[quote=muji,2011 07 29, 11:18]
kiek jus mazdaug laiko kraujavote po abrazijos?gyditoja sake, kad bent 10 dienu tureciau,jei trumpiau, reiskias gimda nesivalo pati ir reikia dar karta valyt .
bet siandien as pirma diena namie ir nepasakyciau, kad baisiai kraujuociau- bega tik skaidrus rausvas skystis. toks jausmas, kad viskas baigsis per 3 dienas, paskui gal liks tepimas.
ir kada po operacijos rodete pirma karta gydytojai?
Jei pati valaisi manau tada turi kraujuoti. Juk abrazija (abrãzija [lot. abrasio nugrandymas])daro del to, kad viska isvalytu?? Ar as kazko nasuprantu?
Kraujavau lygiai viena diena, po to kelias dienas tepliojo ir mmm pasirode pagal grafika. Pas gydytoja reikejo pasirodyti po menesio, nes reikejo pasidaryti tepineli ar nera uzdegimu, taciau nuejau tik po kokiu 5 men.
QUOTE(erikae @ 2011 07 30, 01:40)
Nieko nedaryti .. Tiesiog laukti kol "perdegs" . Jeigu labai skauda - masažuoti ..
Aplink tikrai vien nėščiosios ..
Kaip skauda širdį
Vis norisi verkt kai matau 
ar mažus drabužėlius parduotuvėje ...
Šiandien pasirodė pirmosios mm po A ... tai jaučiuosi ... Na manau pačios suprantat kaip
.... Negaliu užmigti ir nemiga su šiomis mintimis darosi mano pastoviu palydovu .. Net vyras nekalba su manimi apie tai , per daug skaudu .. O savyje laikyti taip pat ne pats geriausias sprendimas .. tai bent jau ne su savimi bandau kalbėtis ..
Pamenu draugei buvo 8 sav . jai pirmas mažylis pabėgo .. O aš tuometu jau turėjau savo sūnų .. Pamenu, kad man atrodė, jog ji per daug perdeda .. "čia kelios savaitės tai beveik kaip ir nieko nebuvo .. o ji išgyvena .." Guodžiau ... ir nuoširdžai guodžiau .. bet niekaip negalėjau suvokti, kam visa tai šitaip dramatizuot .. o dabar ir pati dramatizuoju .. Likimo ironija ka ?
Muji
Aplink tikrai vien nėščiosios ..
Kaip skauda širdį
Vis norisi verkt kai matau ar mažus drabužėlius parduotuvėje ... Šiandien pasirodė pirmosios mm po A ... tai jaučiuosi ... Na manau pačios suprantat kaip
.... Negaliu užmigti ir nemiga su šiomis mintimis darosi mano pastoviu palydovu .. Net vyras nekalba su manimi apie tai , per daug skaudu .. O savyje laikyti taip pat ne pats geriausias sprendimas .. tai bent jau ne su savimi bandau kalbėtis .. Pamenu draugei buvo 8 sav . jai pirmas mažylis pabėgo .. O aš tuometu jau turėjau savo sūnų .. Pamenu, kad man atrodė, jog ji per daug perdeda .. "čia kelios savaitės tai beveik kaip ir nieko nebuvo .. o ji išgyvena .." Guodžiau ... ir nuoširdžai guodžiau .. bet niekaip negalėjau suvokti, kam visa tai šitaip dramatizuot .. o dabar ir pati dramatizuoju .. Likimo ironija ka ?
Muji
šitam skyrely merginos visos tą patyrusios, tad ne tik užjausti gali, bet ir supranta, ką tenka išgyventi. Kai nėra su kuo išsišnekėti, visada čia galima rasti paramą. Ir ne tik užjaučiančių žodžių, bet ir patarimų. Gaila tik tai, kad tą patyrusių nemažėja...
Suprantu, kaip jautiesi. Žinau, kad žodžiai nepaguos ir kad tik laikas kraujuojančias žaizdas užtrauks. Greičiausiai tik užtrauks, bet nepagydys. Nežinau, ar įmanoma iš viso pamiršti šią skaudžią patirtį. Kažkiek užsimiršti, nebeužsiciklini kiekvieną dieną, bet kad iš viso negalvotum, taip nebūna. Gal jei pavyktų susilaukti stebukliuko, labiau pasimirštų nutrūkę nėštumai
Nežinau... QUOTE(erikae @ 2011 07 30, 02:40)
Nieko nedaryti .. Tiesiog laukti kol "perdegs" . Jeigu labai skauda - masažuoti ..
Aplink tikrai vien nėščiosios ..
