Carlos Maria Dominguez "Popierinis namas"
Labai ilgai nesiryžau imti į rankas šios knygos, po Doriforės atsiliepimo apie ją, nes buvau susidariusi nuomonę, kad joje visiškas marazmas. Bet kaip buvau nustebinta vos tik pradėjau skaityti. Labai maloniai ir greitai susiskaitė ir paliko labai teigiamus įspūdžius. Ir tikrai paprieštarausiu, kad knyga ne visiškas marazmas, o vis tik turi užslėptą moralą.
Autorius teigia, jog knygos keičia ir nusprendžia mūsų likimus:
"Vieni, perskaitę 'Malaizijos tigrą' (autorius Emilio Salgari), tampa literatūros dėstytojais tolimų kraštų universitetuose. 'Demianas' (autorius Hermann Hesse) atvertė dešimtis tūkstančių jaunuolių į hinduizmą, Hemingvėjus juos paskatino sportuoti, Diuma sujaukė gyvenimą tūkstančiams moterų, ir nemaža jų nuo savižudybės išgelbėjo kulinarijos vadovas. Bluma irgi tapo knygų auka."
Bet juk ir mes visi čia besirenkantys esame knygų aukos. Juk aukojame joms ne tik savo pinigus, bet ir laiką, meilę, sveikatą ir pan.
Ši knyga apie meilę knygoms, apie pasiaukojančią meilę, kuri kartais tampa nevaldoma ir po truputį naikiną savo auką ir ištrina nuo žemės paviršiaus. Tai knyga apie tokias pačias knygų aukas kaip ir mes visi, o gal net ir didesnes.
Pagrindiniam veikėjui į rankas patenka bendradarbei atsiųstas laiškas. Tačiau bendradarbė žuvo papuolusi po automobilio ratais su Emilės Dikenson 'Poezijos' knygele. Ilgai laukęs ir svarstęs ar verta atplėšti svetimą laišką, jis jame randa knygą - visą suniokota, aplipusia cemento gabalais. Kas gi atsiuntė šią knygą? Ir prasideda kelionė į praeitį, kurioje jis sužino apie vieną žmogelį, kuris beproto mylėjo knygas, tiesiog ryte jas rydavo. Be skaičiaus jis jų buvo prikaupęs ir net jau nebeprisiminė ką beturįs pats. Pradėjo pulti jas įvairūs vabzdžiai. Na tuomet žmogelis ryžosi kovoti su šia beda, pradėjo daryti kartoteką, dėlioti knygas į lentynas pagal susigalvotą sistemą. Bet nutinka nelaimė ir sudega kartoteka. Iš tos nevilties, jis parduoda savo namą, pinigus palieka buvusiai žmonai ir su knygomis iškeliauja į lagūną, kurioje iš jų susimūro namą. Lyg ir gyvenimas toliau klojasi, skaito jis sau toliau, bet štai parašo jo mylimoji iš anų laikų ir paklausia ar vis dar turi jos jam dovanotą knygą. Beieškodamas jos jis sugriauna visus namus, sumaitoja visas knygas ir jos dabar guli smėlyje prie jūros lyg negyvi besieliai sumaitoti lavonai...
"Ar jis stengėsi dėl Blumos? Ar stengėsi dėl savęs, kai įsipyko vienatvė, kai turbūt įsipyko klausytis knygų šauksmo, gožiamo vėjo sūpuojamų griaučių barškėjimo? O gal viską nulėmė naivus ir podraug nepermaldaujamas moters poreikis, rėkte išrėktas reikalavimas ją nustebinti, ir tas reikalavimas reiškė, jog pasibaigė tai, kam buvo lemta pasibaigti ir kas jam jau seniai buvo pasibaigę? Jam reikėjo nebent apsisprendus paklusti tam reikalavimui, paimti į rankas vėzdą ir dar sykį sunaikinti savo darbo vaisių, lyg tai būtų vienintelis būdas išsivaduoti iš vienatvės."
Knygos moralas būtų, jog besaikė ir begalinė meilė knygoms pražudo ir veda į vienatvę, jei nemoki su ją susidoroti dar gi ji tave paverčia į nieką.
Man knyga patiko. Tiesiog labai smagų ir mielą vakarą apturėjau su ja.
Tavo atsiliepimas 100 kartų įdomesnis nei pati knyga
Aš jau senokai ją skaičiau, detalių visų nepamenu, bet man visai nepatiko. Tikėjausi iš jos daug daugiau, o perskaičius iš karto pardaviau, nenorėjau net namie turėt. O atrodo, va knyga apie knygas, meilę joms ir t.t. Bet man visiškas skaitalas
Ar yra įdėtas šis atsiliepimas (o turbūt geriau sakyti apžvalga) suknyga.lt psl-yje prie atitinkamos knygos? Būtų gerai panosėj
ryt einu dar pas dėstytoją kalbėt, jei ne - tiesiai į dekanatą 
dar neprisikabinau prie raktų tik 
ką dar būtų galima skaityti, kad įsikvėpčiau nuotaikos šventinės 
Labai linkiu, kad pavyktų ryt ką gero sušnekėt su dėstytoja 
Norisi pažiūrėt kaip pavyko ekranizuot 
Tai apsipirkau ir ten 
