik su mažiau gendančių mazgų.
Panašiai tas pat galioja ir saulės moduliams: kainodaroje mažesnį efektyvumą pilnai kompensuoja papildomi kvadratai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo EVOY©: 03 gruodžio 2010 - 14:26
QUOTE(EVOY© @ 2010 12 03, 14:25)
susimontuokite „orientuotą į kalėdas“ variantą


Tai taikytina tik vandeniniams kolektoriams, PV geriau orientuoti į vasaros atostogų režimą biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gllop: 03 gruodžio 2010 - 14:31
QUOTE(gllop @ 2010 12 03, 15:30)
Tai taikytina tik vandeniniams kolektoriams, PV geriau orientuoti į vasaros atostogų režimą biggrin.gif

Na va kaip puiku, kai pats žinote tai, kas iš tingėjimo nepasakyta.
Atsakyti
QUOTE(gllop @ 2010 12 03, 14:33)
Siekiamybė energy +
Kadangi daugiau klausinėju, tai diskusijose nesu aktyvus dalyvis, kaip viskas gausi realybėje, būtinai pasidalinsiu, gal net kokį blog'a užvesiu...


drinks_cheers.gif Dar viena "pakeleivynga dūšelė forume!
Nežinau kur jūs - jei Kaune galėčiau padėti su "perorientuotais pripisionalais" - kas dėl šilumos poreikio, vakuumų skaičiavimų jie nespjauna ir supranta kas ir kur.
O jūs klausinėkit, nepasididžiuosim ir pasidalinsim informacija ir patirtim. smile.gif
Sėkmės!
Papildyta:
QUOTE(gllop @ 2010 12 03, 15:30)
Tai taikytina tik vandeniniams kolektoriams, PV geriau orientuoti į vasaros atostogų režimą biggrin.gif


Klausimas - vasarą ir taip šilumos užteks, nežinau kur energiją žadat iš PV dėti. Jei "prigaudinėsit" VST/RST - beabejo geriausia tai daryti vasarą, bet jei tik savo (neatitinka energy+ taikinio) - tuomet geriau mąstyti apie Kalėdas.
Atsakyti
QUOTE(gllop @ 2010 12 03, 14:33)
Siekiamybė energy +
Kadangi daugiau klausinėju, tai diskusijose nesu aktyvus dalyvis, kaip viskas gausi realybėje, būtinai pasidalinsiu, gal net kokį blog'a užvesiu...


va tas butu super, gal jau yra kazkokiu konkreciu sprendimu?
Atsakyti