Kaip skauda širdį Vis norisi verkt kai matau ar mažus drabužėlius parduotuvėje ...
Šiandien pasirodė pirmosios mm po A ... tai jaučiuosi ... Na manau pačios suprantat kaip .... Negaliu užmigti ir nemiga su šiomis mintimis darosi mano pastoviu palydovu .. Net vyras nekalba su manimi apie tai , per daug skaudu .. O savyje laikyti taip pat ne pats geriausias sprendimas .. tai bent jau ne su savimi bandau kalbėtis ..
Aplink tikrai vien nėščiosios ..
Kaip skauda širdį
Vis norisi verkt kai matau ar mažus drabužėlius parduotuvėje ... Šiandien pasirodė pirmosios mm po A ... tai jaučiuosi ... Na manau pačios suprantat kaip
.... Negaliu užmigti ir nemiga su šiomis mintimis darosi mano pastoviu palydovu .. Net vyras nekalba su manimi apie tai , per daug skaudu .. O savyje laikyti taip pat ne pats geriausias sprendimas .. tai bent jau ne su savimi bandau kalbėtis .. masazuoti kaip tik negalima, kuo maziau isvis krutis reikia liesti, nes taip tik stimuliuojama pieno gamyba..
is tiesu niekas nesupras tokios nelaimes ir sielvarto, kuris pats to nepatyre. Nesvarbu, ar vyras tai ar moteris. MV irgi labai pergyvena.. Bandom rasti motyvacija pozytyviau i viska zvelgti, ieskom filosofiju, tikslo sitos nelaimes. Dabar ramina mus tik viena mintis, kad sis vaikelis ir jo trumpas gyvenimas ( 18 sav.) - jo atejimas ir skausmingas isejimas buvo sukretimas musu seimai ir isbandymas , po kurio mes , kaip pora, tamsime geresni , stipresni , labiau atsidave vienas kitam. Tokia buvo sio angeliuko misija.
QUOTE(liniux @ 2011 07 30, 09:20)
Jei pati valaisi manau tada turi kraujuoti. Juk abrazija (abrãzija [lot. abrasio nugrandymas])daro del to, kad viska isvalytu?? Ar as kazko nasuprantu?
Kraujavau lygiai viena diena, po to kelias dienas tepliojo ir mmm pasirode pagal grafika. Pas gydytoja reikejo pasirodyti po menesio, nes reikejo pasidaryti tepineli ar nera uzdegimu, taciau nuejau tik po kokiu 5 men.
Kraujavau lygiai viena diena, po to kelias dienas tepliojo ir mmm pasirode pagal grafika. Pas gydytoja reikejo pasirodyti po menesio, nes reikejo pasidaryti tepineli ar nera uzdegimu, taciau nuejau tik po kokiu 5 men.
tai va, man irgi viskas pasibaige per 2 dienas. Tik nesuprantu, kodel gydytoja minejo maziausiai apie 10 dienu.
QUOTE(kerzaka @ 2011 07 30, 09:46)
šitam skyrely merginos visos tą patyrusios, tad ne tik užjausti gali, bet ir supranta, ką tenka išgyventi. Kai nėra su kuo išsišnekėti, visada čia galima rasti paramą. Ir ne tik užjaučiančių žodžių, bet ir patarimų. Gaila tik tai, kad tą patyrusių nemažėja...]
gal kuri is jusu sistemingai dirbot su savimi, pvz lanketes pas psichologus, ar gal kokia labai gera knyga, kuri padejo perskaitete?
Zinau, kad daug veiklos nuveja mintis liudnas salin. Bet kas dar padeda? Kokia terapija, sportas gal..
QUOTE(muji @ 2011 07 30, 11:51)
Zinau, kad daug veiklos nuveja mintis liudnas salin. Bet kas dar padeda? Kokia terapija, sportas gal..
Man labiausiai padėjo darbas, dukra, vyras šalia, bet būtų reikėję namie sedėti, bučiau užsidepresavusi, tiesiog kai išeini į žmones, daug bendrauji, tai padeda.....
QUOTE(Cili @ 2011 07 30, 10:54)
Man labiausiai padėjo darbas, dukra, vyras šalia, bet būtų reikėję namie sedėti, bučiau užsidepresavusi, tiesiog kai išeini į žmones, daug bendrauji, tai padeda.....
man irgi panašiai -kuo daugiau veiklos, tuo mažiau laiko lieka apie tai galvoti ir savęs gailėti. Dar man nusiraminti padėjo akupunktūra. Dar ir šiandien karts nuo karto nueinu.
