QUOTE(saule^ @ 2010 12 23, 19:14)
Nu klausykitės! 
Seniai bemačiau Tave taip skraidančią!
Prikėliau antram gyvenimui! 
Seniai bemačiau Tave taip skraidančią!
Prikėliau antram gyvenimui!
QUOTE(klopedija @ 2010 12 23, 21:38)
Nu klausykitės!
Seniai bemačiau Tave taip skraidančią! Prikėliau antram gyvenimui!
Seniai bemačiau Tave taip skraidančią!
Prikėliau antram gyvenimui! tikrai prikėlei
tik, kad skaitiniais pasigirti nelabai galiu. filmu periodas man dabar.
taciau po truputi skaitau iš Dolitlės pasiskolinta D.Keyses "Gėlės Aldžernonui" . keista knyga, bet patinka
QUOTE(saule^ @ 2010 12 23, 22:42)
taciau po truputi skaitau iš Dolitlės pasiskolinta D.Keyses "Gėlės Aldžernonui" . keista knyga, bet patinka
Lauksiu Tavo atsiliepimo, kai perskaitysi.
Kažkada norėjau, pernai net į geidaraščius buvau įrašiusi
Greitai tie metai praėjo...
QUOTE(saule^ @ 2010 12 23, 21:42)
taciau po truputi skaitau iš Dolitlės pasiskolinta D.Keyses "Gėlės Aldžernonui" . keista knyga, bet patinka
Šiemet buvo trečioji mano skaityta knyga. Tada patiko man, tikrai keista, įdomi knyga, nebuvau kažko panašaus skaičiusi. Bet va, kai praėjo kone metai, tai taip susigulėjo jau tas gerumas, perskaičiau ir įdomesnių knygų
Dabar atrodo tokia gera knyga ir tiek, ne super.
QUOTE(saule^ @ 2010 12 23, 23:42)
tikrai prikėlei
tik, kad skaitiniais pasigirti nelabai galiu. filmu periodas man dabar.
taciau po truputi skaitau iš Dolitlės pasiskolinta D.Keyses "Gėlės Aldžernonui" . keista knyga, bet patinka
tik, kad skaitiniais pasigirti nelabai galiu. filmu periodas man dabar.
taciau po truputi skaitau iš Dolitlės pasiskolinta D.Keyses "Gėlės Aldžernonui" . keista knyga, bet patinka
O aš pirmiausiai seniai seniai perskaičiau apsakymą ir jau kaip žliumbiau
Labai koncentruotas ir... liūdnas kūrinys 
Dabar perskaičiau jau Pajautos paskolintą knygą (autorius apsakymą išplėtojo ir "datempė" iki romano ir gvo "Nebulą"). Mano nuomone, galėjo netempti... apsakymas... įspūdingesnis Įdomu, kaip tau patiks. Lauksiu nuomonės
Malgorzata Saramonowicz "Veidrodžiai".
Knyga apie tiesą, kurią mes mes bandome nuslėpti nuo kitų ir nuo savęs pačių. Šį pasakojimą pasakoja ne asmuo ar koks kitas gyvas sutvėrimas, o pats paprasčiausias veidrodis. Kuris nebylus kabo ant kiekvieno iš mūsų sienos. Kuris nebyliai seka ir stebi mūsų gyvenimą, kaip mes senėjam, mūsų laimes ir nelaimes. Kad ir kaip lengvai mes galime apgauti aplinkinius užsidėję veidmainystės kaukę, veidrodžio niekada neapgausi. Tik tai jis žino visas mūsų paslaptis. Ir nereikia viltis jame išvysti savo iliuzijas, nes to niekada nebus. Tik realybė, kad ir kokia ji karti ir negraži bebūtų. Grožis nublanksta, ateina senatvė ir mirtis kvėpuoja į nugarą.
Knyga parašyta dienoraščio forma. Ją sudaro 3 veiksmai. Tai pasakojimas apie vieną merginą - moterį ir jos paslaptis. Buvo 1939 m. kuomet jaunyste tryško ir žibėjo. Buvo pilna jėgų ir svajonių. Turėjo viską, įdomų darbą, studijas ir slaugė tris senutes. Bet štai kuomet išduoda meilė ir pradedi nekęsti visų moterų, nes juose tik įžvelgi grėsmę, tuomet ir atsliūkina pagieža ir noras keršyti. Paslaptingai viena po kitos miršta senutės, tačiau prasideda karas ir jau niekas nebesiaiškina jų mirties aplinkybių.
Prabėgus beveik 60-čiai metai kažkada jauna ir graži heroje, susensta. Dabar ji ligota, irzli ir amžinai nepatenkinta senė. Dabar jau jai pačiai reikalinga slauga. Kartu su ja gyvena jauna ir graži studentė. Protinga, paslaugi ir be galo miela. Dėl to dar labiau pyktis ima ir didėja neapykanta. Tačiau praeities šmėkla niekur nedingsta, ji visuomet šalia, o veidrodis visada ją primena ir neleidžia užmiršti. Tačiau mirties baimė yra tokia didelė, kad visur ir visuomet matai grėsmę. O kur dar ta neapykanta moteriai, kuri kažkada nuviliojo jos mylimąjį. Ir štai atsiranda planas, jog geriau pašalinti tą grėsmę, nei su ja nuolatos gyventi.
Tai istorija su detektyviniais elementais. Labai gyvenimiška, originali ir paslaptinga.
