QUOTE(euphoria_mi @ 2011 01 11, 20:31)
Psichologė VRC rekomendavo neuždelst su grįžimu į darbą, nes tai, pasak jos, mums patiems naudingiau... Bet zinoma viska matysim situacijoje, kolkas aš iš viso neįsivaizduoju, kaip kazkam galėčiau zuikį palikti, net artimiems negaliu, nes jie nežino,kaip su juo elgtis, o ape visokius darzeliu is viso patyliu..
tokie psichologu patarimai daugiausia kelia juoka - ka jie gali zinot kaip ir kam geriau - viena proteja likus namie su vaiku 2 menesius, vaikas sveikas ir pan - kita uzaugina 15 vaiku ir sededama namie su vaikais jaucia palaima - kaip galima dalint patarimus tokius?
as pati dirbau, pradejau - kai sunui buvo 3 metai, aisku dirbau ne valdiska darba, o privacioje imoneje - tik nesuprantu ka tai keicia - darbas turi buti padarytas. Mes ofise sedejom 4 zmones, maziau 2 nebuvo galima palikti - nes WC kitame pastate, uzrakint negalima, o dviese daznai turedavo isvaziuot i kita miesta. Tik jie susiplanuoja, susiderina susitikimus kokiam Vilniuje - man ta nakti sunus atvaro su 40 temperatura - ryte anksti skambinu - jus niekur nevaziuojat - man biuletenis

, po trecio tokio ju darbo atsaukimo - prasidejo klausimai - gal tu aukle samdyk, gal ka - taciau tiek neuzdirbu

, paskui priekaistai visokie, nepasitenkinimai - ir as juos suprantu - negali viso ofiso darbas suktis apie mano sunaus ligas

Man buvo nuolatinis stresas - jis nakti sukoso - as daugiau neuzmiegu - nes jau laukiu kaip ateis su temperatura

, pati issekau nezmoniskai - su manim susikalbet nebejo. Meciau darba ir dar pora metu sedejau namie
su dukra net nebebandziau eit i darba, ir net ne del jos sirgimu, o del autizmo - as per diena turedavau susirast uzduociu - kaip ir ka darysim, ka lavinsim, kokiu priemoniu mums reikia - kol ji namie - mas visad ale zaisdavom - nors as turejau ir kitokiu sumetimui - pas mus ilga laika nebuvo zaislu siaip, visi buvo skirti kazkam lavinti, su kazkokiom uzmaciom

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."