Po abrazijos kraujavau kelias dienas, paskui kazkiek tepliojo, po menesio susilaukiau menesiniu;
Muji, kaip viskas ka parasete mums pazystama, ko tik nebuvo, ir verksmo protrukio, ir visokiu minciu, kodel? kam? kodel man? kuri laika teko ir raminanciuju pagerti. Pamirsti nelabai kaip gaudavos,nepadejo nei darbas, nei pakeista sukuosena; vis mintys sukosi ta tema;
kazkiek pasimirso, kai pradejau lankytis privaciai pas gydytoja, kuri nuteike labai optimistiskai; o kai pastojau antra karta - tada jau kita kalba, galvojau, kaip sekmingai isnesioti vaikiuka ir t.t., nebuvo minciu apie pirmaja nesekme...nesakau, kad isvis, nes tie prisiminimai bus visada, daugiau, ar maziau, galbut labiau per metines, vis pagalvoji, o kas ten butu gimes, kaip atrodytu ir t.t.;
o is kitos puses pagalvoju, jei nebutu pirmos nesekmes, nebutu gimes musu zuikis, o jis toks fainuolis...kartais bandziau save nuraminti, o gal ir turejo taip atisitikti, jei vaikiukas nesivyste, vadinasi kazkas buvo negerai, galbut butu gimes nesveikas,neigalus, ar dar kas nors..
Bandykite nusiteikti optimistiskai, juk galite pastoti, o tai labau daug; pasidarykite tyrimus (apie juos mes jau cia kelis kart raseme), pasiruoskite kitam nestumui, o kai supuosite savo mazyli - visos blogos mintys, prisiminimai pamazu nueis i antra plana
Muji, kaip viskas ka parasete mums pazystama, ko tik nebuvo, ir verksmo protrukio, ir visokiu minciu, kodel? kam? kodel man? kuri laika teko ir raminanciuju pagerti. Pamirsti nelabai kaip gaudavos,nepadejo nei darbas, nei pakeista sukuosena; vis mintys sukosi ta tema;
kazkiek pasimirso, kai pradejau lankytis privaciai pas gydytoja, kuri nuteike labai optimistiskai; o kai pastojau antra karta - tada jau kita kalba, galvojau, kaip sekmingai isnesioti vaikiuka ir t.t., nebuvo minciu apie pirmaja nesekme...nesakau, kad isvis, nes tie prisiminimai bus visada, daugiau, ar maziau, galbut labiau per metines, vis pagalvoji, o kas ten butu gimes, kaip atrodytu ir t.t.;
o is kitos puses pagalvoju, jei nebutu pirmos nesekmes, nebutu gimes musu zuikis, o jis toks fainuolis...kartais bandziau save nuraminti, o gal ir turejo taip atisitikti, jei vaikiukas nesivyste, vadinasi kazkas buvo negerai, galbut butu gimes nesveikas,neigalus, ar dar kas nors..
Bandykite nusiteikti optimistiskai, juk galite pastoti, o tai labau daug; pasidarykite tyrimus (apie juos mes jau cia kelis kart raseme), pasiruoskite kitam nestumui, o kai supuosite savo mazyli - visos blogos mintys, prisiminimai pamazu nueis i antra plana
QUOTE(muji @ 2011 07 30, 11:51)
masazuoti kaip tik negalima, kuo maziau isvis krutis reikia liesti, nes taip tik stimuliuojama pieno gamyba..
jo atejimas ir skausmingas isejimas buvo sukretimas musu seimai ir isbandymas , po kurio mes , kaip pora, tamsime geresni , stipresni , labiau atsidave vienas kitam. Tokia buvo sio angeliuko misija.
jo atejimas ir skausmingas isejimas buvo sukretimas musu seimai ir isbandymas , po kurio mes , kaip pora, tamsime geresni , stipresni , labiau atsidave vienas kitam. Tokia buvo sio angeliuko misija.
man bėgo pienas, taip, net bėgo... Ginė patarė susiveržti labiau krūtinę, jokių liemenukų dieną ir naktį, tik sutempta krūtinė su elastiniu bintu... Ir taip su kiekviena diena padėtis gerėjo, per savaitę susitvarkė...
Ir aš taip mąstau... Šiek tiek padėjo Žarskaus knygos...
Dėl kraujavimo, iškart po A , operavusi ginė pasakė, kad gali būt jog labai mažai kraujuosiu, nes viską gerai išvalė... Tai tik kelias dienas negausiai, paskui dar patepė ir švaru...
