QUOTE(vere @ 2010 12 10, 13:18)
kokie klausimai buna anglu kalba kai reikia kalbeti?
Manęs prašė kartą prisistatyti ir papasakoti apie save, kitą kartą prašė išversti, kad a la skambini klientui prisistatai iš kur, paklausi su kuo turėtum bendrauti dėl tam tikros paslaugos ir pan.
QUOTE(fille du soleil* @ 2010 12 10, 14:27)
Beje, norėčiau pasigirti, kad šiandnien man paskambino ir pakvietė pirmadienį pasirašyti darbo sutartį. Valio, valio!
O dar šiandien turėjau vykti į du pokalbius dėl darbo, bet leisiu sau prabangą vietoj jų išsikepti imbierinių sausainių.
Dideli sveikinimai
Sėkmės darbe
QUOTE(Pookelis @ 2010 12 10, 15:39)
Žaviuosi jūsų mąstymu
Ir labai džiugu skaityti, kai kažkas įsidarbina. Dabar žiū tokių padaugėjo. Bet tuo pačiu ir liūdina tokios žinos.
O man jau irgi šiek tiek nevilties atsiranda. Per du mėn išsiunčiau apie 20 CV, tik vienas skambutis ir nei vieno pokalbio. Nerašau, kad turiu vaikų. Rašau, kad dirbau iki š.m. lapkričio. Ieškomoje srityje turiu patirtį 3m. Ir niekam neįdomu
Pas mane CV irgi nėra aprašyti vaikai. Bet viena pažįstama peronalo vadovė pakoregavo mano CV ir padėjo parašyti motyvacinį laišką/prisistatymą, kuris, aš manau, bent atkreipia dėmesį - todėl į pokalbius kviečia. Aišku iš jų - kol kas jokių apčiuopiamų rezultatų
Šiandien buvau toje įmonėje, kur pasakojau, kad minimumą siūlė. Pakalbėjau su admine, kol prisistatė dyrikas, po to su juo. Pasijutau merguče pirmą kartą atvykusia iš kokio glūdumos kaimo, nieko neišmanančia, be patirties ir jokio mokslo. Tokia nesąmonė, kad oj... Norėtų, kad nuo pirmadienio pradėčiau periminėt darbus, eit į mokymus ir taip visą mėn. nuo 8-17 val. Įdomiausia, kad neįdarbinta ir už dyką... Bekalbant su dyriku tiesiai paklausiau, kiek algos duoda. Atsakė, kad minimumą. Paklausiau kiek vėliau. Atsakė, kad minimumą... Tada aš jam pasakiau, kad dabar negaliu atsakyti. Tada jis sutriko. Matyt, buvo nusprendęs, kad griūdama bėgsiu pas juos ir net neturėjo tokios minties, kad galiu atsisakyt... Ir tada pasakė, kad aš turėčiau gerai pagalvot, nes padirbusi pas JĮ "įgausiu tikrą administratorės vertę". Tik tada. Ot taip... Dar pasakė, kad sąlygos pas jį neblogos, kad darbas nuo 8-17 val. Na, kartais būna išimčių (tik adminė man prieš tai papasakojo, kad ji į darbą privalo ateiti pirma ir išeiti paskutinė, nesvarbu, kad dar koks darbuotojas sumano pasilikt viršvalandžių, nes ji užrakina ir atrakina biurą), ir dar jis sakė, kad pas jį gerai, nes jis leidžia net pavalgyti!!! Kaip gerai, ką? Leidžia... Dar jis sakė, kad tai ne šiaip adminės darbas, o turėsiu bendrauti su aukštesnio ir vidutinio lygio vadovais. Todėl turiu atrodyti atitinkamai - "švarkelis, sijonėlis arba kelnaitės". Norėjau išsižiot ir pasakyt, kad be kelnaičių į darbą tikrai bet kokiu atveju neičiau, bet šiaip ne taip susivaldžiau...
Na, toks jausmas, kad aš nesu jokių vadovų mačiusi. Tundrų tundra... O jie ką, kažkuo kitokie, ne žmonės??? Tai va, toks tad buvo pokalbis. Spėkit ką jam pranešiau? - atsisakiau. Gražiai, mandagiai, raštu. Pasakysiu, kaip MB sakė: "Nėr darbo, bet ir čia ne darbas".
Vėliau sumaniau, kad reiktų paskambinti tai įmonei, kurioje užvakar buvau pokalbyje ir kur man patiko, pasiteirauti. Sulaukiau neigiamo atsakymo (
) ir nespėjau net padėkot ir palinkėt sėkmės, kai tas jau padėjo ragelį. Nu kodėl taip? Ar turėčiau jaustis kalta, kad paskambinau pasiteiraut pati? Bet ar negalima to daryt, kai žmogus žada pats paskambint ir to nepadaro...
Blogai... Liūdna... (čia labai į temą
)
