Fotografijos pradžiamokslis

Na skaitau skaitau tyliai ir jau nebesusilaikiau

Kopijavimas nesivengiamas besimokant.... Nu va pamatai viena kita darba kuris tau patinka ir bandai atkartoti... Ir tai nera blogai... Visi nuo to pradedam... Bet... visada yra bet.... Tarkim Laukines nestukes serija nu nebuvo man tokia jau pasteliska, nes tai ka daro Loretoidas ar fotopastele yra labai skoninga ir grazu... Cia kas sieja butent ta sesija, tai pastelines spelvos ir detales, taciau fotografavimo kampai, kadruote skiriasi... ir tai nera toks jau ir atkartojimas... Pavyzdziui man daug labiau uzkliuvo vaikucio koliazas su zaisliuku, kur Laukine sake, kad siek tiek spalvu ines, o ten tos spalvos buvo uzpastelintos... Jei jau darai spalvota ir sakai, kad tai spalvota, tai noretusi ir metyti ryskias spalvas, o ne uzsviesintas, susvelnintas.... Nes tai jau (negraziai dabar pasakysiu) bet labai pigiai atrodo...

Siaip besimokant fotografuoti yra rekomenduojama neperziurineti vieno autoriaus visu darbu, nes tokiu atveju norom nenorom, pradesi ji kopijuoti.... Geriau yra ziureti, kad ir panasaus stiliau, bet daugiau autoriu.... Taip bus lengviau pabegti nuo to kopijavimo...

Tarkim kodel as nebesedziu nebeanalizuoju ir nebesigilinu i cia pateiktus darbus, nes noriu atsigauti nuo tu pasteliniu spalvu... Tai nera mano stilius, o beziurint, kazkaip vis kyla ranka tai daryti ir tai nera gerai, nes as zinau, kad galiausiai rezultatas manes netenkins, nes tai ne mano....

Laukine, jei tau patinka toks stilius, tai nera blogai ir tikrai tai nereskia, kad tu kazka kopijuoji (o gal ir kopijuoji), bet kaip ir sakiau, tai nera blogai... Tiesiog pati bandyk paziurinet daugiau tokiu darbu, kad ir tam paciam flickre paieskot.... Galu gale per laika viskas susidelioja i savas vietas...
Ir del to, kad kazkas pasake, kad kopijuoji ar tai atrodo kaip kopija nereikia visko mesti... Tu sakai, kad tau nepatinka studijine fotografija, bet del to as nesiruosiu daryti kitaip ir fotografuti kitaip, nes man tai patinka... man patinka tas minimalizmas, patinka sterilumas ir isciustytos foto... Apskritai studijine fotografija yra klasika ir man tai grazu ir tai nereiskia, kad ir tau turi buti grazu... cia jau visiskai skonio reikalas, koks stilius kam patinka... as tarkim kaiptik nenoreciau namie kabinti nuotrauku, kuriose atrodo jog tai namai, bet ne mano namai(cia as apie tokias kaip tavo ar fotopasteles studijas) Neuzpykit tik Tiesiog man atrodytu keista ant sienu kabinti ne savo namu nuotraukas... Jei jau tokio stiliaus foto, tai jos turetu ir buti daromos mano namuose

Va kaip as cia daug prirasiau... jei ka sorry....

