Migdymas naudojant Ferberio metodą

Aš migdau šiuo metodu. Su didžiaja iš vis problemų nėra. O mažiukas jei verkia,paglostau galvytę ir užmiega...

o mumi 1.6 men . maitinu dar pati ir miegame tryse, sutinku labai vargina, bet nera geresnio jausmo kai matai, kad tavo vaikas uzmiega saugus ir laimingas. Nakti keliasi kokius4 kartus. Nu ka darysi kiekvienam savo. Vis galvoju i koki protinga zmogu reiks kreiptis, kad patartu kaip is tiesu reiktu atpratinti nuo miegojimo kartu, nuo papuko, kad kuo maziau streso butu maziukui. kALBANT APIE METODA TAI KA AS ZINAU, AR PACIOMS PATIKTU JEI KAS TAIP DRESUOTU...?

mes pradejom naudoti si metoda nuo 5 men. na nepasakyciau kad viska darem kaip parasyta ten, bet panasiai. mazylis labai greitai priprato, kad vakare po lopsines mama iseina is kambario, biski pazaisdavo su pliusiniu meskiuku ir uzmigdavo. dabar maziui 1,3 ir puikiai uzmiega pats.man labai gera zinoti kad vakara galiu skirti sau
aisku visi vaikai skirtingi ir tik pati mama turetu spresti kas geriau jos vaikeliui

paziurejau prisijungimo laika, o ne vaiko amziu ir sumaisiau

apie šį metodą visai neseniai sužinojau,bet savo vaikus visuomet taip migdžiau ir migdysiu. Dičkiui jau 13 ir iš patirties pasakysiu,kad vaikas neturėjo jokių baimių: nei tamsos ,nei būti vienas. Mažajai 1m6mėn. Prieš miegą mes nusiprausiam ,atsigerim pienelio,pasibučiuojam ir į lovytę.Jokių sėdėjimų prie lovos,liūliavimų. Neturim jokių bėdų su miegu,visuomet laiku einam miegoti.Aš esu patenkinta,kad vakare galiu skirti laiko sau,vyrui,sūnui.

Mes pradejom naudotis siuo metodu mazdaug nuo 10 menesiu. Kaip tik nuo rudens turejom pradeti lankyti darzeli, ten juk niekas nesedi su mazuciais. Jei verkia, ar kas nors tai jau ateinu, nepalieku verkiancios, atnesu atsigeti ir miegam Pries miegeli nusiprausiam, persirengiam, bucinuka mociutei nunesam, ir i lova, tada buckis mamai. Ir saldziu sapnu!

Vyresnysis sunus uzmigdavo tik bunant salia vienam is tevu iki 4m. Ar vakaras, ar pietu miegas, vaikas savo lovoj, vienas is tevu- savo lovoj kartais net rankytes rekdavo siaip jis gana jautrus vaikas....
Padetis kardinaliai pasikeite atsiradus mazajam. Vyresnysis iskeliavo i atskira kambari, pradzioje vakare su juo pabudavo tetis (kelis vakarus), dabar nieko nereikia. Per pietu miega, atsibuciuojam ir palieku viena kambari- uzmiega pats Vakare taip pat- prausiames, persirengem, pasaka pries miega ar siaip pasikalbam apie praejusia diena ir bucis ir ate....Be jokiu protestu ir asaru......

mano nuomone gana kritiska siuo klausimu...

Perskaiciau visa ilga sios metodikos didakcija ir nepasakyciau,kad ji mane labai suzavejo manau mazi vaikai ateidami i si pasauli yra smalsus,bet ir gana bailus,nes daug dalyku jiems yra nezinomi,nesuprantami,svetimi ir netgi baisus. Mamos ir tecio misija jo gyvenime yra vaika saugoti,rupintis juo ir besaligiskai myleti. Jokiomis kazkokiu svarbiu dedziu profesioriu isgalvotomis metodikomis savo vaiko nezadu migdyti,taciau kiekviena mama siuo atveju turi savo nuomone..As savo suneli nuo pat gimimo migdziau su savim ir vyru lovoje. Kol vaika maitinau pati(tuo paciu ir nakti..) jis iprato miegoti su teveliais,bet atejo ta diena kai sunus nebevalge mano pieno(apie 11men) ir kaip ir nebebuvo reikalo jo guldyti salia saves,bet vaikas buvo taip iprates,jam taip saugu,jeigu nakty verkia,prisiglaudziu prie krutines(nors ir nebemaitinau),paglostau ir sunus ramiai miega toliau.Ir taip iki dabar(jam 1,6m.). Kodel ramiai?Nes su mama jis jauciasi saugus,nes kai vaikui blogai ar baisu,as jo nepalieku kambaryje ir neiseinu pasivaikscioti ir nekreipiu demesio i jo verksma. Man tai skamba gana ziauriai

