Kaip pas jus spręstų tokią situaciją (nes db esu monstras fon baisa pabaisa):
ateina iš pamokos prašytis trys mergaičiukės, mol 12 val repeticija. Ok, sakau, palaukit kokias 10 min po skambučio, atiduosiu kontrolinius, galėsit eit. Skambutis, dvi sėdi, trečia išėjo. Nusiunčiau mergaitę pakviest, mol net nesiruošiu grįžt. Ok, sulaukiu skambučio, nueinu į salę, toji strykt, plykst ir mikčioja, mol aš du kartus pagrojau, kol klasiokės atėjo. Liuks, kodėl negrįžai? pavaduotoja liepė sėdėt. Vienžo, į dienyną įrašiau, kad mergaitė prašėsi, buvo paprašyta palaukt, bet išėjo savavališkai, todėl tai laikau pabėgimu.
Tęsinys, šiandien pavaduotoja kviečiasi auklėtoją, su kalba, kaip aš draskiau mergaitę, mol pirmą sykį mokytoja neišleido, ir t.t. Su manimi nemato reikalo kalbėt, išsiaiškint situacijos, jau esu nuteista, apkalbama visuose mokyklos pakampiuose.
Kaip būtų pas jus? ar tokios situacijos išvis neįmanomos?