Nu ką bedieviai ir ateistai, turiu jums žinių
Anksčiau to nesekiau, nors ryšium su visokiom šventėm, atidirbimais ir pan. ir anksčiau būdavo tokių savaičių, bet šiandien savaime atkreipiau dėmesį. Ogi šią savaitę maniškės viena iš šeimos meilių išvyko ne pirmadienį (kaip dažniausiai), o antradienį. Pagal šuns skaičiavimo logiką dėl savaitės dienų, kad jis grįžta penktadieniais šiandien ji turėjo būti rami kaip bitė ir tik rytoj (pagal savaitės dienų dėsnį) tuomet jo laukti. Ta prasme, jei šuo daugiau nieko nesugeba, o tik per laiką atsiskaičiuoti savaitės dienas. Aš šiandien tikrai neturėjau jokių minčių, jokių ilgesio ženklų ir užuominų šuniui, kad grįš šiandien, kad ši laukimo savaitė išėjo trumpesnė, nes gi išvyko ne pirmadienį, o antradienį. Buvo perdaug galva užimta ir jokio penktadienio nejaučiau. Paskubomis išsivedu šunį, negalvoju nieko, noriu tik atsipalaiduoti... Šuo sustoja, žvilgt į mašinas kieme. Dar nieko negalvoju, ai, nu maža ką. Vėl paeina, vėl žiūri į mašinas, uodegą suvizgina. Toliau pamato žmogų, vėl sustoja, žiūri, susivizgina, gal tas?..
Nu gi žino, kad penk-ta-die-nis

Nieko jinai nesusimaišė ir neapsiskaičiavo

Turiu garbės auginti Einšteiną, pavydėkit