Aš ir mano autistukas 2

dekui,i lupas jis daznai ziuri. Ar tai gerai? mes be akinuku..

Slyvas duodu ekologiskas is Maximos. Jos tokios minkstos, sandariame maiselyje parduodamos. Nors as jas truputuka vis tiek pamirkau, nes nuplauti noriu.

Tai va, o pasirodo tas priaugimas berniukams yra labai skausmingas. Dar pridėk tą faktą, kad autistukai yra kantrūs skausmui, tai jis gali net neparodyti tiesiogiai kad skauda.

Na urologai kartais ir be operacijos patvarko , jei mažai prisikabinę. Jei plius fimozė, tai išrašo tepaliuko ir liepia procedūras daryti, dėl kurių mamos jaudinasi.
Papildyta:


Tiesiog, kai žiūri į lūpas, lengviau mokinti, nes jis mato, kad jį kalbini. Lengviau dėmesį sukoncentruoti.



Iš išmirkytų šiek tiek lengviau įsisavinami mikroelementai, plius lengviaus slysta virškinamuoju traktu. Nes slyvos kartais skausmingą tuštinimąsį sukelia.



Ne visuomet skausmingas, nebent stipriai prisikabinę.
Beje, gali skaudėti, jei kokia šlapimo takų infekcija. Plius, kai susilaiko šlapimas, didesnė infekcijos galimybė ir šiaip kitokių blogybių gali būti, bet ęia ne apie tai.
O jis miegodamas pasišlapintų neatsibusdamas? Ta prasme be skausmo? Jei taip, tai tikrai kvepia psichologiniais dalykais.

Labanaktukas visoms!

pas mano dicki priaugus budavo - jis krapstydavo, liesdavo ten, toks jausmas kad eina isitveres, ko nedariau , tik paskui kazkaip uzdegimas gavos - tik tada mums pasake kad butina operuot, nes vaikas jaucia nemaloniai, ypac po pasislapinimo - tai gal taviskiui po to nesmagu, nemalonu tai ir vengia

Mhm, tada reiks kuo greičiau urologą susiorganziuot

Jis miego metu nesišlapina beveik nuo 2 metų. O pabudęs į lovą jau beveik metus nėra padaręs. Tad nežinau ką šiuo aspektu ir pasakyti

http://sviesu.blogsp...omone-apie.html
gal kam bus įdomu..
Ir kodėl aš ir mano kūdikėlis gimėme Lietuvoje?....

Nu žinokit..


Et..

bet kada galit iš čia išvažiuoti

o man tai pvz. įdomu, kieno šis blog'as?

nezinau,radau nete..Merginos-sita posta galit ignoruot,nes jis bus vel pilnas liudnu ir pesimistiniu gaidu,bet as kaltinu save del visko...Del nestumo metu paskirtu gert vaistu,del slapimtakiu infekcijos,del sunkaus gimdymo-del to,kad dabar jis kitoks...Atrodo,jei buciau ir ta ir ana padariusi kitaip-viso sito nebutu,tarsi as ji "susargdinau"...Bandau islipt is sios busenos,bet man nesiseka.

Ir man idomu, nes pavardes visos nelietuviskos. Kas ji "padare" lietuviska tuomet?


Euphoria, na neliudek tu taip Vis tik autizmui pirmiausia itaka daro genetika, visi kiti veiksniai - tik aktyvuoja tai, kas buvo paveldeta. Nes juk gimsta daugybe normaliu vaiku po gertu vaistu, arba va mano sunus gime kitoks be jokiu vaistu, as buvau sveikuole. Irgi pagrauziu save, kad pries nestuma ir pirmus nestumo menesius nevalgiau mesos, bet tuoj pat nuraminu save, kad visgi tai nebuvo jo bedu priezastis, galejo tapti nebent papildomu faktoriumi progresuojant paveldetam rinkiniui genetiniu dalyku. Juk jo tetis akivaizdziai buvo nestandartinio mastymo kaip ir sunus, as pati irgi kazkada tuo vyriskiu susizavejau kaip tik del to, kad mes turejome "kazka" bendro (dabar jau zinau KA ), todel supratau kad nebera prasmes grauztis ir gilintis - tai buvo visa virtine dalyku, tiesiog grandinine reakcija, kuria sustabdyti buvo galima nebent labai gerai zinant galimas pasekmes. Bet kadangi tais laikais apie genetinius tyrimus nebudavo jokiu kalbu, jas tikriausiai darydavo tik ypatingais atvejais, ir jokiu budu ne tada, kai jauna pora laukiasi pirmojo kudikio ir abu tevai visiskai sveiki, tai praktiskai nebuvo nei menkiausios tikimybes is anksto nuspeti kad vaikas gims su sutrikusia raida. O "smagiausia" tai, kad net ir vaikui gimus, jokie gydytojai labai ilgai nesuprato, kad su vaiku kazkas ne taip. Prisimenu, kaip skersai i mane ziuredavo poliklinikoje, kai ateidavau su nuolat klykianciu vaiku, pediatrei nekilo jokiu itarimu ir tada, kai vaikas neleisdavo prie jo prisiliesti, kad ji apziuretu, paklausytu, plius istisai zviegdavo, netgi ne siaip verkdavo - viska nurasydavo lepinimui O as ir tikejau, nes apie autizma nebuvau girdejusi lygiai taip pat, kaip ir gydytojai. Bet tais laikais gydytoju tamsuma galima buvo atleisti. Uztai kai vakar nuvaziavau su sunum i dienos stacionara Dariaus ir Gireno g (kaunietes turetu zinoti sita istaiga), ir ten mus priemusi ir paskyrusi vaistus bei programa sunui, vyriausioji gydytoja, akivaizdziai irgi nezino kas tas autizmas ir tarkuoja vyruka del to, kad jis negalvoja apie ateiti, ir budamas dvyliktokas nezino kuo nori buti ir kaip uzsidirbs pragyvenimui.... Grizusi is ten supratau, kaip man silpna ir kritau miegoti, nes lietuviskas absurdas jau mane baigia perpildyti... Nu bet nieko, kaip nors isgyvensime. O jusu visu vaikiukai dar labai mazi, vaiku gydytojai jau kur kas daugiau zino apie situos dalykus, o kol vaikai uzaugs, apsviesime su Gintaru ir suaugusiuju specialistus