Nekritikuoju kitu mamu,kurios midgo,maitina,tiesiog augina vaika pagal kazkokius spec.metodus ar teorijas.Tiesiog as palaikau tu mamu tarpa,kurios jaucia vaiko poreikius,pagal tai ir orientuojasi,o visos tos teorijos ir auklejimo pratimai... Galiu pasakyti tik tiek,kad mano anyta yra baigusi psichologija ir dabar uzima aukstas pareigas Svietimo sistemoj...tai su visom tom teorijom savo vaikam ivare daugiau baimiu ir kompleksu,nei mano mama,kuri sitais nesireme mane ir broli augindama

Pasitikėjimas savimi superinis dalykas, bet vat kaip būti tikrai kad patenkinimas trumpalaikių poreikių nesikerta su ilgalaike nauda?

vienas zmogus turi gera uosle(gal gimes suns metai),kitam sekasi loterijose,treciam pinigai prie jo tarsi "limpa" ir t.t. As esu is tu,kurios turi gera nuojauta ir savaimini(ta toki motiniska) pasitikejima savimi(tuo ka darau),kita mama tiki Ferberio migdymo metodu ir juo vadovaudamasi jauciasi rami,kad vaika migdo tinkamai. As jauciuosi rami,kad vaika migdau su savimi,nes be manes(arba tecio) jis neuzmiega

Del nieko negali buti tikras. As pvz labai myliu savo sunaus teva,labai labai. Bet negaliu jam pazadeti amzinos meiles,nes nezinau ar nesutiksiu kito net zole visus metus nebuna zalia. Nera tokiu zodziu kaip visada ir amzinai.As tuo vadovaujuos.

o Jus pati kaip vaikeli migdote?pagal si metoda?ar koki kita??

Aš su savimi vaiko nemigdau... Kodėl? Na, mano nuojauta sako, kad taip yra saugiau, jei tenka pasiimt į savo lovą- tas valandas aš beveik negaliu pavadinti miegu. Beto, ir mano vaikas nuo to geriau nemiega. Kol miegojo ramiai- buvo gerai lovytė, kaip praėo nebemiegot- vienodai blogai visur.

Apie šį metodą dar tik renku info, nes mūsų miego situacija radikaliai pasikeitė prieš gal 3 sav, iki tol jokių metodų nereikėjo, vaikas užmigdavo pats, be jokių pastangų (nėšiojimo, dainavimo ar dar ko), retkarčiais 2-3 min pasupdavau (lovytė su lingėm). Miegodavo su 1-2 atsikelimais, kartais ir visą naktį. Bet dabar kažkas pasikeitė, dėja, nežinau kas nutiko... Gal namie karšta? Gal nustojau žindyti dieną? Dantys? Pradėjo sapnuoti ir su tuo nesusitvarko? Žodžiu, jau 3 sav viskas blogym ir blogyn Sunkiai užmiega (tik prie papo), prabunda 6-7-8 (vis daugiau) kartų per naktį. Jei po pirmos danties ir/ ar 8.5 mėn amžiaus (gydytojai sako, kažkoks nervų sistemos vystymosi etapas, kada gali sunkiai miegot) (dabar mums 7) situacija ne pagėrės, TIKRAI imsiuos veiksmų. Nes mano darbas būti mama ir šokinėti tiek kartų, kiek reikia, bet vaikas neišsimiega puikiai tai matau. Bet ieškau ilgalaikių priemonių. Su savim visą gyvenimą gi nemigdysi,net jei ir padėda.

P.S. na, jau kad nesutiksiu kito tai aš tikrai esu tikra.

Smagu,kad jus nuosirdziai domites atitinkama lektura ir stengiates padeti sau ir vaikui. Tiesa pasakius,jeigu mano vaikui kazkas butu blogai(tfu tfu tfu) matyt ir as griebciaus ivairiausiu budu jam padeti.. Sioje vietoje as Jums visiskai pritariu.

Tik gaila,kad informacija,kuri turetu palengvinti vaiku ugdyma siulydama netradicinius auklejimo budus vercia tevus maziau isiklausyti i vaiko poreikius ir uzkrauti atsakomybe medicinos ir pedagogikos specialistams(tarsi jie zinoti atsakymus ir iseitis is visu imanomu klausimu ar problemu).
Yra svarbu nesumenkinti saves kaip motinos,nesikratyti atsakomybes jausmo ir imti labiau save vertinti

Auklejimas-sunkus darbas. Nuolat klysti,o aplink vieni visaziniai ismanantys geriau.Idomu tik tai kai ju paklausi ar patys turi vaiku-tyla...


P.S.kodel Jus tokia tikra kad nesutiksit kito?