dėkinga

Erse, patiko tavo mažylė ypatingai paskutinioji foto

Uf.. Na jau lyg atsakiau, bet pabandysiu atsakyti kitaip... Jei pastebėtum ką tik pasigimdžiusias mamytes, tai labai dažna po vaiko gimimo būtent ir susidomi fotografija, nes ji pati tą daro bene kasdien.. Viena kita nueina pas fotografą, padaro sesiją, tada nubėga dar dešimt... Visos giriasi ir mėgaujasi savo gražiais vaikučiais.. Tada kažkuri, kuriai gal foto visai įdomu, nusiperka veidrodinį fotiką ar užsirašo į kokius kursus, va nuo to ir prasideda... Aš forume mirkau po pirmagimio, tai atsakingai galiu pasakyti, kad iš mūsų vėliau susidariusio būrelio gerus fotikus ir LABAI gerus fotikus nusipirko turbūt 60proc. mamyčių... Dauguma jų- lankė Zolubo kursus, nes viena iš mamyčių nuėjo, grįžo, tada ėjo visos kitos Juk mes tik žmonės, avinų bandos sindromas mums turbūt labiau būdingas nei patiems avinams va nuo to prasidėjo...
Jei mano veikla kasdien būtų susijusi su interjeru (kas man yra ypatingai įdomi sritis), turbūt fotkinčiau baldus... Bet aš kasdien sukuosi tarp mamų, vaikų, naujagimių... Natūraliai to pasekoje ir išplaukė mano fotografuojamas objektas- šeima.
Jei ką kopijuoju nuo fotopastelės- tai yra emocija. Detalių tikrai, kampų, sąmoningai nekopijuoju. Sakau nuoširdžiai. Man kas patinka pastelėj- tai ta jų formuojama šeima- jauki, šilta, artima labai. Va tas man labai labai patinka. Vaikų foto yra labai įvairių, bet man patinka būtent į šeimą, namus orientuota. Kai kas orientuojasi į vaikiškumą, spalvas, žaismingumą, vaikuystę, dar kažką, bet va būtent į šeimą ir namus- ne. Kadangi aš esu pamišusi dėl įvairių detalių, vazų, gėlių, vazonų, paveikslėlių, žvakių, indukų, puodukų,pakabėlių, ir viskio kitokio panašaus dalyko, man labai artima ir tie namai, į kokius orientuojamasi.. Namie visokias smulkmenas ištisai keičiu, dabar va dalį ištrėmiau į studją, nes nemėgstu kai daiktų yra daug ir viskas perkrauta, tad ta studija- puiki vieta atsikratyt pabodusiais daiktais Aš manau, kad mane labiausiai į tą stilių įtakoja būtent vaikų turėjimas. Aš neturiu kitokių modelių kaip tik savo namus ir vaikus.. Gal, jei dirbčiau kasdien stoty, užsiimčiau traukinių fotografija, bet.. dabar mane supa mamų forumai, visokie raukinukai, pakabukai, kepurėlės ir vaikai vaikai... bei jų mamos. Tad, natūraliai iš to išplaukė toks ir stilius ar skonis ar kaip čia dabar pavadint...
Jei ateity mane sups kita aplinka, manau modeliai taip pat keisis. Bet tikrai žinau, kad jei kada ir fotkinsiu, tai visokie gamtos peizažai, bei manipuliacijos ir fotošopo kuriama fotografija, bus paskutinis dalykas, kas mane sudomins. Kolkas tik ir tik portretinė fotografija.
Tikiuosi atsakiau...

Aš ir leliukus fotkinu, nes gyvenu vaikų- mamų ritmu... už metukų grįšiu į darbą, tada fotografuosiu reportažus darbe

Oi, Lukine, tokiems pamąstymam manau visos temos reiktų...
Nemoku trumpai, bet labai pasistengsiu
Daug smulmenų iš kurių susideda foto reikia numatyti, sužiūrėti, apgalvoti ar priešingai - apie tai negalvoti...
Tu labai jauna, energinga, nori gyventi čia ir dabar, nori gyventi kokybiškai, už tai Tave gerbiu. Jaunesnė būdama dariau lygiai tą patį. Ėmiau viską optum. Tą ir Tu dabar darai - noriu švisiai - šviesinu, noriu studijos - turiu, reikia daiktų į studiją - papirkau, parsivežiau iš močiutės...be didelio pamąstymo, kokie jie, kam jie, kodėl jie... Jei ne Tavo postai man didelių įtarimų nekiltų, manyčiau, kad tai Tavo "gyvenimo" detalės, daiktai kurie gyvena katu su Tavimi, šalia Tavęs ir Tu jų pagalba arba atvirkščiai, jie su Tavo pagalba kuria stilistiką. Tačiau Tavo postai, Tavo išdavikai:) Gal todėl ir kimbam labiau prie Tavęs. Žinoma, daugelis nusikvatos skaitydamas mano šią rašliavą, sakydamas o pati...ką necopini Loretos?/ ir bus iš dalies teisūs. Kai pradėjau rimčiau fotkint man Elzytė buvo tarsi Dievas, daug ko ji mane išmokė, net actionus kelis padovanojo, kaldavau juos ant visų fotkių Po kurio laiko atsitokėjau...o mamamyja ką darau, ištryniau juos, ne dėl to, kad man nebegražu, kad pagunda nekiltų jų naudoti. Taigi, mano patarimas, vengti actionų, jie yra kažkieno, jie naikina Tave , nebent susikurtum savo , kuris iš tolo rėktų, čia Laukinės ir jei uždėčiau jį ant savo foto visiems būtų aišu - Laukinės.
Dabar apie stilistiką, man labai artimas Loretos stilius, bet mes gyvenam labai panašiai, abi rankdarbiaujam, abi siuvam languotas širdeles ir tiesa pasakius reiktų išsiaiškint kuri pirma pradėjo , aš jas siuvau dar Loretos nepažinodama, greičiausiai ji jas siuvo dar anksčiau... ir tai nėra mano arba jos išradimas, širdelė ir langiukai....o kokia sena naujiena. Tiesiog languota raudonai balta širdelė tarsi Loretos ( fotopastelės)parašas, ir nors siuvu jas ir visiems dovanoju, neleidžiu sau jų fotkint, o Tu ,batc pirma nėštukės fotosesija ir širdis ant pilvo. Mažas niekutis, nu, bet jis toks akis badantis.
Joooo, trumpai aš čia Iš kiauro į tuščią ir nieko konkretaus. Tikiuos kažką pagausi.