Pati knyga, ne taip kaip jos viršelis, labai patiko. Kas žudė tas seneles buvo nesunku atspėti, bet štai motyvo iki pat pabaigos nesupratau, kol neperskaičiau detektyvo išvadų.
Knyga apie tiesą, kurią mes mes bandome nuslėpti nuo kitų ir nuo savęs pačių. Šį pasakojimą pasakoja ne asmuo ar koks kitas gyvas sutvėrimas, o pats paprasčiausias veidrodis. Kuris nebylus kabo ant kiekvieno iš mūsų sienos. Kuris nebyliai seka ir stebi mūsų gyvenimą, kaip mes senėjam, mūsų laimes ir nelaimes. Kad ir kaip lengvai mes galime apgauti aplinkinius užsidėję veidmainystės kaukę, veidrodžio niekada neapgausi. Tik tai jis žino visas mūsų paslaptis. Ir nereikia viltis jame išvysti savo iliuzijas, nes to niekada nebus. Tik realybė, kad ir kokia ji karti ir negraži bebūtų. Grožis nublanksta, ateina senatvė ir mirtis kvėpuoja į nugarą.
Knyga parašyta dienoraščio forma. Ją sudaro 3 veiksmai. Tai pasakojimas apie vieną merginą - moterį ir jos paslaptis. Buvo 1939 m. kuomet jaunyste tryško ir žibėjo. Buvo pilna jėgų ir svajonių. Turėjo viską, įdomų darbą, studijas ir slaugė tris senutes. Bet štai kuomet išduoda meilė ir pradedi nekęsti visų moterų, nes juose tik įžvelgi grėsmę, tuomet ir atsliūkina pagieža ir noras keršyti. Paslaptingai viena po kitos miršta senutės, tačiau prasideda karas ir jau niekas nebesiaiškina jų mirties aplinkybių.
Prabėgus beveik 60-čiai metai kažkada jauna ir graži heroje, susensta. Dabar ji ligota, irzli ir amžinai nepatenkinta senė. Dabar jau jai pačiai reikalinga slauga. Kartu su ja gyvena jauna ir graži studentė. Protinga, paslaugi ir be galo miela. Dėl to dar labiau pyktis ima ir didėja neapykanta. Tačiau praeities šmėkla niekur nedingsta, ji visuomet šalia, o veidrodis visada ją primena ir neleidžia užmiršti. Tačiau mirties baimė yra tokia didelė, kad visur ir visuomet matai grėsmę. O kur dar ta neapykanta moteriai, kuri kažkada nuviliojo jos mylimąjį. Ir štai atsiranda planas, jog geriau pašalinti tą grėsmę, nei su ja nuolatos gyventi.
Tai istorija su detektyviniais elementais. Labai gyvenimiška, originali ir paslaptinga.
Pati knyga, ne taip kaip jos viršelis, labai patiko. Kas žudė tas seneles buvo nesunku atspėti, bet štai motyvo iki pat pabaigos nesupratau, kol neperskaičiau detektyvo išvadų.
QUOTE(Fatimaallaa @ 2010 12 24, 02:32)
O visą laiką įsivaizdavau, kad ši knyga yra tapati, su tokiu pokvailiu siaubo filmu
Sveikos visos knyges!
apsireiskiu nors svenciu proga (beje, pavydziu jusu susitikimu ir su nostalgija prisimenu praejusiu metu Grand Mega-festi meet'a Vilniuje
), tad linkiu ramaus pasisedejimo Kuciu vakara...
daug dovaneliu Kaledu ryta
po eglutemis...
ir smagaus 2011 sutikimo!
apsireiskiu nors svenciu proga (beje, pavydziu jusu susitikimu ir su nostalgija prisimenu praejusiu metu Grand Mega-festi meet'a Vilniuje
), tad linkiu ramaus pasisedejimo Kuciu vakara...daug dovaneliu Kaledu ryta
po eglutemis...
ir smagaus 2011 sutikimo!
QUOTE(Forget @ 2010 12 24, 10:30)
O visą laiką įsivaizdavau, kad ši knyga yra tapati, su tokiu pokvailiu siaubo filmu
Tikrai ne
nors aš to filmo ir nežiūrėjau, bet knyga tikrai ne siaubiakas
QUOTE(Forget @ 2010 12 24, 12:30)
O visą laiką įsivaizdavau, kad ši knyga yra tapati, su tokiu pokvailiu siaubo filmu
O man tas filmas visai nieko kažkada pasirodė, pamenu, kad įvardintas net gi kaip ... subtilus
Knyga, tai puikuojasi mano geidaraštyje, įdomu, ką Senis nuspręs...
Beje, o vaikas ėmė gilintis, kas Kalėdų Senio žmona. Tai kas gi?
Ne nykštukai ir ne elnias tai jau tikrai...
Snieguolė, sako, per jauna...
QUOTE(martux @ 2010 12 24, 13:06)
Beje, o vaikas ėmė gilintis, kas Kalėdų Senio žmona. Tai kas gi?
Velykų bobutė.
QUOTE(klopedija @ 2010 12 24, 14:13)
Kalėdų senis neturi žmonos, nes jei turėtų, tai ir vaikai gimtų
Jis tada nesąžiningai dovana dalintų ir neturėtų laiko stebėti visus vaikus, ar jei geri ar blogi buvo. Va 