QUOTE(Editaroma @ 2011 07 30, 12:47)
Po abrazijos kraujavau kelias dienas, paskui kazkiek tepliojo, po menesio susilaukiau menesiniu;
Muji, kaip viskas ka parasete mums pazystama, ko tik nebuvo, ir verksmo protrukio, ir visokiu minciu, kodel? kam? kodel man? kuri laika teko ir raminanciuju pagerti. Pamirsti nelabai kaip gaudavos,nepadejo nei darbas, nei pakeista sukuosena; vis mintys sukosi ta tema;
Muji, kaip viskas ka parasete mums pazystama, ko tik nebuvo, ir verksmo protrukio, ir visokiu minciu, kodel? kam? kodel man? kuri laika teko ir raminanciuju pagerti. Pamirsti nelabai kaip gaudavos,nepadejo nei darbas, nei pakeista sukuosena; vis mintys sukosi ta tema;
dziaugiuosi tuo, kad bent "logiskai" suprantu musu nelame. Nesedziu apatiskai ir neziuriu i viena taska.
zinau, kad kitas nestumas pataisytu visa padeti, bet to dar reikes ilgokai palaukti. Kaip pavyks -irgi neaisku..Tikimes geriausio.
Dabar zinau, kad po viso to istverciau ir baisiausius gimdymus, skatinimus- tik kad dievas duotu sveika kudikeli..
Fizinis skausmas- toks niekis palyginus (zmogaus kunas istiesu gali tiek daug istverti), bet emocinis sokas ir psichologiskai atsitiesti reikia daug pastangu ir laiko.
zinau, kad nebutu taip skaudu, jei nestumas butu buves mazesnis..
butu buvus iprasta A operacija.."dziaugiuosi" atradusi sita forumo tema. Kaip ironiska "dziaugtis", kad sutinki panasaus likimo seimu...
QUOTE(fishke @ 2011 07 30, 15:44)
man bėgo pienas, taip, net bėgo... Ginė patarė susiveržti labiau krūtinę, jokių liemenukų dieną ir naktį, tik sutempta krūtinė su elastiniu bintu... Ir taip su kiekviena diena padėtis gerėjo, per savaitę susitvarkė...
Ir aš taip mąstau... Šiek tiek padėjo Žarskaus knygos...
Dėl kraujavimo, iškart po A , operavusi ginė pasakė, kad gali būt jog labai mažai kraujuosiu, nes viską gerai išvalė... Tai tik kelias dienas negausiai, paskui dar patepė ir švaru...
Ir aš taip mąstau... Šiek tiek padėjo Žarskaus knygos...
Dėl kraujavimo, iškart po A , operavusi ginė pasakė, kad gali būt jog labai mažai kraujuosiu, nes viską gerai išvalė... Tai tik kelias dienas negausiai, paskui dar patepė ir švaru...
Ne, as nesedadavau apatiskai ziuredama i viena taska, reikejo gi eiti i darba, gyventi toliau- bet uzeidavo "bangos"- prisiziuredavau nesciuju aplinkui, vezimuku su vaikuciais, dar prisiskaitydavau visko internete, apie visokias endometriozes ir .t.t,apie nelengva pastojima jai esant (kuri laika man rudai tepliojo po abrazijos), tai jau pati sau diagnoze "nustacius" buvau - tada prasideda asaros, dabar galvoju, kaip vyras mano zyzima iskentejo..o is tikruju tinkamai pasiruosius nestumui, gana greitai vel pastojau (per antra cikla) ir su gydytojos pagalba sekmingai isnesiojau vaikiuka 
O Jums patarciau kreiptis pas gera ginekologa, galbut net iki pastojimo, o pastojus butinai; Jusu nestumas nustojo vystytis gan "nemazas", vadinas kazkokia priezastis gali buti, gal truko nestumo hormono, gal antifosfolipidinis sindromas, o gal kokia infekcija (citomegalas ir t.t.)?
- tada prasideda asaros, dabar galvoju, kaip vyras mano zyzima iskentejo..o is tikruju tinkamai pasiruosius nestumui, gana greitai vel pastojau (per antra cikla) ir su gydytojos pagalba sekmingai isnesiojau vaikiuka O Jums patarciau kreiptis pas gera ginekologa, galbut net iki pastojimo, o pastojus butinai; Jusu nestumas nustojo vystytis gan "nemazas", vadinas kazkokia priezastis gali buti, gal truko nestumo hormono, gal antifosfolipidinis sindromas, o gal kokia infekcija (citomegalas ir t.t.)?