Aš nemaniau kad tiek daug, kol nesusikūriau blogo ir neatradau kalnų blogų užsienyje...
Pažiūrėkit kas iš mūsų fotkina vaikus? Ogi visos tos, kuros kątik pasigimdė tokius pat. Tą ir noriu pasakyti.
Kieno vaikai didesni, fotkina juos, kas vaikų neturi, linkę į kokius reportažus.., aš tame pastebiu racijos...



Nu ir pagaliau ir tave pavyko iš kiauto ištraukt
Po Tavo sesijos pas mane, aš nusipirkau TOKIĄ pat medžiagą fonui ir fotkinau vaiką steriliai, ant jos Vadinasi kopijavau ir tave Bet visgi man reik tų šūdniekių nuotraukose, nu reik ir viskas.... Užtai suku kiton pusėn... O Tavom žaviuosi, ant kiek tu kryptingai sieki to, ką užsibrėžei, šaunuolė.
O dėl tų spalvų.. blyn, man jos tos foto, labai spalvotos ir ryškios atrodo Nedaug savo nuotraukose naudoju mėlynos ar žalios spalvos, man gražiau ruda ar pilka, o čia va pavariau mėlynai Ir tau atrodo kad užpastelintos... Siaubas kaip visi skirtingai mano.. Vieniem nėštukė, kitiem vaikas.. Va ir artėja iš diskusijos šioks toks aiškumas, žinokit vėl ūpas kyla ir sąžinė graužia, kad užsiimam pezesiais o ne fotkinam Nu bet reik ir to... Labai ačiū, kas pasisakėte, man padėjot, paaiškinot, kai kur pastatėt į vietą, suteikėt peno mintims naujoms
Na, o fotopastelės saito nežiūrėsiu dabar bent pusę metų... Kad neduok die, vėl ko nenukopinčiau... O jei kas sutaps, žinokit- telepatija tai

tai dauguma musu cia kuo gyvenam ta ir fotkinam


patiko tavo postas, gerbiu uz gebejima raiskiai destyti mintis, kas man nepavyksta Bet gal kada nors pavyks

Frederica, pasirodo esu nuo taves nukopinus viena mezgini, kada nors ant modeliuko parodysiu

Nepykit, bet į jūsų tas ilgas diskusija nesivelsiu nelabai moku raštiškai reikštis

Tad dedu teismui dar viena savo darbeli (man patinka jūsų patarimai, kritika) Kai ten rašė:"taršykit"

Dalyja labai i akis krinta skirtingi nuotrauku atspalviai

Stop, brangioji. Pasakysiu tai, kai dar prieš dešimt metų viešėjau JAV, tas vintage stilius buvo ten ypač gajus. Pas mus, ant Lietuvos, tai buvo dar gūdi tarybinė dvasia, bet ten jau šitas stilius buvo veik kiekvienam amerikono name. Visi baltai dažyti ar beicuoti baldai (atkreipk dėmesį, kas dabar per mada mūsų interjero parduotuvėse- svetainės baldai raukiniuoti, gėlėti, valgomojo stalai- apvalūs, raitytom kojom, būtinai balti, dengti staltiesėm, kas buvo ypač nemadinga dar visai neseniai, sofos pripūstos, rauktos, gėlėtos, nebe kampai svetainėje, bet sofa ir foteliai, visokie gėlių vazonai- ne visi moliniai, bet visokie paraityti, paornamentuoti, paveiksliukai, ant durų rankenų pakabukai su visokiais užrašais, kabyklos rankšluosčiams ir pan, kaip ir taškuoti bei languoti audiniai. Po tų visų ale tarybinių stilių-nestilių, pas mus atkeliavo juodi baldai, tada mėlynai oranžiniai, tada tik skandinaviškas minimalizmas ir dabar va šitas la provence pas mus atkeliavo su visu shabby chic iš tetos Amerikės, o ne Jūsų svetainėse sukurta. Su tuo anei kaip nesutinku. Čia visas atskiras stilius, o ne tik langeliai ar burbuliukai. Čia ne tik širdutė. Ne, ne, su tuo niekaip nesutinku su visa pagarba Tavo ir Loretos ir visų kitų rankdarbiautojų darbams.

Tja, aš kaip pilypas iš kanapių, bet kažkas paminėjo, kad peizažo fotografija ne jam (o ir šiaip temoj pagrinde portretai vienaip ar kitaip pateikti), todėl gyvenimo paįvairinimui įdėsiu savo Kalėdinių mainų nuotrauką Forgetei



Neatsimenu, rodžiau aš jau šią foto ar nerodžiau