Knygų skaitytojų klubas, 71 tema

Kumusas - gal čia taip ir turėjo būt - du viename: kuskusas plius humusas? kaži kas išeitų?
Bet klausykit, ar šita "akių" knygų banga ir jų nemenkas populiarumas skaitovų tarpe reiškia kad Lietuvoj tolerancijos musulmonams daugėja ar ką nors kita? Ar čia visam pasauly tokių knygų banga, o pas mus tik tos bangos šešėlis?

kadangi tos knygos tolerancija nekvepia, tai čia greičiausiai "rinkis vietinį Joną" politikos apraiškos
Papildyta:



dar kumysas galėjo būti

Kaip tik manau, lietuvaitės paskaito, galvytę pakraipo, pasibaisi. Dar pasidžiaugia, kad vis dėl to jų vyrai yra visai nieko, palyginus su "baisiaisiais musulmonai". Nors iš tiesų nei supranta tuos papročius, nei žino apie ką tai. Tik baisisi kokie tie musulmonai blogi. Man tokių knygų herojės gudrumu neblizga. O tokios kaip "Tik su dukra" iš vis yra grynų gryniausia propoganda.

Oi šita banga aktyvi anoj temoj, pas mus tik retkarčiais, prie progos.

Skaitau visas 'akių'serijos knygas, bet kažko tos tolerancijos su kiekviena knyga vis mažyn
Kodėl tas knygas skaitau? Kad po n metų galėčiau dukrai pasakyt, kad už musulmono tekės tik per mano lavoną

1. Va va Kaži kas būtų, jei knygą apie Jonaitienę "Motinos rankos" išleistume kaip visos LT motinų atspindį Nu, nes mūsų kultūra gi tokia

2. Galėtų. Bet vis tik manau humusas, nes jos valgė: duonos, kumuso ir salotų

Gal ir taip - "pažiūrėk kaip kitur blogai, kad savas blogis ne toks blogas atrodytų"
Bet aš tikiuosi kad iš to smalsumo "kitokiems" papročiams ir kas nors gero išeis, sužinos žmonės ne tik apie "baisuosius papročius". Vis tiek nebeilgai mums liko būti "tobulai baltais". Vakar "Akropoly" mačiau moteriškę su skara, ir panašu kad ji čia gyvena.

O aš iš šitos serijos dar nė vienos knygos nepaskaičiau, manau kad geriau rinksiuos ką nors iš ten gyvenančių "musulmoniškos visuomenės kritikų" negu nuskriaustų europiečių istorijas. Gal pradėsiu nuo kokios "Stambulo pavainikės", kad būtų moteriškas požiūris .
Papildyta:

o jeigu taip susiklostys gyvenimas kad tik musulmonas arba išvis nieko? juokauju

Aš irgi mėgstu tokias, kur rašo ne nuskriaustoji europietė. "Kabulo knygininkas" ar Khaled Hosseini knygos, yra būtent tokios

"Stambulo pavainikę" kaip tik vakar nusipirkau. Va dar "Mečetės namus" Dolitlė išgyrė, ją irgi turiu, bet neskaičiau

Skonis draugu neturi Man ji per leta,nuobodu laukti veiksmo kazkokio Ir nelabai man patinka knygos su istestais aprasymais,detalem...tingiu skaityt,kol dasikasi iki idomybiu,isvis noras dingsta skaityti.

Ne mano reikalas, zinoma, bet kiek keistai atrodo tokia negatyvi knygu skaitymo priezastis... Ir nuosirdziai linkiu, kad visgi neprireiktu tos frazes dukrai sakyti - nes kaip zinia, reta dukra mamos klauso, kai isimyli...

Ataskaita apie siumetines perskaitytas knygas (taip tyliai sau siandien pagalvojau, kad beveik nusipelniau pedantiskiausios atsiliepimu rasytojos titulo... )

Anna Gavalda "Someone I Loved" (As mylejau). Lengva, elegantiska, jausminga knygele apie santuokos trapuma ir apie nelengva pasirinkima: ardyti seima del meiles, ar ne. Susiskaite lengvai ir greitai, poroj vietu ir susimastyti priverte, bet siaip tai toks lengvasvoris kurinelis. Tipiskai prancuziskai zavus, bet per lengvas, kad paliktu ilgalaiki pedsaka. Ko gero, is visu triju skaitytu Gavalda knygu apsakymai man kol kas labiausiai tiko ir patiko.

