[quote=Brūkšniukas,2011 01 11, 23:52]
Aš mėgstu fantastiką su humoru
Beje - prisiminiau, kad kažkuri pradėjot skaityti Hofmano "Katino Murklio pažiūras į gyvenimą". Ir kaip? Kokia nuomonė?
[/quote]
Skaičiau, bet dėl laiko stokos nebaigiau, nes bibliotekoje jos terminas baigėsi.Pradžia labai patiko, vėliau kažkaip man tas patikimas išsikvėpė.Katino murklio pasakojimas labai patiko, o jau kapelmeisterio pasakojimas man buvo nuobodus.Tiesiog norėjosi praverst lapus.Kada nors vistiek kai mažoji paaug ir leis susikaupus skaityti, bandysiu aš ją dar kartą.
[quote=caralaite,2011 01 12, 00:46]
Tikiuosi, nesupyksit kad patiražuosiu savo atsiliepimą iš kitos temos. Bet, kadangi knyga patiko, tai gal pavyks apie ją padiskutuoti su kitom skaičiusiom?
Ką tik perskaičiau
Romain Gary "Aušros pažadą" ir noriu pasidalinti keliomis mintimis.
Iš pradžių labai džiūgavau, nes Romain Gary stilius - nuostabus. Knyga pilna "švelnios ironijos" (ir labai daug autoironijos), kaip ir žada reklama ant viršelio. Tiesa, nepasakyčiau kad apie Vilnių, o ypač apie jo gyventojus, Gary atsiliepia švelniai ir maloniai. Visai ne, jam tai buvo pilkas ir šaltas Lenkijos (!) provincijos miestas kur teko praleisti keletą metų pakeliui į "tikrąją tėvynę" - Prancūziją.
Pagrindinė knygos tema - motinos ir sūnaus santykiai. Motinos meilė sūnui, sakyčiau dusinanti, smaugianti, tokia nuo kurios neįmanoma pabėgti, kurios itin dažnai tenka gėdytis, tačiau jos netekęs supranti kad ieškosi (ir neberasi) tokios meilės visą gyvenimą...
Mane labiau jaudino ne ta perteklinė meilė, o kartu su ja keliami reikalavimai savo vaikui - visas susvajota daugeliui metų į priekį. Ir vaikas, bijodamas nuvilti mamą, visą gyvenimą bando tuos reikalavimus išpildyti. Gary aprašo tai - vėlgi - su švelniu humoru, tačiau man buvo baisu. Rekomenduočiau šitą knygą perskaityti visiems tėvams (o ypač - vienišoms mamoms, ir čia nieko nenoriu įžeisti

), kurie turi didelių lūkesčių vaikų atžvilgiu ir galvoja kad geriausiai žino kas tiems vaikams atneš laimę ir sėkmę.
Jeigu grįžti prie knygos - vertingiausias man pasirodė, kaip jau minėjau, nuostabus Gary rašymo stilius. Jo filosofinės įžvalgos (tarkim, prostitučių ir mokslininkų sulyginimas) mane nuvylė. Ir, kaip itin dažnai man atsitinka, knyga pasirodė per ilga. Trečiąją dalį, kur autorius pasakoja apie savo dalyvavimą pasipriešinimo judėjime, galima tiesiog nuplėšti (perkeltine prasme, žinoma

).
Vėl, ne pirmą kartą patyriau kad patriotizmas yra labai keistas jausmas - man tinka tik tada, kai tai apie mano šalį, mano vertybes, kitais atvejais dažniausiai erzina, kaip buvo ir čia. O gal tai tiesiog buvo prastai išreikšta, nes (čia seka lyrinis nukrypimas

) pamenu S. Rushdie knygą "Žemė po jos kojomis", kurią kentėjau visus ar ne 500 puslapių, bet kelios jo eilutės apie Indiją atpirko visas mano kančias. Tai Gary tokių eilučių neparašė, mano liežuviui jis parašė gana neskoningas eilutes apie savo idealizuojamą karo laikų draugą - didvyrį: "Paryžiuje nėra gatvės, pavadintos jo vardu, bet man jo vardas skamba visų Prancūzijos gatvių pavadinimuose".
Dar viena rimta siužetinė banalybė palikta knygos pabaigai, kurios niekaip negalima pasakoti negadinant skaitytojams malonumo.
O malonumo (nepaisant visos mano kritikos) patirsite tikrai daug - būtinai paskaitykite. Tokių mielų, šiltų knygų nėra daug. Kaip ir knygų, kur tiek dėmesio skiriama mamai.
Prie to paties - kokią kitą Romain Gary knygą rekomenduotumėt perskaityti? Jų nemažai išleista, galiu ir nepataikyt besirinkdama

.
[/quote]
Gary rekomenduočiau "Gyvenimas dar prieš akis".Tiesiog man labai šauni ta knyga."Eoropietiškas auklėjimas" -apie pasipriešinimo kovas patiko, bet tema nelabai domino.Šiaip irgi nebloga.Kitų "Aitvarai" ir "Moters šviesa", "Toliau jūsų bilietas dar negalioja" dar neskaičiau.
Po aušros pažado perkuosi visas Gary knygas.Dabar laukiu kada pasirodys jo "Dangaus šaknys"
[quote=SOFIJA5,2011 01 12, 14:15]
Dėl Gary tau ko gero Pajauta geriausiai patartų - jai Gary labai patinka
[/quote]
Jau patariau
[[/quote]
[quote=Rasma,2011 01 12, 21:57]
Tad dabar siūlau skaityti R. Gary "Gyvenimas dar prieš akis" (nors jis ją parašė Emilio Ažaro slapyvardžiu ir senesnio leidimo knygos autorius nurodomas būtent E. Ajar, o ne R. Gary). Nuoroda:
trumpai apie knygą
[/quote]
[quote=martux,2011 01 12, 23:06]
Perskaičiau
P. Claudel Pilkosios sielos - įdomūs sakiniai, lyg nebūtų versti, mozaika nelaimių ir nusikaltimų. Ryškiai apie pilkas mintis, pilkus poegius, pilką laikmetį. Ačiū rašytojui už įtaigumą. Likau sužavėta, bet ir pakraupinta.
[/quote]
Aha iš pradžių viskas pilka atrodo,lėtas pasakojimo stilius, bet gale kai perskaičiau, likau kaip "su basliu per galvą gavus".Gal , kad naktimis skaitau.
O tau ar buvo pabaiga netikėta?