QUOTE(Editaroma @ 2011 07 30, 19:42)
O Jums patarciau kreiptis pas gera ginekologa, galbut net iki pastojimo, o pastojus butinai; Jusu nestumas nustojo vystytis gan "nemazas", vadinas kazkokia priezastis gali buti, gal truko nestumo hormono, gal antifosfolipidinis sindromas, o gal kokia infekcija (citomegalas ir t.t.)?
o kada kreiptis ir darytis visus tyrimus? kokius tyrimus galima atlikti iki pastojimo?
QUOTE(muji @ 2011 07 31, 17:32)
o kada kreiptis ir darytis visus tyrimus? kokius tyrimus galima atlikti iki pastojimo?
Kai atsigausite ir eisite pas gydytoja pasitikrinti, jau galite apie tai pakalbeti; poliklinikoje aisku neskuba siusti tyrtis, privaciai gal kitaip i tai ziuri?
del ureaplazmu, mikoplazmu, chlamidiju ir kitu infekciju buvau jau anksciau tirta (kaip ne keista siunte poliklinika dar iki nestumu) - po persileidimo pati surinkau info ir pasidariau tyr. del antifosfolipidinio sindromo, citomegalo, toksoplazmozes (jei Jus Vilniete - daro Santariskiu laboratorija); su visais atsakymais, kurie beje buvo geri, kreipiausi privaciai pas ginekologa, ten perziurejo mano atliktus tyr.ir t.t., ir nusprende, kad man gali trukti nestumo hormono...kai tik pamaciau dvi juosteles - begau kuo greiciau pas gyd.ir ji man skyre hormona (kiek zinau kitoms daro hormonu tyrimus, man kazkodel ne);
Be to, ilga laika vartojau gerasias bakterijas (Ecoccilina), atstatyti flora, kuri po n kursu antibiotiku (bo abrazijos) buvo nekokia..
pas genetikus kiek zinau siuncia tik po keliu persileidimu
Papildyta:
Visi tyrimai aisku mokami.
Sveikos, mergaitės
Žiemą turėjau nesivystantį nėštumą (vaisius vystytis nustojo vos 5 sav), dabar vėl laukiuosi ir jau beveik 11 sav. Beveik niekam nesigiriu, pati irgi labai atsargiai džiaugiuosi - likusi didžiulė baimė po praeito karto... Gydytojai sakė, kad šis nėštumas jau rizikingas po praeito nesėkmingo, bet aš vis pagalvoju, ar jis nėra dar rizikingesnis dėl to, jog iš pradžių laukiausi dvynių, bet antras nustojo vystytis ir jo jau nebėra...
Praėjusį kartą mane buvo vos pradėję pykint, kai, nustojus vaisiui vystytis, pykinimas dingo ir liko tik nuolat kankinantis šleikštulys, bet jau nebe pykinimas. Ir šį kartą mane pykino smarkiai, bet jau apie porą sav kankina vien tas pats šleikštulys. Ramina tik tai, kad krūtinė nė kiek nemažėja (ji padidėjusi ir jautri), jaučiu nuolatinį nuovargį - pavargusi jaučiuosi jau nubusi ryte. Gal žinote, ar nustojus vaisiui vystytis turi dingti visi nėštumo požymiai, ar kai kurie gali likti? Stengiuosi neprisigalvoti sau papildomų rūpesčių, bet po tokios patirties tai kažin ar įmanoma...
Žiemą turėjau nesivystantį nėštumą (vaisius vystytis nustojo vos 5 sav), dabar vėl laukiuosi ir
jau beveik 11 sav. Beveik niekam nesigiriu, pati irgi labai atsargiai džiaugiuosi - likusi didžiulė baimė po praeito karto... Gydytojai sakė, kad šis nėštumas jau rizikingas po praeito nesėkmingo, bet aš vis pagalvoju, ar jis nėra dar rizikingesnis dėl to, jog iš pradžių laukiausi dvynių, bet antras nustojo vystytis ir jo jau nebėra... Praėjusį kartą mane buvo vos pradėję pykint, kai, nustojus vaisiui vystytis, pykinimas dingo ir liko tik nuolat kankinantis šleikštulys, bet jau nebe pykinimas. Ir šį kartą mane pykino smarkiai, bet jau apie porą sav kankina vien tas pats šleikštulys. Ramina tik tai, kad krūtinė nė kiek nemažėja (ji padidėjusi ir jautri), jaučiu nuolatinį nuovargį - pavargusi jaučiuosi jau nubusi ryte. Gal žinote, ar nustojus vaisiui vystytis turi dingti visi nėštumo požymiai, ar kai kurie gali likti? Stengiuosi neprisigalvoti sau papildomų rūpesčių, bet po tokios patirties tai kažin ar įmanoma...
