oi kaip s Jums pritariu, tas maitinimo krutimi kultas

, As su pirmaja prisiklausiusi tokiu kalbu kaip svarbu maitinti, nes priesingu atveju tu bloga mama ir pan... Tai turejau tiek problemu

. Kaip prisimenu, tai ir dabar oda pagaugais nueina... Finalas buvo depresija, puse metu nuolatos verkiantis vaikas..., nes kai mama neadekvati, tai kokio pienelio tas kudikis prisivalge

Galvojau, kad gyvenime daugiau vaiku nenoresiu tureti. Bet aisku praejo laikas ir gime sunus. Su juo buvo viskas kitaip

Aisku as maitinau ji bet i tai ziurejau daug paprasciau yra pienuko maitinu, nebus tam yra misinelio... Ir viskas buvo labai gerai...
O del tu kada leliuka po gimdymo atnes ar kuo pamaitinis tai irgi: kai dukra gime beveik po paros gimdymo.. o po triju valandu man ja atnese, tai man tikrai ne tas galvoje buvo, kai pati galvojai kaip cia nusnusti, o dukryte istisai verke, o as bejege vos beatsikelianti is lovos
O sunelis gime palyginus lengvai ir mes patys su vyru nuejom ir parsinesem is naujagymiu skyriaus ir del to jokiu problemu nekilo...
Taip, kad kiekvienas mes turim savo pasirinkima, tiesiog, ne vien maitinimas krutimi suteikia pilantve ir rysi su vaiku yra dar daug svarbesniu fakroriu... O tas kultas, as manau ne viena mepatyrusia mayte buvo privedes iki tokios busenos, kuria patyriau as..
Todel ziurekim i viska daug paprasciau ir nesivaikykim kazkokiu madu ar stereotipu...
Sekmes visoms, kurios laukia savo stebukliuku
Pirma gimdziau VGN, antra AK. Prieziura man ir ten, ir ten gera buvo.