Ian McEwan "Enduring Love" (Tvari meile). Atrodo, pamazu tampu McEwan fane... Knyga labai patiko. Negausi ivykiu, bet psichologiskai sudetinga istorija apie ivairias meiles formas. Ir ne tik. Nepaisant letos siuzeto tekmes, skaitesi puikiai. Tik i pabaiga pasakojimas kiek nuvaziavo nuo begiu ir pavirto is pradziu farsu, paskui trileriu, ir galiausiai melodrama. Man ta kiek nederanti prie likusio teksto pabaiga kiek sugadino bendra ispudi. Ir tie gale prideti medicininiai uzrasai pasirode kiek "ne i tema" - man nereikejo nei to tikroviskumo prieskonio, nei uzuominu apie tai, kaip toliau klostesi heroju likimai. Atvira pabaiga knygai butu tikusi labiau. Bet tai smulkmenos. Bendras ispudis tikrai geras.

J.M.Coetzee "Life and Times of Michael K" (Maiklo K gyvenimas ir laikai). Pirmoji mano pazintis su Coetzee. Ir kokia! Fantastiskai puiki knyga. Net galva sukasi pagalvojus, kad sitaip paprastai galima pasakyti tiek daug. Istorija elementariai paprasta: Maiklas K, nuo gimimo pazenklintas kiskio lupa ir nevisai issivysciusiu intelektu, megina pabegti nuo Pietu Afrika draskancio pilietinio karo ir gyventi taip, kaip jam atrodo teisinga, taikoje su savimi ir su zeme. Isoriniu ivykiu tiek nedaug, kad atrodo turetu buti nuobodu, bet ne - pasakojimo stilius taupus, lakoniskas, be jokiu emociniu ar kitokiu ekscesu, ir gal butent del to dar pagaulesnis, labiau itraukiantis. Skaiciau neatsitraukdama, ir ko gero pirmas kartas, kai perskaiciusi Booker premija laimejusia knyga, pagalvojau, kad ji tikrai absoliuciai ir besalygiskai verta tos premijos. Kaip ir autorius - Nobelio premijos, jau vien uz sita knyga. LLLLLLL. Ko gero, Coetzee bus mano siu metu atradimas - nors metai dar tik prasidejo...

Paskui dar perskaiciau Darbingos atsiliepima apie sia knyga (zr. svetaineje). Viskam pritariu, isskyrus pradzia - mane si knyga itrauke nuo pirmo puslapio. Na gerai, nuo antro...

Mane tai siurpas krete del situacijos beviltiskumo. Kaip kraupiai turejo jaustis tas zmogus niekam negaledamas irodyti su kuo turi reikala. Rodos esu rasiusi atsiliepima apie sia knyga. Eisiu ieskot. Beja, man patiko Rudaitytes vertimas. Zinau sia ponia, tikrai profesionalo darbas.
O sestadieni skaitei? Niekad nemaniau, kad su tokiu susidomejimu ir be jokiu emociju galeciau skaityti detalu smegenu operacijos aprasyma O siuzetai kazkuo panasus, kai viskas ka tu turi, kas tau brangu, priklauso nuo kazko, kas yra uz sveiko proto ribu ir padeti gali nebent atsitiktinumas.

Man "Tvari meilė" irgi labai patiko, suintrigavo. Toks beviltiškumas kai kur. Pritariu, kad pabaigos nereikėjo

Butent. Nors zinok, kazkuriuo momentu ir as buvau emusi abejoti, kad gal viskas ne taip yra, kaip jam atrodo... Is kitos puses, man taip ir liko neaisku, kodel Klarisa juo netikejo. Na buvo paaiskinta kodel, bet manes neitikino. Ir va dar pamirsau parasyti, skaitydama vis galvojau, kad Dzo ir Klarisos meile man neatrodo labai tvari - man jie abu tokie truputi egoistai, galvojantys apie vienas kita, kai viskas gerai, o kai istinka krize, tada jau kiekvienas uz save...


Skaiciau, irgi labai patiko. McEwan, beje, turi dovana idomiai rasyti apie, atrodo, visai neidomius dalykus.

O abieju knygu tema tikrai is esmes ta pati, cia tu gerai pastebejai