Labas,
Kažkaip netraukia kompiuteris, traukia knygos.
Perskaičiau
Михаил Булгаков "Собаче серце". Apie Bulgakovą tai ką ir pridursi, labai džiaugiuosi, šiaip, kad perskaičiau rusiškai, visiškai nesudėtinga buvo skaityti, o gavau pajusti labai tokį išskirtinį Bulgakovo stilių. Visi tokie pastebėjimai ironiški, netgi sarkastiški, dialogai, veikėjai, na ir pati tema tokia nesenstanti: žmogus gali egzistuoti, bet koks jis bus kaip Žmogus, kaip formuosis jo Asmenybė? O šiaip apysaka liūdna, bent jau man buvo liūdna skaityti, nepaisant visos ironijos, nes juk vis daugėja žmonių ne tik su šuns širdimis, bet ir su kitų, niekuo dėtų gyvūnėlių.
(Tiesa, tik dabar skaitant rusiškai supratau, kad gi ne širdį šuniukui persodino, o visai kitus organus... O atrodo skaičiau ankščiau ir lietuviškai... nesuprantu, apie ką tada skaitydama svajojau...).Visai nekalėdinė knyga.
Dabar skaitau
Irvingo "Vidutinio svorio santuoka". Na, iškarto nieko nesitikėjau, bet jau nuo pat pradžių labai įdomu skaityti. Tikriausiai nebus ilgų nuobodžių prologų, nes knyga ganėtinai plona. Ir nors jau pirmosiose pastraipose rašoma žinoma ir dar kartą apie Vieną, kažkaip įtartinai įdomu. Tikiuosi, kad tas įdomumas nepasibaigs iki knygos pabaigos.